MOKYMOSI TIKSLAI
- Susipažinsite, kaip kirčiuoti skiemenis, kurių pagrindą sudaro dvigarsiai.
- Mokysitės kirčiuoti ilguosius balsius [a], [e].
- Sužinosite, kaip kirčiuoti ilguosius žodžio galo skiemenis.
STEBIME
Jūs jau žinote, kad galima pabrėžti kirčiuoto skiemens pradžią auk-štas arba pabaigą auk-štas. Balsu perskaitykite žodžius ir atsakykite į klausimus.
Daržas, darko, vardas, narvas, darbas;
valtis, valgis, valgo, šalta, saldų;
vaikas, saikas, laikas, laimė, vairas.
1. Kas sudaro šių žodžių kirčiuotus skiemenis – balsis ar dvigarsis?
2. Kurio žodžio priegaidė skiriasi nuo kitų eilutės žodžių? Kodėl?
3. Kuriuo kirčio ženklu – dešininiu ar riestiniu – kirčiuotumėte žodžius?
AIŠKINAMĖS
Ilgojo kirčiuoto skiemens tarimo būdas yra dvejopas, kai pabrėžiama skiemens pradžia arba pabaiga. Skiriame tvirtapradę ir tvirtagalę priegaides su skirtingais kirčio ženklais. Išmokite kelias pagrindines kirčiavimo taisykles.
Kaip kirčiuoti dvigarsius?
Kirčiuoto skiemens tarimo skirtumai aiškūs tariant dvigarsius su balsiais [a] ir [e]: [ai], [au], [al], [am], [an], [ar], [ei], [el], [em] [en], [er]. Matote, kad dvigarsiai yra sudaryti iš dviejų dėmenų. Jeigu pailginamas pirmasis dėmuo, priegaidė bus tvirtapradė ir žymima dešininiu kirčio ženklu. Jeigu pailginamas antrasis dėmuo, priegaidė bus tvirtagalė ir žymima riestiniu kirčio ženklu.
DVIGARSIŲ KIRČIAVIMAS, KAI PABRĖŽIAME | |
pirmą dėmenį (tvirtapradė priegaidė) | antrą dėmenį (tvirtagalė priegaidė) |
sáu-lė, lái-mė, kán-da, gér-ti, véi-das | Saũ-lius, lai-mi, kañ-dų, gerb-ti, veiks-mas |
Įsidėmėkite, kad mišriųjų dvigarsių su balsiais [i] ir [u] tvirtapradę priegaidę žymime kairiniu kirčio ženklu: tiltas, pirmas, pùlti, kùrmis.
Kaip kirčiuoti ilguosius balsius [a], [e]?
Jau žinote, kaip kirčiuoti dvigarsius, kurie tame pačiame skiemenyje yra sudaryti iš balsio [a] arba [e] ir priebalsio [l], [m], [n], [r]. Bet gali būti taip, kad skiemenyje po balsio [a] arba [e] nėra priebalsio [l], [m], [n], [r]. Tuomet skiemens pagrindą sudaro vienbalsis [a] arba [e]. Paskiemenuokite žodžius dãro, dárbas, daržas ir palyginkite jų skiemenis. Turime vienbalsį [a] žodyje dã-ro ir dvigarsį [ar] žodžiuose dár-bas, dar-žas.
Įsidėmėkite, kad kirčiuoti vienbalsiai [a] ir [e] paprastai yra ilgieji. Jie turi tvirtagalę priegaidę ir kirčiuojami riestiniu kirčio ženklu: dãro, rãtas, rãštas; kẽlias, lẽpšis. Norėdami tinkamai nustatyti skiemens pagrindą, patyrinėkite lentelę.
KAIP NUSTATYTI SKIEMENS PAGRINDĄ? | |
Skiemens pagrindas | Pavyzdys |
Dvigarsis | dár-bas, dar-žas; nér-ti, nerš-tas |
Vienbalsis | dã-ro, nẽ-ria |
Kaip kirčiuoti ilguosius žodžio galo skiemenis?
Ilgieji žodžio galo skiemenys turi tvirtagalę priegaidę ir kirčiuojami riestiniu kirčio ženklu: namų, vaikai, namõ, arklỹs, gėlė, vanduõ, paskui. Išimtys – daugiskaitos naudininko ir liepiamosios nuosakos formos: vaikáms, dienóms; rašýk, láuk.
ĮTVIRTINAME
1. Paklausykite, kaip mokytojas taria šiuos žodžius, ir pažymėkite tą žodį, kurio priegaidė skiriasi nuo kitų eilutės žodžių. Žodžius sukirčiuokite.
Ai: kaina, vairas, kaimas;
au: Kaunas, laukas, raugas;
au: sauja, saugas, auga;
ei: keistas, veidas, seifas;
am: ramstis, kamštis, amžius;
er: vertas, verti, šerti;
an: gandras, langas, sandas.
2. Perskaitykite žodžių poras. Nustatykite, ar kirčiuoti balsiai [a] ir [e] sudaro vienbalsį, ar priklauso dvigarsiui. Kurį dvigarsio dėmenį sukirčiuosite dešininiu kirčio ženklu?
Šalo – šaltas, samtis – ramų, kala – kalnas, kanda – danas, tarpas – tarė, kelti – kelia, temti – temo, gyventi – gyvena, seno – senti, veria – verda, gerti – geria, kelias – kelmas.
3. Raskite žodžius, kurie sukirčiuoti gale. Kodėl jie taip sukirčiuoti?
Niẽkas niekadà nemiršta, kàs tùri šeimą. Àš labai ilgai gyvénsiu. Põ tūkstančio mẽtų visas mãno atžalų miestẽlis kramsnõs óbuolius eukaliptų pavėsyje.
(Rėjus Bredberis)
4. Skirtingomis spalvomis pažymėti žodžiai turi skirtingas priegaides. Kurį dvigarsio dėmenį sukirčiuosite dešininiu kirčio ženklu? Kurį – riestiniu?
Rėjus Brèdberis yrà vienas populiariausių rašýtojų, išgarsėjęs „Marso krònikomis“ ir romanù „Piẽnių vỹnas“. Šiamè kūrinyjè autorius jautriai atskleidžia vaiko psichològiją. Jis kẽlia gyvẽnimo prasmės klausimus, svarsto apiẽ vaikỹstę ir senãtvę, gyvẽnimą ir mirtį. Lietùvių kalbà išleista ir novèlių.
APIBENDRINAME
5. Perskaitykite tekstą ir sukirčiuokite paryškintus žodžius. Aptarkite jų kirčiavimą ir pasakykite, kuria kirčiavimo taisykle rėmėtės.
Nuõ neatmenamų laikų, turbūt nuõ tadà, kai prasidėjo kalendõriai, kiekvieną balandžio mėnesį atskrisdavo genių. Bèt tai bùvo nè genys, õ prósenelė. Daglai, leisk añt stógo tik tókį žmógų, kuris džiaugsis jį taisýdamas. Kai ateis balandis, tù pasakýk: „Kàs norėtų taisýti stógą?“ Ir kieno veidas nušvis, tàs tegù eina, Daglai. Todėl, kàd nuõ stógo matýti visas miẽstas, laukai, miškai, kuriẽ driẽkiasi iki pasaulio krašto, paukščiai čiùlba medžiuose põ tavim.
(Rėjus Bredberis)
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"