Chapter 2.2 (Lietuvių kalba 7)

Kalbos dalys, jų daryba

MOKYMOSI TIKSLAI

  • Pakartosite kalbos dalis ir jų požymius.
  • Prisiminsite daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių darybos ypatumus.

STEBIME

Perskaitykite sakinius ir atlikite užduotis.

  1. Ligonio sveikata ėmė gerėti.
  2. Jo gerumas žavėjo visus kaimo žmones.
  3. Stalčiuje radau apygerį rašiklį.
  4. Ar gerai šiąnakt miegojai?
  5. Jis nusipirko naują gertuvę.
  6. Mūsų mokytojas – geraširdis žmogus.

1. Keturi iš penkių pažymėtų žodžių padaryti iš būdvardžio geras. Suraskite tuos žodžius ir baikite pildyti schemą. Kuris žodis liko? Kodėl?

Geras

 

2. Pasakykite, iš kokių dviejų žodžių padarytas žodis geraširdis. Paskui atsakykite į klausimus ir baikite pildyti schemą.

  1. Kokį žodį padarysite, jeigu prie žodžio geraširdis pridėsite priesagą -iškas?
  2. Kokį žodį gausite, jei prie savo padaryto žodžio pridėsite priesagą -umas?

Geraširdis + -iškas → ... + -umas → ...

3. Iškelkite klausimus visiems abiejų schemų žodžiams. Kokias kalbos dalis atpažįstate?

AIŠKINAMĖS

Lietuvių kalbos gramatikoje aptariama 11 kalbos dalių. Vienos yra bendravimui būtinos, o kitos nebūtinos (jaustukas, ištiktukas). Vienos kalbos dalys yra kaitomosios, t. y. linksniuojamosios arba asmenuojamosios, o kitos nekaitomosios.

Remdamiesi lentele, pasikartokite visas lietuvių kalbos dalis ir jų požymius.

KALBOS DALYS

APIBRĖŽTIS

PAVYZDŽIAI

KAITOMOSIOS KALBOS DALYS

Linksniuojamosios

Daiktavardis

Kalbos dalis, kuri žymi daiktų, asmenų, reiškinių, veiksmų, ypatybių pavadinimus ir atsako į klausimą kas?

knyga, mokytoja, lietus, skaitymas, grožis

Būdvardis

Kalbos dalis, kuri reiškia daikto, asmens požymį, ypatybę ir atsako į klausimą koks? kokia?

laimingas, laiminga, žalias, žalia, gintarinis, gintarinė

Skaitvardis

Kalbos dalis, kuri reiškia tikslų skaičių ar skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimą kiek? kelintas? kelinta?

septyni, septynios, septyneri, septynerios, septynetas, septintas, septinta

Įvardis

Kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, asmenį, ypatybę arba kiekį, bet jo nepavadina. Jei nurodo daiktą, atsako į klausimą kas? Jei ypatybę koks? Jei kiekį keli? kelintas? kelinta?

aš, tu, savęs, visi, tavo, šis, ši, šitoks, šitokia, kuris, kuri, kažkoks, kelintas, kelinta, keli, kelios

Asmenuojamosios

Veiksmažodis

Kalbos dalis, kuri reiškia veiksmą arba būseną ir atsako į klausimus ką veikia? ką veikė? ką veikdavo? ką veiks? kas vyksta, darosi, atsitinka?

bėga, grįžo, piešdavo, lis, reikia, auk, dirbtų

NEKAITOMOSIOS KALBOS DALYS

Prieveiksmis

Kalbos dalis, kuri reiškia veiksmo aplinkybę arba ypatybės požymį ir atsako į klausimą kaip? kur? kada? kiek? keliese? kodėl?

gražiai, ten, šiandien, daug, dviese, užtat

Prielinksnis

Kalbos dalis, kuri eina su linksniu (linksniuojamuoju žodžiu) ir rodo jo ryšį su pagrindiniu junginio žodžiu – dažniausiai veiksmažodžiu.

ant (ko?), per (ką?), su (kuo?)

Jungtukas

Kalbos dalis, kuri jungia žodžius, žodžių junginius ir sudėtinio sakinio dėmenis.

ir, o, bet, tačiau, kad, nes

Dalelytė

Kalbos dalis, kuri teikia žodžiams, žodžių junginiams ar sakiniams papildomų reikšmės atspalvių.

kažin, ne, net, gal, gi, štai, juk, tegul, taigi, argi, nejaugi

Ištiktukas

Kalbos dalis garsams mėgdžioti.

triokšt, šliūkšt, cha, miau

Jaustukas

Kalbos dalis jausmams reikšti.

oi, ak, ačiū, hmm, brrr, fui!

Darinys – tai žodis, kurio reikšmę galima paaiškinti remiantis kitu žodžiu.

Pamatinis žõdis – žodis, kuriuo remiasi darinys.

Naujų žodžių padaroma iš vieno žodžio su darybos elementais – priešdėliais, priesagomis, galūnėmis.

Vediniai remiasi vienu pamatiniu žodžiu. Yra priesagų, galūnių ir priešdėlių vedinių.

Sudurtiniai žõdžiai, arba dūriniai, yra kelių pamatinių žodžių dariniai.

Prisiminkite, kaip daromi daiktãvardžiai.

PRIESAGŲ VEDINIAI

Iš ko daromi

Pavyzdžiai

Iš daiktavardžių

kalnas + -elis  kalnelis​

kalnelis, saulelė, dobilėlis, nugarėlė, šuniukas, varniukė, kiškutis, pievutė, brolytis, mergytė, žvėriūkštis, mergiūkštė, darbininkas, vilnietis, alytiškis, kupiškėnas, katinas, stiklinė, kiaušinienė, javainis, beržynas, dilgėlynė, žvakidė, girininkija, Joninės

Iš būdvardžių

sausas + -umas  sausumas​

sausumas, kantrybė, garsenybė, naujovė, nuobodulys, senatvė, pilnatis, gudruolis, plėšrūnas, naujokas, šventeiva, blaivininkas, šaltinis, palaidinė, saldainis, baltukas, lyguma, tvirtovė, kiaurymė, aukštuomenė, jaunimas

Iš veiksmažodžių

augo + -imas  augimas

augimas, rašymas, ilgesys, džiaugsmas, kosulys, rašyba, varžybos, lenktynės, eisena, gydytojas, siuvėjas, krovikas, žiūrovas, atvykėlis, miegalius, lėktuvas, jungiklis, grąžtas, teptukas, sėdynė, sūpynės, žymeklis, liniuotė, ramstis, šluota, brėžinys, rašalas, lupena, skaudulys, dargana, dribsnis, čiuožykla, parduotuvė, paplūdimys, išleistuvės, krikštynos

GALŪNIŲ VEDINIAI

Iš ko daromi

Pavyzdžiai

Iš daiktavardžių

stalas + -ius  stalius

stalius, briedė, lietuvis, šiaurys

Iš būdvardžių

švarus + -a  švara

švara, nuoboda, kaltė, juodis, kvailys

Iš veiksmažodžių

įdarė + -as  įdaras

įdaras, apklausa, skyrius, riekė, nuotykis, ryšys

PRIEŠDĖLIŲ VEDINIAI

Iš ko daromi

Pavyzdžiai

Iš daiktavardžių

ne + laimė  nelaimė

už sienos  sienis

nelaimė, nesėkmė, neviltis

sienis, pasienis, požemis, įvartis, apyrankė, antpirštis, vakarės, belaisvis

Atkreipkite dėmesį, kad priešdėlių vediniuose (išskyrus priešdėlį ne-) pasikeičia pamatinio žodžio galūnė.

Daiktavardžių priešdėliai gali būti: apy- (ap-, api-), at- (ata-, ato-), be-, į-, iš-, ne-, nuo-, pa- (po-), per-, pra- (pro-), prie-, prieš-, są- (sam-, san-), už- (užu-, užuo-). Tačiau dauguma priešdėlinių daiktavardžių yra ne priešdėlių, o galūnių vediniai: išpirko – išpirka, perkėlė – perkėla.

DAIKTAVARDINIAI DŪRINIAI

šilas + uoga  šilauogė

Pavyzdžiai

šilauogė, galvūgalis, greitkelis, šimtakojis, daugtaškis, darbymetis, savamokslis, galvosūkis, pirmagimis, garsiakalbis, juokdarys, stogdengys, rugiagėlė, saulėgrąža, savigarba

Sudurtinių žodžių šaknis gali jungti jungiamoji balsė (i)a, ė, i, y, o, u, ū. Įsidėmėkite, kad jungiamąja balse niekada nebus e.

Atkreipkite dėmesį, kad sudurtinių žodžių darybai labai svarbi galūnė. Sudurtinių daiktavardžių galūnės yra -is, -ys, , -a.

Prisiminkite, kaip daromi būdvardžiai.

PRIESAGŲ VEDINIAI

Iš ko daromi

Pavyzdžiai

Iš daiktavardžių

šaka + -otas  šakotas

šakotas, kreiduotas, naktinis, spalvingas, karališkas, duobėtas

Iš būdvardžių

pilkas + -švas  pilkšvas

pilkšvas, melsvas, balzganas, lyginis, didokas, mažutis, mažytis, mažiukas, mažylis

Iš veiksmažodžių

nuolat + -inis nuolatinis

nuolatinis, dirbtinis, trejopas, visiškas, pernykštis

GALŪNIŲ VEDINIAI

Iš ko daromi

Pavyzdžiai

Iš veiksmažodžių

atskirti + -as  atskiras

atskiras, atviras, sumanus, pastabus

PRIEŠDĖLIŲ VEDINIAI

Iš ko daromi

Pavyzdžiai

Iš būdvardžių

ne- + didelis  nedidelis

apy- + šaltas  apyšaltis

nedidelis, nebaltas, apyšaltis, pokietis, priekurtis, apyšaltė, pokietė, priekurtė

Sudarant naujus būdvardžius su priešdėliais, išskyrus ne-, keičiama ir galūnė.

Esama ir daugiau būdvardžių, kurie turi priešdėlius, bet yra priesagų arba galūnių vediniai: begalinė, nuolankus.

BŪDVARDINIAI DŪRINIAI

ilgas + amžius  ilgaamžis

Pavyzdžiai

ilgaamžis, trumpauodegis, auksaspalvis, triaukštis, kasdienis, daugiametė, dvigulė

Dvi šaknis gali jungti jungiamoji balsė. Sudurtinių būdvardžių galūnės yra -is, (kartais -as, -a).

Prisiminkite, kaip daromi veiksmãžodžiai.

PRIESAGŲ VEDINIAI

Iš ko daromi

Pavyzdžiai

Iš daiktavardžių

grupė + -uoti  grupuoti

grupuoti, uogauti, svajoti, vaišinti, šerkšnyti, vakarėti, varlinėti

Iš būdvardžių

bjaurus + -oti  bjauroti

bjauroti, raudonuoti, smarkauti, purenti, gerinti, gerėti

Iš veiksmažodžių

krypti + -telėti  kryptelėti

kryptelėti, žvilgterėti, sūpuoti, džiūgauti, kepinti, kalenti, žiūrinėti, spausdinti

PRIEŠDĖLIŲ VEDINIAI

Iš ko daromi

Pavyzdžiai

Tik iš veiksmažodžių

už + kelti  kelti

kelti, įdėti, gerti, nulėkti, pasakyti, parnešti, perkelti, prabilti, prisėsti, sugalvoti, apdrausti, apibėgti, atrasti, atiduoti, begyvena, tešviečia, teberašo, nedaro, nebetyli

 

ĮTVIRTINAME

1. Perskaitykite tekstą, parengtą pagal Vytautės Žilinskaitės apysaką „Kintas“. Nustatykite, kurios kalbos dalys yra pažymėti žodžiai. Persibraižykite lentelę ir į ją surašykite šiuos žodžius.

1. Išbudintas triukšmo Kintas sėdasi ir trina akis. 2. Prietamsis, ilgokai miegota. 3. Graibosi žibintuvėlio, pašviečia į laikroduką: oho, arti vienuoliktos. 4. Triukšmas nesiliauja, atsklinda šūkčiojimai, trankūs žingsniai apačioje, durų varstymai, o šunes draskosi kaip užpjudyti. 5. Tokiu metu Silvestrėlio šeima saldžiai miega, tai kas gi atsitiko?

6. „Manęs ieško! – dingteli. Tuoj užlips.“

7. Paf! Šūvis lauke. 8. „Gal medžiotojai?“ – prisimena patėvio šneką.

9. Taip, taip, jie čia atsibastė šunų prisivedę. 10. Gal ir žmonių kaimo prisikvietė, trauks visi į miškus, prie pelkės.

Kalbos dalis

Žodžiai

Daiktavardis

Būdvardis

Skaitvardis

Įvardis

Veiksmažodis

Prieveiksmis

Prielinksnis

Jungtukas

Dalelytė

Jaustukas

Ištiktukas

2. Nustatykite, kurioms kalbos dalims priklauso pažymėti vediniai. Parašykite jų pamatinius žodžius. Darybos elementus (priešdėlius, priesagas arba galūnes) pažymėkite sutartiniais ženklais.

Pavyzdys. Pasibaisėjimas ← pasibaisėjo.

1. Vėl strykteli pašonėje pelė. 2. Kokia aklina, kokia gūdi tamsa, vien blausus lango kvadratėlis… 3. Ar jam pasivaideno, ar iš tikro kažkas šmėstelėjo virš galvos? 4. Vos nosies neužkabino. 5. Šitaip skraido šikšnosparniai arba… vampyrai. 6. Bumbt! 7. Atsimuša į vežimuką.

8. Kintas susiriečia ir palenda po skranda. 9. Apima visiškas netikėjimas, net pasibaisėjimas tuo, ką sumanė. 10. Galėjo išsireikalauti iš patėvio, kad leistų išbūti kaime ne visą, o tik pusę mėnesio. 11. Ir kad atvežtų iš Vilniaus televizorių su antena…

12. O mama? 13. Jeigu jai praneš, kad sūnus dingo? 14. Jeigu viską metusi atlėks per vandenyną?

15. Kvailių vežimas, kvailių vežimas…

(Pagal Vytautę Žilinskaitę)

3. Padarykite žodžių su priesagomis ir jas pažymėkite. Galite dirbti poromis arba savarankiškai.

3.1. Iš veiksmažodžių su priesaga -imas arba -ymas padarykite daiktavardžius.

Pavyzdys. Rašė (rašyti) rašymas, augo (augti) augimas.

Skraidė, lėkė, sumanė, leido, dingo.

3.2. Su tinkamomis priesagomis padarykite kuo daugiau daiktavardžių.

Pavyzdys. Jaunas jaunuolis, jaunimas, jaunystė, jauniklis, jaunatis, jaunikis.

Piešė, valė, valyti, senas, aukštas, ąžuolas, laiškas.

3.3. Su tinkamomis priesagomis padarykite po vieną priesaginį būdvardį.

Pavyzdys. Vaikas vaikiškas.

Kaimas, langas, galva, juokas, saulė, žolė.

4. Padarykite sudurtinių žodžių ir pažymėkite jungiamąsias balses.

Pavyzdys. Saulė + teka → saulėtekis; siauras + lapas → siauralapis.

Žemė + lapas

Pilis + kalnas

Eglė + šaka

Ketvirtas + diena

Dailus + raštas

Save + mylėti

Įvairus + spalva raštai

Baltas + ranka žmogus

Ilgas + kaklas paukštis

Auksas + plaukas mergaitė

Daug + kampas figūra

Švelnus + kailis žvėrelis

5. Esama sudurtinių žodžių, kurių reikšmę suprantame labai gerai, tačiau ne visada gebame paaiškinti, kokia juos sudarančių žodžių reikšmė: žodis šikšnosparnis yra sudurtinis daiktavardis. Pasidomėkite, iš kokio žodžio paimta šaknis šikšn-. Raskite daugiau panašių pavyzdžių.

6. Pažymėkite priešdėlius. Pasakykite, kurios kalbos dalys yra šie vediniai.

Pavyzdys. Nelaimė.

Nesėkmė, popiktis, apytamsis, nešvarus, negarbė, netvarkingas, neviltis, apysaldis, priekvailis, posenis.

7. Parašykite galūnių vedinių pamatinius žodžius.

Pavyzdys. Nuojauta – nujautė.

Išpirka, nuolaida, užtvanka, įrašas, narsa, greitis, išlaidus, talpus, nuostabus, uždaras, užmaršus, valgus.

8. Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.

1. Kintas ryžtingai stojasi, čiumpa krepšelį su daiktais, žibintuvėlį. 2. Pasišviečia kelią dangčio link, peržergia per vieną, kitą ryšulį, jau kels dangtį…

3. Ir lyg tyčia apačioje cypteli durys, subarška. 4. Vėl durų cyptelėjimas, bilstelėjimas – kažkas nukrito… 5. Galgi Silvestrėlis ten vaikščioja? 6. Gal jį taip pat kamuoja nemiga ir graužatis, kad įsivėlė į keistą nuotykį?..

7. Kintas tebestovi, nes ryžtas staiga prapuola. 8. Paskui pritykina prie langelio. 9. Žvilgteri – o! 10. Aukštosios pušies viršūnę lyg kas aukso milteliais barsto… 11. Pagaliau! 12. Greit prašvis, stos rytmetis, Silvestrėlio tėvai išeis darban. 13. Tada jie ramiai susės, ir jis pasakys berniūkščiui, kad naktį velniškai sugėlė dantį.

(Pagal Vytautę Žilinskaitę)
  1. Persirašykite priešdėlinius veiksmažodžius (jų yra 13) ir pažymėkite priešdėlius.
  2. Iš veiksmažodžio traukti padarykite priešdėlinių veiksmažodžių.
    ​Pavyzdys. Traukti – pertraukti, …

9. Pasirinkę tinkamas priesagas, iš duotų žodžių padarykite priesaginių veiksmažodžių. Priesagas pažymėkite.

Pavyzdys. Projektas → projektuoti.

Draugas, garsus, auksas, viršus, šokti, gyvas, miegas.

-uoti

-auti

-oti

-ėti

-yti

-inti

-inėti

-telėti

-enti

APIBENDRINAME

 

10. Atlikite užduotis.

1. Lietaus nupraustas oras net virpa nuo vaisk_mo. 2. Ant krūmų ir žol_nų žaižaruoja lietaus lašai, o pienių žiedai, rodos, sudegs savo liepsnose – tokia akinanti r_tmečio saulė! 3. Netverdama džiau_smu, kielė tvatina uodega į rūgšt_nių kupstą, net purslai tykšta. 4. O baltas debes_lis, rodos, kybo vien tik tam, kad žydr_nė būtų dar žydresnė…

5. Beliko pr_siglausti malk_nėje. 6. Praskėtęs dvi gal_nes lentas Kintas _lindo vidun ir _dribo į duonk_bilį malkų rietuvės gale. 7. Malk_nė ilga ir siaura, vos a_sisuksi, užtat pro sienų pl_šius ir durų tarpus gali žvalg_tis į tris puses.

8. Staiga Kintas suklūsta: iš lauko a_sklinda burzg_mas. 9. Jis pr_skečia gal_nes lentas ir iškiša galvą: mal_nsparnis! 10. „Manęs ieško!“ – baugščiai įtraukia galvą Kintas.

11. Per kūną nusirita šiurpuli_kas. 12. Nejuok_nga!

(Pagal Vytautę Žilinskaitę)
  1. Perrašydami sakinius, įrašykite praleistas raides.
  2. Pasakykite, kurios kalbos dalys yra šie teksto žodžiai: liepsnose, net, kad, dvi, siaura, pro, jis, baugščiai, nusirita.
  3. Nustatykite pažymėtų darinių pamatinius žodžius. Darinius suskirstykite pagal darybos būdą.

Priesagų
​vediniai

Galūnių
​vediniai

Priešdėlių
​vediniai

Sudurtiniai
​žodžiai

11. Perrašydami žodžius, įrašykite reikiamas praleistas raides.

  1. uo arba o
    ​Juod_ti, žaib_ti, dovan_ti, žingsni_ti, auk_ti, šuoli_ti.
  2. i arba y
    ​Skiep_ti, švies_nti, kep_nti, purv_nti, šiukšl_nti, rūd_ti.
  3. u arba ū
    ​Gri_tis, gri_vimas, pos_kis, lipd_kas, segt_kas, vest_vės, velni_kštis, ram_mas.
  4. i arba y
    ​Sk_ryba, sk_rtukas, pak_la, darb_ngas, žaib_škas, med_nis, kav_nė, ąžuol_nas, žvej_ba, pjaust_klis, kirp_kla, karp_nys, sen_mas, ram_bė, aukšt_nė, eit_nės, ėj_mas, tvark_mas.

12. Dar kartą perskaitykite šio poskyrio tekstus ir atsakykite į klausimus.

  1. Ką iš trumpų ištraukų sužinojote apie Kintą?
  2. Kaip berniukas jaučiasi slėpdamasis?
  3. Su kuo galima pasikalbėti, kur ieškoti palaikymo ar pagalbos, susidūrus su sunkumais?
Please wait