MOKYMOSI TIKSLAI
- Prisiminsite, ką reiškia kirtis.
- Susipažinsite su kirčio ženklais.
- Gilinsite supratimą apie ilguosius ir trumpuosius kirčiuotus skiemenis.
STEBIME
Perskaitykite Antuano de Sent Egziuperi filosofinės pasakos „Mažasis princas“ ištrauką. Iš suskliaustų skiemenų sudėliokite tinkamus žodžius. Atlikite užduotis.
Šis vanduõ bùvo nè tik ............ (mas gė ri). Jis bùvo ............ (at và gai), tarsi dovanà. Kai buvaũ mãžas ............ (niù ber kas), taip mán švytėdavo Kalėdų dóvanos.
1. Persirašykite ištrauką ir nuspalvinkite sudėliotų žodžių skiemenis, kuriuos ištariame raiškiau, garsiau.
2. Pasirinkta spalva pabraukite trumpuosius visų žodžių kirčiuotus skiemenis.
3. Kita spalva pabraukite ilguosius visų žodžių kirčiuotus skiemenis.
AIŠKINAMĖS
Sakydami žodžius, vieną kurį nors skiemenį ištariame ryškiau, tarsi pabrėžiame. Toks skiemens išryškinimas, stipresnis ištarimas vadinamas kirčiù. Palyginkite du sakinius: Mano draugas kalba angliškai. Man patinka anglų kalba.
Pirmame sakinyje pabrėžiame pirmą žodžio skiemenį kal-ba, o antrame – antrą skiemenį kal-ba. Lietuvių kalboje kirčiuotas gali būti bet kuris skiemuo.
Kirčiuotas skiemuo žodynuose žymimas specialiais simboliais – kirčio ženklais. Jų yra trys. Kirčio ženklai vadinami pagal tai, kaip juos užrašome:
kairinis kirčio ženklas rašomas iš kairės žemyn (`),
dešininis – iš dešinės žemyn (´),
riestinis rašomas kaip banga (˜).
KIRČIO ŽENKLAI | ||
Kairinis | Dešininis | Riestinis |
( ` ) | ( ´ ) | ( ˜ ) |
nešti kalba | nérti kálti | nẽša kalba |
Kirčio ženklai rašomi ant kirčiuoto skiemens pagrindo – balsių ir dvigarsių.
Pagal skiemens pagrindo garsus skiriami ilgieji ir trumpieji skiemenys
Skiemuo | ||
Trumpasis | Ilgasis | |
Kairinis kirtis | Dešininis kirtis | Riestinis kirtis |
Trumpojo skiemeñs pagrindas gali būti trumpasis balsis [a], [e], [i], [u]. Virš jį žyminčios raidės rašomas kairinis kirčio ženklas (`): mamà, nè, visas, skùta.
Ìlgojo skiemeñs pagrindas gali būti ilgasis balsis [a], [e], [ė], [i], [o], [u] arba dvigarsis [ai], [au], [ei], [ui], [ie], [uo], [al], [am], [an], [ar] ir kiti. Virš jį žyminčios raidės rašomas dešininis (´) arba riestinis (˜) kirčio ženklas: sénti, láimė; señka, laikas, sẽnas, lãšas.
ĮTVIRTINAME
1. Perskaitykite balsu ir parinkite tinkamą žodį.
Mokytoja mus visada gi-ria / gi-ria. Už ežero stūksojo didelė gi-ria / gi-ria.
Mes jau grįžome na-mo / na-mo. Prie na-mo / na-mo stovėjo automobilis.
Jie gyvena labai ar-ti / ar-ti. Ūkininkas ruošėsi ar-ti / ar-ti lauką.
Jau kelios dienos broliui gė-lė / gė-lė dantį. Ant palangės pražydo raudona gė-lė / gė-lė.
Tikiuosi, mūsų komanda lai-mės / lai-mės. Jaunavedžiams linkėjome daug lai-mės / lai-mės.
2. Visi junginių žodžiai turi trumpąjį kirčiuotą skiemenį. Raskite ir pažymėkite juos.
Ste-biu a-ve-les,
re-giu žvaigž-des,
stip-res-nis už la-pes,
mez-gu ry-šius,
gra-ži mu-zi-ka,
nuos-ta-bi spal-va,
žai-džiu su ka-te,
e-su kam-ba-ry-je,
ma-žo-je pla-ne-to-je,
ty-lus žmo-gus.
3. Persibraižykite lentelę ir sugrupuokite žodžius pagal kirčiuoto skiemens ilgį. Pabraukite to skiemens pagrindą – balsį.
Vyras – visas, piktas – pykti, Vytautas – Vitas, pūtė – pučia, burė – būrė, lupa – lūpa, butas – būti, aš – ašara, rašo – ranka, veda – ves, voras – voriukas, dėžė – dėžutė, ežeras – miške, kėdė – kėdes, vakare – vakaras, sūpynės – supa, bures – būklės, rytas – ryte.
ŽODŽIAI, KURIŲ KIRČIUOTAS SKIEMUO | |
trumpasis (su trumpuoju balsiu) | ilgasis (su ilguoju balsiu) |
4. Garsiai perskaitykite sakinius. Nustatykite pažymėtų žodžių kirčiuotus skiemenis, sukirčiuokite ir apibūdinkite juos pagal ilgį (trumpasis ar ilgasis).
1. Žiūrėjo į manè sù plaktukù rankoje, variklio alyvà ištepliótais pirštais. 2. Vėjas draikė auksinès jõ gárbanas. 3. Milijonùs metų gėlės augina dygliùs. 4. Išsiėmiau iš kišẽnės piešinių eskizą. 5. Tàvo baobãbai truputį panašūs į kopūstùs. 6. Bèt kodėl tù nóri, kàd tavo avẽlės nuėstų tuõs mažus baobabùs? 7. Nejaũ nesupranti! 8. Tõs kalbos apiẽ tigrùs turėjo manè sugraudinti. 9. Ją vertinau nè pagal žodžiùs.
(Pagal Antuaną de Sent Egziuperi)
APIBENDRINAME
5. Perskaitykite tekstą ir paaiškinkite, kaip kirčiuojami penki žodžio smauglys linksniai.
Knỹgoje bùvo parašýta: „Smaugliai prarỹja visą sàvo aũką nekramtýdami ir pùsę mẽtų miẽga virškindami.“
Nùpiešiau jám smaũglį iš išorės.
– Nè! Nè! Nenóriu dramblio smauglyjè! Smauglỹs labai pavojingas. Àš jùk niẽko nemokėjau piẽšti, tik smaugliùs iš išorės ir iš vidaũs.
(Pagal Antuaną de Sent Egziuperi)
5.
- Išsirašykite visas tekste minimas žodžio smauglys formas ir nuspalvinkite kirčiuotus skiemenis. Kur jie yra – žodžio pradžioje ar pabaigoje?
- Kurių linksnių kirčiuoti skiemenys yra trumpieji, o kurių – ilgieji? Pabraukite šiuos skiemenis skirtingomis spalvomis.
- Kaip kirčiuojami šie skiemenys?
6. Dirbdami poromis atlikite užduotis.
6.
- Pasirinktame eilėraštyje1 raskite po penkis žodžius, kurių kirčiuotas skiemuo yra trumpasis su balsiais [a], [e], [i], [u]. Porininkas tegul ieško penkių žodžių, kurių kirčiuotas skiemuo yra ilgasis su balsiais [a], [e], [ė], [i], [o], [u].
- Ant lapelio surašykite rastų žodžių poras su trumpaisiais ir ilgaisiais balsiais.
Pavyzdys. [a] trumpasis diena – [a] ilgasis naktį; [e] trumpasis kelyje – [e] ilgasis kelią.
- Kirčiuotus skiemenis pabraukite. Kokių porų trūksta? Kaip manote, kodėl?
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"