Lietuva – demokratinė valstybė
Kai sakoma, kad Lietuva – demokratinė valstybė, tai reiškia, kad visi jos piliečiai renka atstovus į Seimą. Taip pat Lietuvos piliečiai renka prezidentą. Per rinkimus galima rinktis iš kelių kandidatų. Už kurį kandidatą į Seimą ar prezidento postą balsuoja daugiau piliečių, tas ir išrenkamas. Taigi demokratinėje valstybėje piliečių nuomonė lemia, kas valdys šalį.
Dar ir šiandien pasaulyje yra šalių, kurių valdžia piliečių nuomonės nelaiko svarbia. Tokia santvarka vadinama diktatūra. Diktatoriui nesvarbu, ką galvoja žmonės, jam svarbu juos laikyti savo valdžioje.
Valstybės gyvenimo taisyklės surašytos Konstitucijoje. Tai pats svarbiausias valstybės dokumentas, kurį taip pat balsuodami patvirtino Lietuvos žmonės. Lietuvos prezidentas prisiekia laikydamas ranką ant Konstitucijos.
Klasės seniūno rinkimai
Seniūno rinkimuose mokiniai gali siūlyti kandidatus. Bet į seniūnus galima siūlytis ir pačiam. Taigi kiekvienas klasės mokinys gali tapti seniūnu. Visi kandidatai pristato savo programas: ką jie siūlo keisti klasės gyvenime, kokių renginių žada šiemet. Kandidatai net gali pakabinti plakatus su juose surašyta savo programa. Visas šis pasirengimas rinkimams vadinamas rinkimų kampanija.
- Jei kandidatuotumėte į seniūnus, kokį vieną savo pranašumą paminėtumėte pirmiausia?
- Jei kandidatuotumėt į seniūnus, kokį didžiausią pokytį siūlytumėte daryti klasės gyvenime?
Balsavimo būdai
Atvirasis balsavimas. Tai toks balsavimo būdas, kai po rinkimų kampanijos visi klasės mokiniai už labiausiai patinkantį kandidatą balsuoja pakeldami rankas. Balsuojama už kiekvieną kandidatą atskirai. Kiekvienas mokinys gali balsuoti tik vieną kartą. Balsavimo rezultatai užrašomi. Laimi tas kandidatas, kuris surenka daugiausia balsų.
Slaptasis balsavimas. Atvirojo balsavimo metu galima matyti, kaip kuris nors mokinys balsuoja. Rinkimuose dažniausiai pasirenkamas slaptasis balsavimas. Jo metu nėra sužinoma, kaip kuris nors asmuo balsuoja.
Rengiant slaptąjį balsavimą reikia:
- balsalapių, kuriuos gauna kiekvienas balsuotojas ir kuriuose yra surašyti visi kandidatai;
- kabinos, kurioje niekieno nematomas balsuotojas pažymi, kurį kandidatą pasirenka;
- balsadėžės, uždaros dėžės su skyle, į kurią metami balsalapiai;
- balsų skaičiavimo komisijos; tai iš pačių balsuotojų išrinkta kelių asmenų grupė, kuri atskiroje patalpoje, visiems komisijos nariams matant, atidaro balsadėžę ir suskaičiuoja, už kurį kandidatą kiek yra balsavusiųjų. Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas paskelbia balsavimo rezultatus.
- Ar teko dalyvauti rinkimuose? Kas padarė didžiausią įspūdį?
- Pasidomėkite, kokio amžiaus Lietuvos piliečiai įgyja rinkimų teisę.
- Pasvarstykite, dėl kokių klausimų klasėje verta balsuoti ir sužinoti daugumos nuomonę. Gal kai kuriais atvejais reikėtų slaptojo balsavimo? Paaiškinkite, kuo skiriasi atvirasis ir slaptasis balsavimas.
- Kokiuose rinkimuose gali balsuoti Rokas, o kokiuose dar negali?
- Surenkite atvirąjį ar slaptąjį balsavimą kuriuo nors svarbiu jūsų klasei klausimu.
- Pasvarstykite: jei kandidatas į seniūnus, pristatęs savo programą, pavaišins klasę tortu – ar tai bus sąžiningas žingsnis, ar bandymas rinkėjus papirkti? Atsakymą pagrįskite.
Svarbiausias valstybės dokumentas, kuriame surašytos jos gyvenimo taisyklės, vadinamas .
Piliečių nuomonė lemia, kas valdys šalį – .
Valdžia piliečių nuomonės nelaiko svarbia – .
Lietuvoje vyraujanti valstybės valdymo forma – .
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"