Šioje temoje MES
- Apibūdinsime padėtį Lietuvoje valdant Jogailai ir Vytautui.
- Aptarsime Lietuvos krikštą.
- Įvertinsime Jogailos ir Vytauto įtaką Lietuvos valstybingumui.
Jogailos kova dėl valdžios
Ar pažįstate bent vieną asmenį, kurio vardas būtų Jogaila arba Jogailė? Šis vardas nėra dažnas, galime sakyti, netgi labai retas. Atrodytų, keista, nes kitų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardai buvo ar vis dar yra daugelio mėgstami, o štai Jogailos vardas niekada nebuvo labai paplitęs. Kaip manote, kodėl? Tikriausiai atsakymas slypi Lietuvos istorijoje, ten jo ir ieškokime.
Jau žinote, kad mūsų didysis kunigaikštis Jogaila (5.1, 5.2 pav.) priklausė Gediminaičių dinastijai – buvo Gedimino anūkas ir Algirdo sūnus. 1377 m. mirus tėvui, Jogaila tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir valdžią dalijosi su dėde Kęstučiu. Tačiau netrukus tarp jų perbėgo juoda katė – susipyko dėl valdžios ir santykių su kryžiuočiais. 1381 m. Kęstutis nusprendė veikti ryžtingai: užėmė sūnėno žemes ir pasiskelbė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Ar galėjo Jogaila pritarti tokiems dėdės veiksmams? Žinoma, ne.
Tarp sūnėno ir dėdės prasidėjo karas. Jogaila pasitelkė senus lietuvių priešus kryžiuočius ir jų padedamas 1382 m. užėmė Kęstučio valdas. Jis susigrąžino Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą, tačiau tuo istorija nesibaigė, ji tarsi detektyvas plėtojosi toliau. Kęstutis ir jo sūnus Vytautas buvo suimti ir įkalinti Krėvos pilyje (dab. Baltarusijos teritorijoje). Netrukus Kęstutis čia buvo nužudytas ir, savaime suprantama, dėl to apkaltintas Jogaila. Tačiau jo kaltė taip ir liko neįrodyta. Gal jums pavyks išnarplioti šį detektyvą? O Vytautui pasisekė pabėgti, pasakojama, persirengusiam moterimi. Gali atrodyti keista, kad Jogaila sudarė sąjungą su Lietuvos priešais, bet tai paaiškinama nuomone, esą tikslas pateisina priemones. Jogaila suvokė, kad be kryžiuočių pagalbos atgauti valdžią jam bus sunku, gal net neįmanoma, todėl trumpos sąjungos su priešais nelaikė dideliu blogiu. Juolab kad valdovo veiksmų to meto visuomenė nekritikavo. Vėliau matysime, kad tai ne vienintelis kartas, kai tarpusavyje nesutariant buvo pasitelkiami kryžiuočiai.
Kęstučio mirtis nenutraukė kovos dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulo. Ją tęsė jo sūnus Vytautas, tik dabar jis su kryžiuočiais susitarė, kad šie padės jam kovoti. Jogailai tai nepatiko, todėl jis nusprendė susitaikyti. Jogaila liko Lietuvos didysis kunigaikštis, o Vytautas ėmė valdyti jam paskirtas žemes.
Lietuvos metraščių trumpajame sąvade apie Vytauto pabėgimą iš Krėvos pilies rašoma:
„O didysis kunigaikštis Vytautas sėdėjo Krevè, kambaryje, griežtai saugomas sargybos, o dvi moteriškės vaikščiojo į kunigaikštienės kambarį, kloti [patalo]; paguldžiusios vėl išeis, o sargai aplink. Tai va didžioji kunigaikštienė išgirdusi iš žmonių: jei didysis kunigaikštis Vytautas ilgiau turės sėdėti, tai jam bus taip pat, kaip ir jo tėvui. Ir patarė jam taip: kai ateis moteriškės kloti, jis tegul apsirengia vienos moteriškės rūbais ir išeina laukan su kita moteriške, o anoji moteriškė, su kurios rūbais jis išeis, pasiliktų pas ją. Ir jis, apsirengęs vienos moteriškės rūbais, ir su kita išėjo, ir nusileis iš pilies, pabėgs pas vokiečius, į Prūsus.“
„Lietuvos metraščių trumpasis sąvadas“, skelbinys internete, parengė D. Kuolys, pagal kn. Metraščiai ir kunigaikščių laiškai, 4 kn., Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996.Klausimai ir užduotys
- Remdamiesi šaltinio ištrauka įrodykite arba paneikite teiginį, kad Vytautas Krėvos pilyje buvo įkalintas.
- Kas sugalvojo planą, kaip Vytautui pabėgti?
- Paaiškinkite, koks buvo Vytauto pabėgimo iš Krėvos pilies planas.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite giminystės ryšį, siejantį Jogailą su Gediminu ir Algirdu.
- Paaiškinkite, dėl ko ginčijosi Jogaila ir Kęstutis. Kuo jų ginčas baigėsi?
- Kodėl Jogaila sudarė su kryžiuočiais sąjungą? Ar buvo galima ją pateisinti? Atsakymą pagrįskite.
Lietuvis – Lenkijos karalius
Visiškai nauja kryptimi Jogailos ir visos Lietuvos gyvenimas pasuko 1385 m. pasirašius Krėvos sutartį. Jogailai atsirado puiki galimybė tapti karaliumi, nes lenkai pasiūlė jam vesti jų karalienę Jadvygą ir priimti Lénkijos karaliaus karūną. Tačiau, kad būtų karūnuotas, Lietuvos didysis kunigaikštis turėjo įsipareigoti: a) sujungti LDK ir Lenkijos žemes; b) pasikrikštyti ir pakrikštyti Lietuvą; c) sumokėti piniginę kompensaciją už nutrauktas Jadvygos sužadėtuves; d) kovoti dėl prarastų Lenkijos žemių ir atgauti belaisviais laikomus lenkus. Reikalavimai buvo dideli, ypač dėl LDK ir Lenkijos žemių sujungimo, tačiau Jogailai tai buvo galimybė įgyti daugiau valdžios, ir jis ja pasinaudojo.
1386-ieji Jogailai buvo sėkmingi, jis pasikrikštijo (gavo Vladislovo krikšto vardą), vedė Jadvygą ir tapo Lenkijos karaliumi. Ilgainiui lietuviai jį ėmė laikyti svetimu, lenku, ne lietuviu. Nors Jogaila niekada neatsisakė Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulo, jo gyvenimas buvo susietas su Lénkija, be to, jis pradėjo naują Gediminaičių dinastijos šaką – Jogailaičius. Savo ženklu naujasis Lenkijos karalius pasirinko dvigubą kryžių (5.3 pav.), jį vėliau naudos ir jo palikuoniai. Laikui bėgant dvigubas Jogailaičių kryžius imtas vadinti Vyčio kryžiumi (5.4 pav.) ir su Gediminaičių stulpais iki šiol yra vienas svarbiausių tautiškumo ženklų.
Jogailai išvykus į Lénkiją, jo vietininku Lietuvoje tapo Vytautas. Jis buvo išdidus ir lygiavertis valdovui Jogailai. Atrodo, lietuviai jį pamėgo labiau nei jo pusbrolį. Ar tai nebus galimas atsakymas į klausimą, kodėl Lietuvoje nėra paplitęs Jogailos vardas?
Klausimai ir užduotys
- Kaip vadinama Gediminaičių dinastijos šaka, kurios pradininkas buvo Jogaila? Koks jos ženklas? Kodėl būtent toks?
- Kodėl Jogaila norėjo pasirašyti Krėvos sutartį?
- Nurodykite ne mažiau kaip tris Krėvos sutarties nuostatas. Kaip manote, kam jos buvo naudingesnės – lietuviams ar lenkams?
Lietuvos krikštas
Netrukus po to, kai Jogaila tapo Lenkijos karaliumi, Lietuvoje įvyko didelių pokyčių. 1387 m. prasidėjo Lietuvos krikštas. Tai reiškia, kad valdovas nusprendė, jog visi LDK gyventojai turi atsisakyti senojo tikėjimo ir priimti krikščionybę. Tiesa, Žemaitijos krikštas įvyko kiek vėliau, 1413 metais. Panagrinėkime, kaip vyko Lietuvos krikštas (5.5 pav.).
Svarbiausia buvo pakrikštyti kuo daugiau gyventojų. Tikriausiai teko bent kartą dalyvauti krikšto apeigose bažnyčioje ir matyti, kaip kunigas patepa asmenį aliejais ir apšlaksto galvą vandeniu. Kiek kitaip, bet tikrai panašiai krikštas turėjo vykti ir XIV a. pabaigoje. Kilmingi asmenys buvo krikštijami kiekvienas atskirai, pabrėžiant jų išskirtinumą. O paprasti žmonės buvo krikštijami būriais. Jie įbrisdavo į upę ar upelį, o dvasininkas atlikdavo reikalingas apeigas. Išlipusiems iš vandens žmonėms buvo įteikiami balti marškiniai ar vilnoniai drabužiai, kaip naujo, ne pagonio, o krikščionio gyvenimo ženklas. Tikriausiai tai menkai keitė žmonių religinius įsitikinimus, nes atsisakyti iš kartos į kartą perduodamo tikėjimo buvo labai sunku.
XV a. lenkų istorikas Janas Dlugošas apie Lietuvos krikšto pradžią rašė:
„Karalius liepė išgriauti šventovę ir aukurą, kur jie atnašaudavo aukas, iškirsti ir nuniokoti girias bei miškelius, jų laikomus neliečiamais, ir, negano to, išžudyti ir išnaikinti gyvates bei žalčius, kurie kiekvienuose namuose buvo laikomi tarsi dievai namų globėjai. Barbarai tik liejo ašaras ir raudojo, žiūrėdami, kaip naikinami, griaunami ir gujami netikrieji dievai ir dievybės, nes murmėti prieš karaliaus valdžią jie neišdrįso.“
Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, I d., sud. N. Vėlius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, p. 572.Klausimai ir užduotys
- Nurodykite šaltinyje minimo karaliaus vardą.
- Nurodykite tris dalykus, kuriuos karalius įsakė padaryti. Koks buvo tokių įsakymų tikslas?
- Kaip vietos gyventojai, šaltinyje vadinami barbarais, reagavo į tokius karaliaus įsakymus ir veiksmus? Kodėl būtent taip?
Be to, valdovas, siekdamas pakrikštyti Lietuvą, paskelbė privilegijų – raštų, kuriais tam tikrai visuomenės grupei buvo suteikiama išskirtinių ar papildomų teisių ir nustatomos pareigos. Tais pačiais metais (1387-aisiais) Jogaila išleido tris privilegijas (5.6 pav.). Pirmoji Vilniaus vyskupui – paskyrė jam žemių. Antroji privilegija buvo skirta bajorams katalikams – suteikė jiems teisę į turtą ir paveldėjimą. Bajorams taip pat buvo numatyta pareiga atlikti karo tarnybą. Ši tik katalikams galiojanti privilegija paskatino krikšto nepriėmusius arba stačiatikius bajorus tapti katalikais. Trečioji privilegija buvo skirta Vilniaus miestiečiams – suteikė jiems savivaldą, tai yra galimybę patiems rinkti savo valdžią ir spręsti kai kuriuos klausimus. Dėl šių privilegijų Lietuvos visuomenė pradėjo artėti prie katalikiškų kraštų visuomenių.
Krikštas atvėrė Lietuvai kelius tapti vakarietiško pasaulio dalimi ir ėmė naikinti ilgus metus trukusią savotišką kultūrinę atskirtį. Svarbu buvo ir tai, kad Lietuva krikštą priėmė iš Lenkijos, todėl tarp abiejų valstybių, be jau gyvavusio Jogailos susitarimo, pradėjo kurtis dar glaudesnė sąjunga. Pamažu keitėsi žmonių papročiai, buvo statomos bažnyčios, steigiamos mokyklos.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl 1387 m. Lietuvoje prasidėjo krikštas?
- Kodėl LDK kilmingieji buvo krikštijami atskirai nuo eilinių gyventojų?
- Paaiškinkite, kaip LDK vyko masinio krikšto apeigos.
- 1387 m. Jogaila išleido tris privilegijas. Pasirinkite vieną ir apibūdinkite jos poveikį Lietuvos visuomenei.
Tyrinėkite
Naudodamiesi internetu arba knygomis išsiaiškinkite, kur Lietuvoje buvo pastatyta pirmoji krikščionių bažnyčia ir kur stovi seniausia mūsų šalyje krikščionių bažnyčia.
Vytautas – Lietuvos didysis kunigaikštis
Ką žinome apie Vytautą (5.7–5.9 pav.)? Kad jis nugalėjo Žalgirio mūšyje, Lietuvos teritoriją išplėtė iki Juodosios jūros ir kad buvo „kietas bičas“, kitaip sakant – stiprus valdovas. Be to, šioje temoje jau išsiaiškinome, kad Vytautas kovojo su Jogaila dėl valdžios Lietuvoje. Taigi išsiaiškinkime, kuo dar Vytautas mums svarbus ir kodėl jis vienintelis tituluojamas Didžiuoju.
Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, ginčas dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulo ir valdžios nebuvo pasibaigęs, vyravo savotiškos paliaubos. Vytautas pasikrikštijo su Jogaila ir gavo krikščionišką Aleksandro vardą, tačiau netrukus ginčas tarp pusbrolių atsinaujino. Vytautas tapo kryžiuočių sąjungininku ir ėmė kovoti prieš Jogailą. Kovoti jam sekėsi, todėl pusbroliui reikėjo rasti išeitį. 1392 m. Jogailos ir Vytauto ginčas baigėsi – buvo sutarta, kad Vytautas atgauna iš jo atimtas žemes ir, svarbiausia, tampa Jogailos vietininku LDK. Vėliau kitais susitarimais buvo įtvirtinta Vytauto teisė tituluotis Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Nors Vytautas turėjo būti pavaldus Jogailai, netrukus jis ėmė vykdyti savarankišką tiek vidaus, tiek užsienio politiką. Svarbiausias LDK žemes pavedė valdyti savo aplinkos kilmingiesiems, ėmėsi pertvarkyti valdovo dvarą, pavyzdžiui, jame atsirado juokdarių, kuriuos Vytautas labai mėgo. LDK stipriai keitėsi: plito amatai ir prekyba, buvo įsteigtos pirmosios mokyklos, raštinės, pradėti rašyti metraščiai. Taigi atsirado daug daugiau raštų, nei buvo iki tol. Žinoma, tai lėmė ne tiek Vytauto sprendimai, kiek Lietuvos virtimas krikščionių valstybe. Stipriai keitėsi visuomenė: iš pagoniškos pamažu darėsi krikščioniška, didysis kunigaikštis suteikė privilegiją žydams, į LDK atkeliavo karaimų, totorių, šalia lietuvių ir rusėnų apsigyveno atvykėlių iš Vakarų, taigi kūrėsi daugiatautė valstybė. Valdant Vytautui buvo gyvai vykdoma ir užsienio politika: sėkmingai kovojama su senais priešais – kryžiuočiais, Maskvos kunigaikštyste ir Aukso orda. Tačiau labiausiai Vytautą išgarsino Žalgirio (dab. Lenkijos teritorijoje) mūšis.
1410 m. jungtinė LDK ir Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Jogailos ir Vytauto, nugalėjo Vokiečių ordiną (kryžiuočius). Amžininkų teigimu, Vytautas buvo nesulaikomas mūšio lauke (5.10 pav.), jo vadovaujama kariuomenė panaudojo apgaulingą manevrą: apsimetė, kad traukiasi iš mūšio lauko, o kai priešas puolė persekioti, persirikiavo ir grįžusi į kovą jį nugalėjo. Tai buvo bendra lietuvių ir lenkų pergalė prieš savo senus priešus kryžiuočius.
5.10 pav. Per Žalgirio mūšio metines vykstančiose mūšio rekonstrukcijose dalyvauja ir lietuviai. Nuotraukoje kairėje vienas iš karo istorijos rekonstruotojų atlieka Vytauto Didžiojo vaidmenį, o nuotraukoje dešinėje rekonstruota lietuvių karių kova su kryžiuočiais.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl Vytautas buvo sudaręs sąjungą su kryžiuočiais?
- Nurodykite ne mažiau kaip tris pokyčius Lietuvoje valdant Vytautui. Kuris pokytis, jūsų nuomone, buvo svarbiausias? Kodėl taip manote?
- Apibūdinkite Vytauto vaidmenį Žalgirio mūšyje.
Tyrinėkite
Atlikite nedidelį tyrimą – naudodamiesi internetu išsiaiškinkite: a) kiek Lietuvoje paminklų Vytautui Didžiajam ir kuriuose miestuose jie stovi; b) keliuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose yra Vytauto vardu pavadinta gatvė; c) kiek Lietuvos mokyklų ir universitetų pavadinta Vytauto Didžiojo vardu. Sudarykite jų sąrašą.
Vytauto Didžiojo svarba
Jau užsiminėme, kad Vytautas vienintelis tituluojamas Didžiuoju. Kodėl? Amžininkai, kiti valdovai, istorikai mūsų valdovą Vytautu Didžiuoju vadino jau po jo mirties (5.11 pav.). Vytauto laikais Lietuva iš tiesų buvo galinga: didžiulė teritorija, nuo Baltijos jūros iki Juodosios (žr. 4.9 pav.), įveikti kryžiuočiai (Vokiečių ordinas) ir sėkmingai kovota su kitais priešais, pakeistas LDK valdymas ir pasikeitusi visuomenė. Tai ir lėmė, kad prie Vytauto vardo imta rašyti – Didysis.
Tapęs didžiuoju kunigaikščiu Vytautas, nors ir liko priklausomas nuo Jogailos, toliau vykdė savarankišką politiką. Jam pakluso ne tik LDK, bet ir dalis slavų bei totorių žemių. Vakarų Europos valdovai tai matė, todėl 1429 m. LDK žemėse, Lùcko pilyje (dab. Ukrainos teritorijoje) (5.12 pav.), buvo sušauktas Europos valdovų suvažiavimas. Tai buvo išskirtinis įvykis, jam prilygsta nebent 2023 m. Vilniuje vykęs NATO vadovų susitikimas. Luckè Šventõsios Ròmos imperijos imperatorius Zigmantas I pasiūlė Vytautui karūnuotis kaip Lietuvos karaliui. Tai buvo svarbus ir reikšmingas ne tik Vytauto, bet ir Lietuvos pripažinimas. Be to, LDK būtų visiškai išsilaisvinusi nuo Lenkijos karalystės ir Jogailos įtakos.
Vytautas su pasiūlymu karūnuotis sutiko. Ar galėjo būti kitaip? Žinoma, lenkams ši žinia nebuvo maloni, bet Jogaila, bent jau viešai, tam pritarė. Imta ruoštis iškilmėms, karūnavimas turėjo įvykti 1430 m. rugsėjo 8 dieną. Niurnbergo auksakaliai nukalė karūną, į šventę ėmė rinktis svečiai... Bet karūnavimas neįvyko. Per Lenkiją keliaujantys pasiuntiniai su karūna buvo sustabdyti ir į Lietuvą neatvyko. Vytautas Didysis mirė 1430 m. spalio 27-ąją, nesulaukęs karūnos ir iškilmių. Jis netapo karaliumi, bet dėl savo nuopelnų imtas vadinti Didžiuoju (5.13 pav.).
Nors Jogailos ir Vytauto laikais netrūko ginčų dėl valdžios ir LDK sujungimo su Lenkijos karalyste, vis dėlto negalime neigti, kad šiuo laikotarpiu Lietuvos valstybė ypač sustiprėjo. Jos teritorija padidėjo ir visuomenė tapo vakarietiškesnė. Krikštas paskatino šalį modernėti ir tapti Vakarų valstybe.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite ir apibūdinkite dvi priežastis, kodėl Vytautas vadinamas Didžiuoju.
- Kuo Vytautui buvo svarbus Lucko suvažiavimas?
- Paaiškinkite, kodėl Vytautas nebuvo karūnuotas kaip Lietuvos karalius.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip tris Lietuvos pokyčius valdant Jogailai ir Vytautui. Kuris iš šių pokyčių, jūsų nuomone, svarbiausias? Atsakymą pagrįskite.
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip tris Lietuvos pokyčius Lietuvai priėmus krikštą.
- Įvertinkite Jogailos, kaip LDK valdovo, vaidmenį.
- Įvertinkite Vytauto, kaip LDK valdovo, vaidmenį.
TYRINĖKITE
Naudodamiesi įvairiais žinių šaltiniais nubraižykite Žalgirio mūšio eigos planą: kariuomenes mūšio pradžioje, mūšio viduryje, lietuviams atliekant apgaulingą manevrą ir mūšio pabaigoje.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Įvertinkite Jogailos pasirinkimą pasirašyti Krėvos sutartį ir tapti Lenkijos karaliumi. Ar tokiais savo veiksmais jis išdavė Lietuvą? Savo vertinimą pagrįskite.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"