Asmenuojam­osios ir neasmenuo­jamosios veiksmažodžio formos

MOKYMOSI TIKSLAI

• Pakartosite asmenuojamąsias veiksmažodžio formas ir jų kaitymą.
• Aptarsite svarbiausius neasmenuojamųjų formų gramatinius požymius.
• Mokysitės neasmenuojamąsias formas atpažinti tekste.

1. Kokius veiksmažodžio gramatinius požymius prisimenate?

2. Ar visose eilutėse surašyti žodžiai, jūsų manymu, yra veiksmažodžiai? Kodėl?

3. Kokiu gramatiniu požymiu skiriasi kiekvienos eilutės žodžių formos?

1. Perskaitykite tekstą, parengtą pagal Alfonso Dodė apsakymą „Paskutinė pamoka“. Atlikite užduotis.

1. Man liepė atsakinėti. 2. Kažin ką būčiau davęs, kad pasakyčiau tą garsiąją dalyvių taisyklę, bet nedrįsau pakelti galvos. 3. Ir taip pamažu ponas Amelis pradėjo kalbėti apie prancūzų kalbą. 4. Jis pasakė, kad mes ją turėtume saugoti ir niekados neužmiršti, nes, kol pavergta tauta šneka savąja kalba, tol jinai tarsi turi savo rankose kalėjimo raktą. 5. Paskui jis ėmė aiškinti pamoką. 6. Turbūt niekados aš taip atidžiai nesiklausiau, o jis niekados taip kantriai neaiškino. 7. Galėjai pamanyti, kad vargšas senukas norės prieš išvykdamas perduoti mums visas savo žinias.

1. Pažymėtus veiksmažodžius išnagrinėkite morfologiškai. Nurodykite jų nuosaką, laiką, skaičių ir asmenį.

1. Kai kurių veiksmažodžių asmenuojamoji forma viena neperteikia sakinio minties. Tuomet kartu dažnai vartojama bendratis. Šios dvi dalys – asmenuojamasis veiksmažodis ir bendratis – sakinyje sudaro suvestinį tarinį (Vaikai pradėjo dainuoti.). Raskite suvestinio tarinio antrąją dalį – bendratį. Suvestinius tarinius užrašykite.

1. Remdamiesi lentele, aptarkite asmenuojamuosius veiksmažodžius, kurie sudaro suvestinio tarinio pirmąją dalį. Panagrinėkite jų reikšmę ir pavyzdžius.

1. Raskite tekste dalyvius ir pusdalyvį.

2. Perskaitykite tekstą ir pasakykite, kurie pažymėti linksniuojamieji žodžiai yra dalyviai. Kurio asmens ar daikto ypatybę jie nusako?

Po gramatikos ėjo rašymas. Pasipuošęs mokytojas šiai dienai buvo paruošęs visiškai naujus pavyzdžius, gražiai parašytus apvaliom raidėm: „Prancūzijà, Elzasas, Prancūzijà, Elzasas“. Jie atrodė kaip mažos vėliavėlės, plevėsuojančios visoje klasėje ant mūsų atverčiamų ir užverčiamų suolų. Kad būtumėt matę, kaip visi stengėsi ir kaip buvo tylu! Nieko daugiau nebuvo girdėti, vien plunksnų čežėjimas.

(Pagal Alfonsą Dodė)

3. Perskaitykite sakinius ir atlikite užduotis.

Bėgdamas pro rotušę, pastebėjau minią žmonių, sustojusių prie mažos skelbimų lentos. Pagalvojau nesustodamas: „Kas čia per naujienos?“ Prasidėjus pamokai, paprastai būdavo baisus triukšmas. O šiandien visa klasė klausėsi atidžiai. Kaip dabar pasidarė gaila, kad praradau tiek laiko, kad praleidau tiek pamokų, ieškodamas paukščių lizdų ar čiužinėdamas ant Saro. Taip mąstydamas, išgirdau šaukiant savo pavardę.

(Pagal Alfonsą Dodė)

1. Įvardykite skirtingomis spalvomis pažymėtas neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas.
2. Perrašydami sakinius, pakeiskite pažymėtų pusdalyvių skaičių. Kurias asmenuojamąsias veiksmažodžio formas taip pat keisite?

Pavyzdys. Bėgdami pro rotušę, pastebėjome minią žmonių, sustojusių prie mažos skelbimų lentos.

1. Paaiškinkite, kaip pasikeis paskutinis sakinys.

4. Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.

Kartkartėmis matydavau, kaip išblyškęs ponas Amelis ant pakylos nejudėdamas stebi daiktus aplink save, lyg norėtų žvilgsniu išsinešti visą mokyklos namelį…

Vis dėlto jam pakako jėgų užbaigti pamokas. Po rašymo buvo istorija, paskui mažieji visi kartu dainavo: ba be bi bo bu. Susigraudinęs senasis Hauzeris klasės gale abiem rankom laikydamas elementorių tarė raides kartu su jais. Žiūrint į jį, mus ėmė noras ir juoktis, ir verkti drauge. O, aš niekad neužmiršiu šios pamokos… ir lentoje parašytų mokytojo žodžių: „Tegyvuoja Prancūzijà!“

(Pagal Alfonsą Dodė)

1. Persibraižykite lentelę ir įrašykite paryškintas asmenuojamąsias veiksmažodžio formas. Nurodykite jų skaičių ir asmenį.

1. Persibraižykite lentelę ir įrašykite neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas. Jos tekste pažymėtos skirtingomis spalvomis.