Šioje temoje MES
- Išsiaiškinsime, kur ir kaip istorikai randa žinių apie praeitį.
- Aptarsime, kuo skiriasi gyvenimo aprašymas, biografija ir atsiminimai.
- Sužinosime, ar ir jūs galite parašyti savo atsiminimus.
Daugelis mėgstame dėlioti kibukus – žaisti kruopštumo ir kantrybės reikalaujantį žaidimą dėlionę (6.1 pav.). Praeities įvykiaiyra kaip didelė dėlionė, sudedama iš tūkstančių kibukų. Dėlionės kibukai – tai istorijos šaltiniai, kuriuos kruopščiai rinkdami ir dėliodami galime išvysti praeities vaizdą. Išsiaiškinkime, kaip dėlioti istorijos dėlionę.
Istorija ir jos šaltiniai
Gamtoje šaltiniu vadiname vandens versmę, kuri iš žemės gelmių prasimuša į paviršių ir toliau teka it mažas upelis arba tiesiog tyvuliuoja. Šaltinio vanduo yra švarus ir gaivus, dažniausiai tinkamas gerti. Tačiau būna ir istorijos šaltinių. Jais vadinami įvairūs raštai, senos knygos, laiškai, nuotraukos, vaizdo medžiaga ar daiktai, kurie gali padėti istorikui atsakyti į klausimą, kaip iš tiesų viskas buvo. O klausimų mums gali kilti įvairiausių. Pavyzdžiui:
- Ar Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka turėjo augintinį?
- Ar prieš 100 metų vaikai Lietuvojè taip pat mėgo valgyti ledus?
- Ar 2000-aisiais žmonės mūsų šalyje jau naudojo internetą?
Norėdami atsakyti į šiuos ar kitus klausimus mokslininkai turi imtis istorijos tyrimo. Kaip jį atlikti? Visų pirma istorikai surenka jiems prieinamas žinias norima tema. Todėl pirmiausia skaito kitų mokslininkų parašytas enciklopedijas, vadovėlius, knygas ir žurnalus, naršo internetą, klausosi rastų paskaitų ir tinklalaidžių vaizdo ir garso įrašų. Nueina į muziejus, apžiūri istorinius statinius ir vietoves, kuriose praeityje vyko svarbūs įvykiai. Kitaip tariant, surenka rašýtinius (kas parašyta ranka, spausdinimo mašinėle (6.2 pav.) ar kompiuteriu), vaizdiniùs (vaizdo medžiagą, nuotraukas), garsiniùs (garso įrašus), daiktiniùs šaltinius. Didelę dalį šaltinių dabar galima rasti virtualiojè erdvėjè. Muziejai, archyvai ir bibliotekos dalį savo knygų, raštų ir nuotraukų suskaitmenino ir perkėlė į virtualią erdvę, tokią kaip Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (www.limis.lt). Šaltinis yra ir apklaustas žmogus, kuris atsimena praeities įvykius, per apklausą gautos žinios kartais vadinamos žõdine istòrija. Taigi istorikai po kruopelę renką įvairias žinias – kibukus ir bando kuo tiksliau sudėti praeities dėlionę.
Tačiau ne visi istorikų rasti šaltiniai yra patikimi. Kitaip tariant, tai, ką pavyksta rasti, nebūtinai yra visiška tiesa. Pavyzdžiui, kadaise gyvenęs žmogus savo atsiminimuose rašo, jog jis atliko daug žygdarbių, bet kiti šaltiniai to nepatvirtina. Todėl istorikas turi labai atsargiai ir kruopščiai įvertinti rastas žinias.
Visas surinktas žinias apie tiriamą dalyką istorikai įprastai skirsto į dvi dalis: į šaltinius, vadinamus pirminiais šaltiniais, ir į kitų istorikų parašytus tekstus, vadinamus antriniais šaltiniais (6.4 pav.). Pirminiai šaltiniai – tai įvairūs raštai, laiškai, nuotraukos, dienoraščiai ir panašūs dalykai, sukurti tada, kai tie įvykiai vyko, arba kiek vėliau. Kartais net nežinomas jų autorius. O antriniai šaltiniai – tai kitų istorikų sukurti įvairūs tekstai, parašyti ištyrus ir apibendrinus pirminius šaltinius (6.5 pav.).
Labai daug svarbių rašytinių, vaizdinių ir garsinių šaltinių yra archyvuose (6.6 pav.). Archỹvas – tai įstaiga, kuri kaupia, saugo, tvarko įvairius raštus, vaizdo ir garso įrašus. Atlikdami sudėtingesnius tyrimus istorikai dažnai eina į archyvus tyrinėti įvairių raštų. Dažniausiai Lietuvos archyvuose saugomi kelių šimtų ar keliasdešimties metų senumo raštai – valdovų sutartys, valstybės dokumentai, metraščiai ir laiškai (6.7 pav.), gimimų, santuokos ir mirties registracijos knygos. Gali būti ir asmens dokumentų, vaikų sąsiuvinių (6.8, 6.9 pav.) mokyklinių pažymių knygelių.
Surinkęs medžiagą iš įvairiausių šaltinių ir perskaitęs, ką apie jo tiriamą dalyką yra parašę kiti mokslininkai, istorikas viską atidžiai ištiria. Galiausiai jis mažas praeities dalis deda vieną prie kitos ir atkuria kiek įmanoma tikslesnį praeities vaizdą. Toks istoriko ir istorikės darbas.
Klausimai ir užduotys
- Pasvarstykite, kodėl įvairius raštus ir istorijos žinias istorikai vadina šaltiniais.
- Nurodykite du rašytinių istorijos šaltinių tipus. Pasakykite bent vieną jų panašumą ir skirtumą.
- Išvardykite ne mažiau kaip tris istorijos šaltinių rūšis. Kaip tyrimą atliekantis istorikas gali kiekvieną iš jų panaudoti?
Istorijos šaltiniai
Kurie iš šių šaltinių antriniai?
- straipsnis naujoje enciklopedijoje.
- jūsų istorijos vadovėlis.
- jūsų senelių laiškai.
- mamos dienoraštis.
TYRINĖKITE!
Pagalvokite, kokią istorijos paslaptį norėtumėte atskleisti. Gal kur slypi lobis ar ką reiškia jūsų gyvenamosios vietovės pavadinimas, o gal kur stovėjo pilis? Pasvarstykite, kurie istorijos šaltiniai galėtų padėti jums tai išsiaiškinti.
Ar vaikai gali rašyti atsiminimus, gyvenimo aprašymus ir biografijas?
Vieni įdomiausių istorijos šaltinių yra atsiminimai – kai žmogus užrašo tai, ką atsimena. Ir nebūtinai sulaukęs garbaus amžiaus – rašyti atsiminimus gali ir penktokai.
 6.10 pav. Atsiminimų sąsiuvinis |
 6.10 pav. Atsiminimų sąsiuvinis |
Anksčiau (kartais ir dabar) vaikai mėgo pildyti vadinamuosius atminimų sąsiuvinius (6.10 pav.). Atminimų sąsiuvinyje, paprastai pradžioje, jo savininkas surašo jį dominančius klausimus, o draugai ir draugės – dažniausiai iš tos pačios klasės – atskiruose puslapiuose pateikia savo atsakymus. Jie ne tik atsako į klausimus, bet kartais atminimui įklijuoja savo nuotraukas ar ką nors nupiešia. Kai toks sąsiuvinis užpildytas, jo savininkas vienoje vietoje turi surinkęs žinių apie kiekvieną iš savo draugų. Kokie gi klausimai rašomi į atminimų sąsiuvinį? Pavyzdžiui, kokia tavo mėgstamiausia spalva, patiekalas, stalo žaidimas, į kokią šalį norėtum nukeliauti, kokia muzikos grupė tau labiausiai patinka. Tokie atminimai po kurio laiko tampa labai įdomūs – smagu prisiminti draugus ir jų atsakymus. Jie svarbūs ir istorijai, iš jų galime sužinoti, kas prieš penkis dešimt metų buvo svarbu vaikams. Be to, jie primena vaikų gyvenimo aprašymus.
Gyvenimo aprašymas dar vadinamas CV (lotynų k. curriculum vitae – gyvenimo kelias). Tai lotynų kalbos žodžių curriculum vitae pirmųjų raidžių trumpinys. Lietuvių kalba šie žodžiai reiškia „gyvenimo kelias“. Gyvenimo keliu dažniausiai vadiname trumpą, glaustą aprašą, kuriame asmuo surašo pagrindines žinias apie save – kokius mokslus baigęs, kur dirbęs, kokiomis asmens savybėmis pasižymi, ką mėgsta veikti laisvalaikiu ir kt. CV dažniausiai rašomas, kai norima gauti ar pakeisti darbą. Į CV surašytos žinios jas skaitančiam asmeniui padeda suprasti, ko žmogus yra vertas, ką sugeba. Tokius gyvenimo aprašymus gali turėti visi: ir suaugusieji, ir vaikai, todėl būtinai pamėginkite parašyti savo CV. Bet galima rašyti ir ypatingą CV, pavyzdžiui, susijusį su istorija. Rašant jį reikia ne tik pateikti įprastas žinias apie save, bet ir atsakyti į papildomus klausimus, kaip antai:
- Į kokius praeities laikus ir kodėl norėtumėte nusikelti?
- Kokia istorinė asmenybė jus labiausiai žavi?
- Kokius muziejus esate aplankę, koks patiko labiausiai?
- Kokia jūsų mėgstamiausia perskaityta knyga, matytas filmas, ar jie istoriniai?
- Ar jūsų gyvenamojoje vietovėje yra istorinių vietų?
- Ar namuose turite senovinių daiktų? Kuris iš jų seniausias?
- Kokia nuotrauka šeimos albume seniausia? Kas joje nufotografuota?
CV gali įdomiai papasakoti ir apie istorines asmenybes. Tik įsivaizduokite, kad esate kokio nors Lietuvos didžiojo kunigaikščio, prezidento ar prezidentės raštininkai ir turite parašyti jo ar jos CV. Pamėginkite! Reikės surašyti asmens duomenis, darbo patirtį, išsilavinimą, savybes. Pavyzdžių galite rasti interneto svetainėje https://istoriniaicv.lt/lt.
Kai ištyrę kito žmogaus gyvenimo istoriją mokslininkai parašo apie jį straipsnį ar knygą, tai vadinama biogrãfija (6.11 pav.). Dažniausiai istorikai biografijas rašo apie įžymius politikus, menininkus, mokslininkus.
Vieni apie kitus sužinome skaitydami ir atsiminimus. Atsiminimuose žmonės užrašo tai, ką prisimena apie save ir kitus. Dažniausiai juos rašo vyresni žmonės, bet savo atsiminimus jau galite parašyti ir jūs. Pavyzdžiui, parašykite apie tai, kaip mokėtės pirmoje klasėje. Kas buvo jūsų mokytoja ar mokytojas, su kuo dažniausiai bendravote, kas mokykloje patiko, o kas ne, gal prisimenate kokią linksmą istoriją? Visa tai galite parašyti savo atsiminimuose apie pirmą klasę. Būtinai tai padarykite – būdami penktokai jau galėsite pasigirti, kad esate parašę atsiminimus! Be to, tai, ką užrašysite dabar, tikrai taps istorijos šaltiniu. Pažvelkite, kaip dabar įdomu skaityti prieš beveik 100 metų parašytą vilnietės penktokės Bebos atsiminimą apie savo pirmą klasę.
Bebos Epštein atsiminimai apie pirmą klasę mokykloje
Rytą į mokyklą ateidavau pati pirma. Mokiausi pas mokytoją Šabad – labai gerą ir malonią moterį. Man buvo lengva, o mokslai sekėsi gerai. Mokytoja Šabad mums labai patiko. Penktadieniais per paskutinę pamoką paskaitydavo kokią istoriją. Dažnai eidavome pasivaikščioti.
Atsakykite į klausimus:
- Ką iš šio istorijos šaltinio sužinojote apie beveik prieš šimtą metų vykusias pamokas?
- Kaip manote, ar jūsų ir Bebos pasakojimai apie mokyklą labai skirtųsi?
Užrašydami kiekvienos dienos įspūdžius galite parašyti dienoraštį (6.12 pav.). Jo rašymas lavina pastabumą, kruopštumą. Po kelerių metų bus labai įdomu paskaityti savo dienoraštį! Suaugusiųjų ir vaikų dienoraščiai taip pat yra itin svarbūs istorijos šaltiniai.
1938 m. sausio 31 d. Pirmadienis
Gabu1 gimimo diena. Jam devyni2 metai, bet jis šiandien toks nepakenčiamas kaip niekuomet. Tiesiog biaurus3 vaikas. Niekur šiandien nėjau. Visą popietę sėdėjau namie ir klausiau muzikos per radiją. Vis dėlto fain4 dalykas tas radio5!
- Aliutės jaunesnis brolis Gabrielius
- devyneri
- bjaurus
- puikus
- radijas
CV ar atsiminimų rašymas padeda prisiminti svarbiausius gyvenimo įvykius, akimirkas. Užrašydami į sąsiuvinį ar kompiuterį savo atsiminimus išsaugosite sau, o gal ir istorikams įdomių gyvenimo smulkmenų. Juk žmogus yra užmaršus – jau po kelerių metų daug ką užmiršta.
Klausimai ir užduotys
- Jei reikėtų parašyti savo atsiminimus, apie ką rašytumėte? Santykius su šeima ar draugais? Įsimintiniausias vasaros ar žiemos akimirkas? O gal apie mėgstamiausius kompiuterinius žaidimus?
- Kodėl žmonės rašo ir nuolat pildo savo CV?
- Ar žmogaus dienoraštyje pateikiamomis žiniomis galima pasitikėti rašant jo biografiją? Savo atsakymą pagrįskite.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Ką daro istorikai, kad atsakytų į jiems kylančius istorinius klausimus? Kokia yra istorijos tyrimo eiga?
- Kuo panašūs ir kuo skiriasi CV, biografija ir atsiminimai?
- Penktokas parašė atsiminimus apie savo pamokas ketvirtoje klasėje. Ar galime juos laikyti istorijos šaltiniu? Savo atsakymą pagrįskite.
TYRINĖKITE!
Parašykite istorinės asmenybės CV! Pasirinkite vieną iš šių asmenybių: karalių Mindaugą, karalienę Mortą, Barborą Radvilaitę, Tadą Kosciušką, Emiliją Platerytę ar Joną Basanavičių. Naudodamiesi įvairiais istorijos šaltiniais ir paieška internete pateikite gyvenimo aprašymą:
- Vardas, pavardė
- Gimimo data ir vieta
- Išsilavinimas
- Eitos pareigos
- Pomėgiai
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Dažniausiai vyresni žmonės, pavyzdžiui, mūsų seneliai, mėgsta pasakoti tai, ką atsimena. Ar jums tokie jų pasakojimai, atsiminimai įdomūs ir svarbūs? Savo atsakymą pagrįskite.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"