Chapter 5.8 (Lietuvių kalba 7)

Pusdalyvio gramatiniai požymiai, daryba ir vartojimo ypatumai

MOKYMOSI TIKSLAI

  • Susipažinsite su pusdalyvio gramatiniais požymiais.
  • Aptarsite pusdalyvių darybą ir svarbiausius vartosenos ypatumus.
  • Mokysitės atpažinti pusdalyvius tekste.

STEBIME

Lygindami sakinius ir paveikslėlius, atsakykite į klausimus.

 
 
  1. Karolis skaitė knygą ir klausėsi garso įrašo.
 
  1. Kai skaitė knygą, Karolis klausėsi garso įrašo.
 
  1. Skaitydamas knygą, Karolis klausėsi garso įrašo.

1. Kiek veiksmų atliko Karolis? Ar jie vyko tuo pačiu metu?

2. A sakinyje abu Karolio veiksmai vienodos svarbos. Pažvelkite į B ir C sakinius. Kuriuo veiksmažodžiu reiškiamas pagrindinis Karolio veiksmas, o kuriuo – šalutinis, ne toks svarbus?

3. Kurį paveikslėlį išryškintumėte, jeigu sakinys būtų toks: Klausydamasis garso įrašo, Karolis skaitė knygą? Kodėl?

AIŠKINAMĖS

Pùsdalyvis – neasmenuojamoji ir nelinksniuojamoji veiksmažodžio forma, kuriai būdingos veiksmažodžio, būdvardžio ir prieveiksmio ypatybės.

Pusdalyvis žymi šalutinį veiksmą, atliekamą to paties veikėjo kaip ir pagrindinis sakinio veiksmas, pavyzdžiui, Grįždamas tėtis užsuka į parduotuvę. Tas pats veikėjas tėtis vienu metu atlieka du veiksmus – grįžta ir užsuka. Pusdalyviu pasakomas šalutinis veiksmas (grįžta) vyksta tuo pačiu metu kaip ir pagrindinis (užsuka). Jis reiškia aplinkybę, kylančią iš to paties veikėjo šalutinio veiksmo, ir atsako į klausimą kada tėtis užsuka į parduotuvę? Atsakymas – grįždamas.

Pusdalyvis daromas iš veiksmažodžio bendraties kamieno.

PUSDALYVIŲ DARYBA

Veiksmažodžio forma, iš kurios daromas pusdalyvis

Priesaga

Pavyzdžiai

rašýti

mèsti

-damas, -dama

-damas, -dama

rašýdamas, rašýdama

mèsdamas, mesdamà

Rašydami pusdalyvius, atkreipkite dėmesį į supanašėjusius priebalsius. Nepamirškite pasitikrinti: žaisdamas – žaisti, nešdamas – nešti, lipdamas – lipti.

 

Pusdalyvis nekaitomas nei laikais, nei linksniais, tačiau jam būdingos kitos veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybės. Sakinyje pusdalyvis eina aplinkybėmis, todėl panašus ir į prieveiksmį.

Susipažinkite su pusdalyvio gramatiniais požymiais.

 

PUSDALYVIO GRAMATINIAI POŽYMIAI

Požymis

Pavyzdžiai

Veiksmažodžio ypatybės

Turi veiksmažodžio kamieną.

keliaudamas, valgydamas, šokdamas

Gali turėti sangrąžinę formą.

sukdamasis, besisukdamas;

sukdamasi, besisukdama;

sukdamiesi, besisukdami;

sukdamosi, besisukdamos

Būdvardžio ypatybės

Kaitomas giminėmis.

bėgdamas – bėgdama,

kąsdamas – kąsdama

Kaitomas skaičiais.

nešdamas – nešdami,

matydama – matydamos

Derinamas skaičiumi ir gimine su veikėją reiškiančiu vardininku.

Vaikai šūkaudami išbėgo į kiemą.

Senelis dirbdamas dainavo.

Prieveiksmio ypatybės

Sakinyje eina aplinkybėmis.

Senelis grybaudamas pamatė lūšį (kada pamatė?). Jis tylėdamas išėjo iš klasės (kaip išėjo?). Norėdamas suspėti į autobusą, brolis pasuko artimesniu keliu (kodėl pasuko?).

ĮTVIRTINAME

1. Perskaitykite Robinzono Kruzo pasakojimą, kaip tėvas jam priekaištavo ir ragino rinktis vidurio kelią. Aptarkite pažymėtų pusdalyvių gramatinius požymius. Su kuriuo sakinio žodžiu jie suderinti? Kokia pusdalyvių giminė ir skaičius?

Į svetimas šalis, ieškodami nuotykių, sakė tėvas, vyksta arba tie, kurie neturi ko prarasti, arba garbėtroškos. Leisdamiesi į žygius, peržengiančius kasdienio gyvenimo ribas, jie stengiasi išgarsinti savo vardą. Aš, Robinzonas, būdamas kitoks, turįs pasirinkti vidurio kelią, kitaip sakant, aukštesnę kuklios buities pakopą. Įspėdamas mane susilaikyti nuo žalingo žingsnio, tėvas atliekąs pareigą. Jis nepridėsiąs rankos prie mano pražūties, skatindamas mane išvykti svetur. Baigdamas tėvas kaip pavyzdį priminė man, kokio likimo susilaukė vyresnysis brolis.

(Pagal Danielį Defo)

 

2. Pakeiskite sakinius, vartodami pusdalyvį.

PavyzdysKai jūs keliausite po Lietuvą, patirsite nuostabių įspūdžių. – Keliaudami po Lietuvą, patirsite nuostabių įspūdžių.

1. Jis keliaus pėsčiomis ir išvys neregėtų vaizdų. 2. Kai vyksi dviračiu, galėsi pervažiuoti visą neriją. 3. Jie važiavo autobusu ir gėrėjosi miestu. 4. Mes kopiame į kalną ir viliamės pasigrožėti mišku. 5. Jeigu skristume oro balionu, patirtume neapsakomą džiaugsmą. 6. Merginos plaukė sraunia upe baidarėmis ir nesušlapo. 7. Mūsų grupė grįžo autobusu ir visą kelią linksmai dainavo. 8. Jeigu ji vežtųsi į kelionę vaišių, pradžiugintų draugus. 9. Kai keliaujate, fotografuokite, kad galėtumėte įspūdžiais pasidalyti su artimaisiais.

3. Atsakykite į klausimus, parašydami pusdalyvį.

1. Kada ji klausysis muzikos? (sportuoti) Muzikos ji klausysis sportuodama2. Kada draugai pamatė autobusą? (laukti ir žvelgti į kelią) ................. . 3. Kada tu šypsaisi? (fotografuotis) .................... . 4. Kaip jis dainuotų? (leisti fonogramą) ............... . 5. Kaip merginos atėjo? (juoktis) .......... . 6. Kaip jie turi sėdėti? (nesikalbėti) ................... . 7. Kaip renkiesi knygą? (versti puslapius) ................ . 8. Kaip dirbi sunkius darbus? (nesiskųsti) ............. . 9. Kaip atsakai į klausimus? (viską pagrįsti) ............... .

4. Pažvelkite į paveikslą ir pasakykite, ką matote. Ką veikia žmonės? Kokius du dalykus jie daro vienu metu? Parašykite dešimt sakinių, vartodami pusdalyvius.

PavyzdysŽmonės, važiuodami metro, mėgsta skaityti.

Deivido Mervilio paveikslėlių serija „Sveiki, pone Hulotai“, 2010 m.
 

APIBENDRINAME

5. Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.

Vidutiniškai pasiturįs žmogus savo gyvenimo kelią nueina:

  1. tykiai ir sklandžiai;
  2. neapsunkindamas savęs nei fiziniu, nei protiniu nepakeliamu darbu;
  3. neparsiduodamas į vergovę už kąsnį duonos;
  4. nesikankindamas, kaip čia susiradus išeitį iš keblios padėties, atimančios sielai ramybę, o kūnui miegą;
  5. negraužiamas pavydo;
  6. nedegdamas slapta garbėtroškos ugnimi;
  7. viskuo aprūpintas, jis nejučiomis slenka savo keliu;
  8. protingai džiaugdamasis gyvenimo saldybėmis, be kartėlio priemaišos;
  9. jausdamasis laimingas;
  10. iš kasdienio patyrimo mokydamasis vis giliau pajusti savo laimę.

(Pagal Danielį Defo)

5.

  1. Raskite pusdalyvius. Remdamiesi gramatinio nagrinėjimo planu, juos išnagrinėkite.
  2. Nustatykite kitas pažymėtas neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas.
  3. Dar kartą perskaitykite tekstą ir apmąstykite vidurio gyvenimo kelio teiginius. Pasvarstykite, ar norėtumėte taip nueiti savo gyvenimo kelią. Su kuriais teiginiais sutinkate, dėl ko abejojate, su kuo nesutinkate, ko nesuprantate? Sugalvokite ir parašykite savo gyvenimo kelio teiginių, pavartodami pusdalyvių.

PUSDALYVIO GRAMATINIO NAGRINĖJIMO PLANAS

Žodis

Veiksmažodžio forma, iš kurios padarytas pusdalyvis

Sangrąžinis*

Giminė

Skaičius

؜

Please wait