MOKYMOSI TIKSLAI
- Pakartosite, kokie požymiai būdingi vienarūšėms sakinio dalims.
- Aptarsite vienarūšių sakinio dalių jungtukus.
- Išmoksite atpažinti vienarūšes sakinio dalis sakinyje.
- Išsiaiškinsite vienarūšių sakinio dalių skyrybą.
- Gebėsite skirti vienarūšes sakinio dalis.
STEBIME
Pasikartokite, kada sakinio dalis laikome vienarūšėmis. Perskaitę sakinius iš Jurgio Kunčino apsakymo „Stiprus matematikos trejetas ir Erichas Marija“, atsakykite į klausimus.
1. Kodėl alyvine spalva pažymėtos sakinio dalys, einančios papildiniais, nėra vienarūšės?
2. Pažyminiai, tekste pažymėti melsva spalva, nėra vienarūšės sakinio dalys, nes nėra sakomi išskaičiuojamai, atsako į skirtingus klausimus (koks?, kieno?), negalėtume šių žodžių sujungti jungtuku ir. Kodėl pilkai pažymėti žodžiai taip pat nėra vienarūšiai?
3. Kodėl gelsvai pažymėti žodžiai yra vienarūšės sakinio dalys?
AIŠKINAMĖS
Jau žinote, kad sujungiamuosius žodžių junginius sudaro žodžiai, kurie atsako į tą patį klausimą, keliamą iš kurios nors vienos sakinio dalies. Sujungiamuoju ryšiu sakinyje yra susiję žodžiai, kuriais kas nors išskaičiuojama, gretinama, priešinama arba skiriama. Jų gali būti du, trys, o kartais ir daugiau:
Žodžiai, kurie atsako į tą patį klausimą ir priklauso tai pačiai sakinio daliai, vadinami vienarūšėmis sãkinio dalimis. Vienarūšių gali būti veiksnių, tarinių, papildinių, pažyminių ir aplinkybių.
Panagrinėkite lentelę ir išsiaiškinkite, kurios sakinio dalys yra vienarūšės.
VIENARŪŠĖS SAKINIO DALYS SAKINYJE | |
Vienarūšiai gali būti | Pavyzdys |
Veiksniai | Jis nesuvokė tik vieno dalyko – kad visi tie uždaviniai ir lygtys man amžiams liks neįveikiama tvirtovė. |
Tariniai | Stengiausi ar nesistengiau, o mano matematikos reikalai ėjo vis prastyn. |
Papildiniai | Žavėjimosi ir pagarbos matematikai tikrai nepakako! |
Pažyminiai | O aš dėl jos darydavau dideliausią lankstą, kad tik mūsų keliai susieitų ties Birutės ir Šarūno gatvių kampu. |
Aplinkybės | Aiškinau jam tai visai atvirai ir užuominom, bet jis vis tiek nenorėjo suprasti. |
Vieną po kitos vardijamas vienarūšes sakinio dalis sieja išskaičiuojamoji intonacija ir viso pasakymo mintis. Bejungtùkės vienarūšės sakinio dalys viena nuo kitos atskiriamos skyrybos ženklais.
Pažvelkite į lentelę ir patyrinėkite bejungtukių vienarūšių sakinio dalių skyrybos taisykles.
BEJUNGTUKIŲ VIENARŪŠIŲ SAKINIO DALIŲ SKYRYBA | |
Susijusias išvardijamaisiais ryšiais atskiriame kableliais. | Susijusias priešinimo, priežasties, sąlygos ir panašiais ryšiais atskiriame brūkšniais. |
Jis tiesiog duso, kretėjo iš juoko, paskui vargais negalais susivaldė. Stalčiuje, ant lango, ant žemės ieškojo užrašų knygelės, bet niekur nerado. | Ne šiandien – rytoj dabartiniai septyniolikmečiai tvarkys valstybės reikalus. Publika patenkinta – klausosi autentiško kalbėjimo. |
Sakinio dalių vienarūšiškumą dažnai paryškina jungtùkai. Jie padeda vienarūšes sakinio dalis surikiuoti taip, kad kuo aiškiau matytųsi tarpusavio ryšys ir santykis su ta sakinio dalimi, iš kurios joms visoms keliamas klausimas. Dažniausiai vienarūšėms sakinio dalims sujungti vartojami sujungiamieji jungtukai.
Pažvelkite į lentelę ir prisiminkite pagrindines jungtukais sujungtų vienarūšių sakinio dalių skyrybos taisykles.
JUNGTUKAIS SUJUNGTŲ VIENARŪŠIŲ SAKINIO DALIŲ SKYRYBA | ||
Jungtukų tipai | Jungtukai | Taisyklė |
Sudedamieji | ||
Pavieniai | ir, bei, nei | Neskiriamos. |
Štai matematikas atima sąsiuvinius ir jau skuba į esperantininko bei mokyklos kūriko rezidenciją. Ypatingos laimės nei didelių turtų jis neturėjo. | ||
Kartojamieji | ir …, ir; nei …, nei; | Kablelis rašomas prieš antrą jungtuką ir paskesnius. |
Pradėjau skaityti – užmiršau ir valgį, ir miegą, ir visas bikvadrates lygtis! | ||
Skiriamieji | ||
Pavieniai | ar, arba | Neskiriamos. |
Mat toks stalas, užtiestas gẽlumbe ar paprastesne staldengte, virsdavo prezidiumu arba puotos stalu. | ||
Kartojamieji | ar …, ar; | Kablelis rašomas prieš antrą ir paskesnius jungtukus. |
Kūdikis arba verkia, arba juokiasi, arba žaidžia. | ||
Priešpriešiniai | ||
Pavieniai | o, bet, tačiau, | Kablelis rašomas prieš jungtuką. |
Iš jų išlindo ne kas kitas, o mano stalo teniso treneris ir matematikos mokytojas! | ||
Poriniai | nors (ir) …, bet; | Kablelis rašomas prieš antrą jungtuką. |
Nors dėdė buvo garsus rašytojas, irgi baisiausiai nekentė visokių uždavinių. Juokas gali būti ne tik garsus, bet ir tylus. | ||
Vienarūšės sakinio dalys sakinyje gali būti siejamos mišriai – vienos be jungtukų, o kitos su jungtukais: Tuomet jis nusibraukė žemėtas rankas į kelnes, paliko mane nusirašinėjantį nuo tako ir jau toldamas kažką šūktelėjo.
Du ar keli derinamieji pažyminiai, apibūdinantys tą patį žodį, ne visada yra vienarūšiai. Štai panagrinėkime sakinį Aš turiu naują nešiojamąjį kompiuterį. Vienas derinamasis pažyminys naujas apibūdina terminą sudarantį žodžių junginį nešiojamasis kompiuteris. Taigi pažyminiai naujas ir nešiojamasis nurodo ne vieno pagrindo požymius, nėra sakomi išskaičiuojamai, negalėtume jų sujungti jungtuku ir, todėl nėra vienarūšiai ir rašant kableliais neatskiriami. Tačiau jei rašantysis ne vieno pagrindo požymius laiko lygiaverčiais, gali juos atskirti kableliu: Įeinu į tylų(,) žalią mišką.
Kableliu galima atskirti greta pavartotus artimõs reikšmės arba kartójamuosius žodžiùs, jeigu jie suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys: Šnara(,) murma šaltos bangos amžiną legendą. Žmogau(,) žmogau, ir širdies tu neturi.
Vienarūšė sakinio dalis, pavartota su ją pabrėžiančiais žodžiais ypač, net; jei ne, (lygiai, panašiai) kaip ir, kartu ir; pirmiausia, labiausiai ir pan., gali būti pasakoma priduriamai ir išskiriama: Šaltiniai iš XVI amžiaus, net iš vėlesnių laikų(,) tai patvirtina. Taigi šita dorybė, lygiai kaip daug kitų gerų dalykų(,) jam buvo Dievo duota. Eglės, kedrai, labiausiai pušys(,) nuo šios spyglių ligos nukentėjo ne vien Lietuvojè.
Taip pat neigiamos priešpriešos ryšio vienarūšė sakinio dalis be jungiamojo žodžio gali būti pasakoma priduriamai ir išskiriama: Jam, ne kam kitam(,) dauguma mūsų klasės mergaičių stengdavosi patikti. Kiemuose, ne gatvėje(,) tenka slidinėti vos tik pašalus.
ĮTVIRTINAME
1. Perskaitykite ištrauką ir atlikite užduotis.
Verčiau pasiguosiu ir papasakosiu, kaip jau nuo šeštos klasės man nepaprastai sunkiai ėmė duotis matematikos uždaviniai ir su vienu, ir su keliais nežinomaisiais, visos trupmenos, lygtys. Stengiausi nuoširdžiai šiais mokslais domėtis, skaičiau garsiausių fizikų bei matematikų biografijas, visaip lygindamas jas su savo paties gyvenimu. Viskas veltui!
Mane tiesiog pritrenkdavo mūsų matematikos mokytojo žinios – taip laisvai ir linksmai žarstė jis savo išmintį juodoj klasės lentoj, tarsi koks fokusininkas būtų leidęs iš užančio balandžius. Nors ir rodžiau pagarbą, pastangas ir siekius, mano dienyną bjaurojo vien dvejetukai. Kartais, tiesa, pasitaikydavo ir koks trejetas, bet jis kainuodavo dantų griežimą ir kruviną prakaitą…
(Pagal Jurgį Kunčiną)- Nustatykite, kuo sakinyje eina ta pačia spalva pažymėtos vienarūšės sakinio dalys.
- Pasakykite, kurios vienarūšės sakinio dalys sujungtos be jungtukų, kurios – su jungtukais, o kurios – mišriai.
- Aptarkite visų šios ištraukos vienarūšių sakinio dalių skyrybą.
- Paaiškinkite, kodėl paskutiniame sakinyje tariniai pasitaikydavo ir kainuodavo nėra vienarūšiai.
2. Persirašydami sakinius, sudėkite skyrybos ženklus. Atlikite užduotis.
1. Valgyk uogų sūrio sviesto tik ne lašinių. 2. Pinčukas norėjo pasiūlyti jei ne taiką tai bent aukso kalnus už dukterį. 3. Viršūnėse triukšmavo varnų bei kuosų būriai. 4. Įstatymas atrodė griežtas užtat visiškai teisingas. 5. Konstatuodamas faktą jis gyrė jį ar peikė mėgo ar nemėgo bet nekeitė ir neįvairino.
(Iš „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“)- Pabraukite vienarūšes sakinio dalis, apibraukite jungtukus.
- Sugalvokite ir parašykite 5 panašios struktūros sakinius.
3. Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.
1. Yra paplitusi netikusi nuomonė, kad matematika blogai sekasi tiek artistams tiek literatams tiek piešėjams. 2. Nieko panašaus! 3. Pažinojau berniukų kurie nei vaidino nei kūrė eilių o matematiką suprato blogiau nei aš!
4. Sykį smarkiai perpykęs stačia galva pasinėriau į humanitarinius mokslus. 5. Čia pasinaudojau ta plačiai žinoma sena tiesa kad didžiuma genijų nekentė matematikos ar kitų tiksliųjų mokslų. 6. Aš net ėmiau boikotuoti pamokas. 7. Bet visuomenė, nors mane skatino ir žavėjosi manimi, ėmė dar labiau mygti prie matematikos versti mane lankyti visas pamokas.
8. Ir po kurio laiko aš pripažintas matematikos asilas pasiekiau neregėtą bet sąmoningą pažangą. 9. Įvyko protu nesuvokiamas kokybinis šuolis! 10. Ko gero, supyko ir lietuvių kalbos ir istorijos mokytojai kurie mano bukume matematikai įžiūrėjo aiškų humanitaro pašaukimą pranašavo istoriko ateitį.
(Pagal Jurgį Kunčiną)- Persirašydami sakinius, kur reikia, sudėkite trūkstamus skyrybos ženklus.
- Įvardykite vienarūšes sakinio dalis, nurodykite, kuo jos sujungtos, ir pagrįskite skyrybą.
- Raskite ir pabraukite 5 sakinio pažyminius. Aptarkite, ar jie gali būti laikomi vienarūšiais, ar juos reikėtų skirti.
- Raskite priedėlį ir aptarkite jo skyrybą.
- Perskaitykite pateiktus kalbos praktikos patarimus ir kalbos kultūros požiūriu įvertinkite 10 sakinio pasakymą mano bukume matematikai įžiūrėjo aiškų humanitaro pašaukimą. Jeigu jis taisytinas, pasiūlykite taisyklingą variantą.
Kalbos kultūros patarimai
Ypatybės reiškimosi sričiai reikšti vartotinas naudininkas, pavyzdžiui: Berniukas gabus matematikai. Sportui gabūs vaikai.
Vietininkas tinka vietai reikšti, bet nevartotinas būsenos ar požymio reikšme, pavyzdžiui: Spėjau įsitikinti jų teisingume ir sąžiningume (= teisingumu ir sąžiningumu). Prisipažino meilėje (= Prisipažino mylįs, kad myli; Pasisakė mylįs, kad myli). Jis nusimano ekonomikoje (= išmano ekonomiką), gabus darbo organizavime (= sugeba organizuoti darbą, yra gabus darbo organizatorius).
APIBENDRINAME
4. Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.
1. Žmonės mokslu siekia suprasti ir paaiškinti tikrovės reiškinius. 2. Mokslas reiškia tiek žmonių protinę veiklą tiek šia veikla sukauptas žinias. 3. Senovėje buvo svarbesnė išmintis praktinis žinojimas ir patirtis. 4. Šiuolaikine prasme žodis mokslas pradėtas vartoti tik XIX amžiuje,* iki tol žinojimą kaupė filosofija. 5. Filosofija kelia kiekvienam žmogui svarbius bendriausius universaliausius gyvenimo prasmės klausimus. 6. Mūsų kultūrai būdinga mokslą tapatinti su fizinio pasaulio moksliniais tyrimais,* kurie vadinami gamtos mokslais. 7. Ne tik matematika bet ir humanitariniai bei socialiniai mokslai laikomi kitokia veikla. 8. Tikslieji mokslai,* kurių pagrindas yra matematika,* gali būti priešinami humanitariniams mokslams,* kuriems rūpi žmogus kultūra. 9. Tačiau ši perskyra yra sąlygiška užtat abejotina.
(Pagal „Visuotinę lietuvių enciklopediją“)- Persirašykite sakinius ir sudėkite trūkstamus skyrybos ženklus.
- Įvardykite vienarūšes sakinio dalis, nurodykite, kuo jos sujungtos, ir pagrįskite skyrybą.
- Paaiškinkite, kas skiriama žvaigždute pažymėtais skyrybos ženklais.
5. Raštu atlikite užduotis, susijusias su kasdiene veikla mokykloje.
- Atsakykite į klausimus, pavartodami vienarūšių sakinio dalių, sujungtų kartojamaisiais arba poriniais jungtukais.
- Kokie mokomieji dalykai jums geriausiai sekasi? Kodėl?
- Kuris dalykas jums labiausiai patinka? Kodėl?
- Kuo norėtumėte būti? Kodėl?
- Persirašydami sakinį, įrašykite mokomųjų dalykų pavadinimus (matematika, fizika, istorija, gimtoji kalba, užsienio kalba ir t. t.).
Aš esu gabus / gabi … ir gerai mokausi …, bet silpniau išmanau …, o silpniausiai moku … .
- Persirašydami sakinį, įrašykite veikimo sritį (muzika, sportas, automobiliai, šokiai, dizainas ir t. t.).
Labai gerai nusimanau apie … ir neblogai nusimanau apie …, norėčiau puikiai išmanyti apie … .
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"