Ko išmokome iš senovės graikų?
Praeityje sukurti dalykai gali būti labai gyvybingi ir šiais laikais. Prieš du su puse tūkstančio metų iškilo Graikijos kultūra, kuri padarė didžiulę įtaką vėlesnių laikų Europos kultūrai ir šių dienų gyvenimui. Senovės graikai – Europos pietuose išsidėsčiusios dabartinės Graikijos valstybės protėviai.
Graikija išmokė pasaulį, kaip turi gyventi žmonių bendruomenė, kaip galima valdyti ne prievarta, bet bendru piliečių sutarimu. Graikijos miestuose, kurie tuo metu buvo ir valstybės, buvo sukurtas demokratinis valdymo ir gyvenimo būdas. Šios ir kitos senovės graikų bendruomeniško gyvenimo taisyklės tapo ne tik Europos, bet ir viso civilizuoto pasaulio žmonių bendrabūvio tradicija.
Rinkimai
Visi senovės Graikijos miesto gyventojai vyrai, sulaukę 18 metų, dalyvaudavo piliečių susirinkime, kuriame būdavo sprendžiami svarbiausi valstybės reikalai. Tiesa, piliečiais nebuvo laikomos moterys, svetimšaliai ir vergai, pastarieji dažniausiai būdavo karo belaisviai. Tad iš tiesų piliečiais tapdavo tik dešimtadalis miesto gyventojų. Per susirinkimus jie burtais rinkdavo miesto valdžią, skirdavo teisėjus, karo vadus.
Graikų demokratijos tėvu laikomas Solonas. Jo sukurti įstatymai, vadinamoji konstitucija, buvo užrašyti ant specialaus medinio cilindro ir saugomi Atėnų miesto šventykloje Akropolyje.
Vėlesniais laikais ši demokratinio valdymo tvarka buvo tobulinama. Šiandien rinkimų teisę turi ir moterys bei visi šalies gyventojai, išskyrus jau graikų nurodytus apribojimus dėl amžiaus. Rinkimų teisės ir šiandien neturi laikinai šalyje gyvenantys žmonės.
- Įvairiose šalyse šiek tiek skiriasi amžius, kurio sulaukus galima balsuoti. Pasidomėkite, kokio amžiaus jaunuoliai jau gali balsuoti Lietuvoje. Kiek metų jums liko iki balsavimo teisės įgijimo?
- Žinynuose arba internete paieškokite informacijos, kokio amžiaus sulaukęs žmogus Lietuvoje gali būti renkamas Seimo nariu, kokio – prezidentu?
Kultūra
Demokratinis gyvenimo būdas, kuris teikia lygias galimybes piliečiams, akivaizdus ir senosios Graikijos teatruose. Jie būdavo statomi taip, kad visi žiūrovai gerai matytų sceną – tai vadinamieji amfiteatrai. Šiuose didžiuliuose statiniuose tilpdavo keli tūkstančiai žiūrovų, visi miesto piliečiai. Per šventes šiuose teatruose būdavo rodomi spektakliai, per kuriuos žiūrovai vertindavo ir apdovanodavo geriausio vaidinimo autorių.
- Palyginkite šias dvi žmonių susirinkimo vietas. Kuo jos panašios ir kuo skiriasi? Kokiose dar žmonių susibūrimo vietose pasinaudojama amfiteatro statybos tradicija?
Sportas
Iš senovės Graikijos atėjo ir olimpinių žaidynių tradicija. Senovės Graikijoje olimpinės žaidynės taip pat rengtos kas ketveri metai. Per jas buvo skelbiama taika, ir netgi priešai varžydavosi dėl teisės tapti stipriausiais, greičiausiais atletais. Žaidynių nugalėtojai būdavo labai gerbiami, jų garbei rašytos eilės, kaltos skulptūros. 1896 m. olimpinės žaidynės buvo atnaujintos ir vėl imtos rengti kas ketveri metai (jos nevyko per didžiuosius karus).
- Pasidomėkite, kuo ypatingas senovės graikų teatras, kuo jis skiriasi nuo dabartinio. Kaip atrodė senovės graikų teatro aktoriai, kodėl po sceną jie vaikščiojo su apavu labai storu padu – koturnomis?
- Šių laikų olimpinės žaidynės turi simbolius: žiedus, šūkį ir olimpinę ugnį. Ką reiškia šie simboliai? Kur ir kaip uždegamas olimpinis deglas?
Užduotys
- demokratija
- diktatūra
- autokratija
- oligarchija
srityje graikai pirmieji pradėjo Olimpinių žaidynių tradiciją. srityje graikai pirmieji atrado teatrą.
srityje graikai pirmieji užtikrino piliečių dalyvavimą sprendžiant valstybės klausimus.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"