Kaip suprasti?
Kaip skaityti eilėraštį – pirmieji žingsniai
Kiekviename eilėraštyje kalbama kieno nors vardu. Kartais atrodo, kad šneka pats autorius, bet, kaip jau minėta, eilėraščio kalbančiojo nedera tapatinti su vardą ir pavardę turinčiu poetu. Greičiau tai yra tarsi poeto pasirinkta kaukė, kurios vardu šnekama. Kaukės gali būti įvairios, pavyzdžiui, poetas kalba vaiko vardu ar pasirodo kokio gyvūno pavidalu. Dažnai eilėraščio kalbantysis į aptariamus dalykus žvelgia iš šalies, vertina juos ar pasakoja, komentuoja, kaip jaučiasi, tai matydamas.
Mokantis skaityti eilėraštį, svarbu suprasti, kokį jausmą siekta išreikšti, kokią gyvenimo problemą bandyta apčiuopti. Galbūt atrodo nelengva išmokti skaityti eilėraštį, bet pamažu perpratus, kaip tai daryti, iš pirmo žvilgsnio neaiškus tekstas ima atsiverti ir darosi vis įdomesnis. Verta nagrinėjamą eilėraštį perskaityti garsiai, atkreipti dėmesį, kaip jis skamba, nes pasikartojimai, sąskambiai padeda suprasti šio literatūros žanro kūrinius.
Šiame vadovėlyje parodysime, kokius pirmuosius žingsnius reikėtų žengti, pradedant atidžiai skaityti eilėraštį, prozos ar dramos kūrinius. Perpratę juos, žengdami panašiais žingsniais, galėsite aptarinėti ir kitus kūrinius.
Aptarsime Aido Marčėno eilėraštį „Knyga“, sutelkdami dėmesį į tai, ką vadiname eilėraščio kalbančiuoju.
Lietuvių poetas, literatūros kritikas Aidas Marčėnas gimė 1960 m. Mokėsi Lietuvõs konservatorijoje (dabar Lietuvõs muzikos ir teatro akademija), išbandė daugybę skirtingų darbų. Kaip poetas debiutavo 1985 m. Pirmąjį poezijos rinkinį išleido 1988 m. Yra pelnęs daug apdovanojimų, o 2005 m. apdovanotas Lietuvõs nacionaline kultūros ir meno premija ir iki šiol aktyviai kuria.
Eilėraštyje nėra nereikšmingų dalykų
Eilėraštyje „Knyga“ matome, kaip eilėraščio kalbantysis kviečia skaityti. Bet eilėraštis nevirsta paprastu pamokymu ir tai reikėtų atidžiai aptarti. Perskaitykite eilėraštį neskubėdami, kelis kartus. Žinokite, kad eilėraštyje viskas reikšminga. Pavyzdžiui, šiame eilėraštyje nesutampa sakinių ir eilučių ribos: jei eilėraščio žodžius skaitai kaip sakinius, gali suprasti vienaip, o jei eilutes skaitai kaip išbaigtas frazes, gali suprasti šiek tiek kitaip. Skaitydami šį eilėraštį, matysime, kad poetui reikalingi abu perskaitymai.
KNYGA
- Kokia šviesa iš knygų mums nušvinta –
nepasakysiu. Nieks nepasakys.
Pats sužinok. Kas buvo užrakinta –
iš lėto versis. Ir atvers akis.
- Tada skaityk. Kas knygon įrašyta,
papasakot galėčiau, bet bijau,
vaikeli mano. Pats pasaulį šitą
išmok atmintinai. Ir nepamirški jau.
Aptariame tekstą
1.1. Kaip suprantate pasakymą, kad iš knygų nušvinta šviesa?
1.2. Kuriuo asmeniu kalbama pirmoje eilutėje? Kam nušvinta ta šviesa?
1.3. Ar eilėraščio kalbantysis pasiruošęs papasakoti, ką jis sužino iš knygų? Kaip apie tai kalbama antroje pirmo posmo eilutėje?
1.4. Ką eilėraščio kalbantysis siūlo pašnekovui trečioje eilutėje? Kuri nuosaka tam pasitelkiama?
1.5. Kaip supratote pasakymą, prasidedantį trečioje ir pasibaigiantį ketvirtoje eilutėje: „Kas buvo užrakinta – / iš lėto versis“? Apie kokį užrakinimą ir vėrimąsi čia kalbama?
1.6. Ką reiškia posakis „atsivėrė akys“? Kas eilėraščio pašnekovui „atvers akis“?
2.1. Perskaitykite penktą eilutę kaip vieną sakinį, nekreipdami dėmesio į tai, kad čia yra vienas visas sakinys ir dalis antro sakinio. Ką kviečia daryti eilėraščio kalbantysis?
2.2. Perskaitykite penktoje eilutėje prasidėjusį ir šeštoje pratęstą sakinį. Kokia nuosaka ir kuriuo asmeniu prabyla kalbantysis? Ką jis apie save atskleidžia?
2.3. Septintoje eilutėje baigiasi ilgas sakinys, prasidėjęs penktoje eilutėje. Perskaitykite jį visą ir pasakykite, į ką kreipiasi eilėraščio kalbantysis. Ką apie kalbantįjį atskleidžia toks kreipimosi būdas į pašnekovą?
2.4. Kaip eilėraščio kalbantysis žvelgia į pašnekovą? Aptarkite kreipinį „vaikeli mano“.
2.5. Perskaitykite septintos eilutės antroje pusėje prasidėjusį ir aštuntoje eilutėje pasibaigusį sakinį. Apie kokį pasaulį čia kalbama? Kodėl jį reikėtų išmokti atmintinai?
2.6. Perskaitykite visą aštuntą eilutę. Kaip suprantate šiuos du pamokymus?
Apibendriname
- Aptarkite, kas su kuo kalba šiame eilėraštyje. Ką galima pasakyti apie jų amžių ir santykius?
- Ką eilėraščio kalbantysis nori pasakyti pašnekovui apie knygas? Savais žodžiais paaiškinkite, kas slypi knygose.
- Paaiškinkite, kas atsitiks knygų šviesos nušviestajam.
- Kodėl, jūsų manymu, eilėraščio kalbantysis nepasako, „Kokia šviesa iš knygų mums nušvinta“, ir nepapasakoja, „Kas knygon įrašyta“?
- Ar, jūsų manymu, pats eilėraščio kalbantysis žino, „Kas knygon įrašyta“? Ar tik jis vienas susiduria su tokia problema? Pakomentuokite pirmo posmo antrą eilutę.
- Kodėl, jūsų nuomone, atsisakęs aiškinti tai, kas glūdi knygose, kalbantysis kviečia patį skaitytoją tai išsiaiškinti?
- Ko eilėraščio kalbantysis siekia pamokyti savo pašnekovą? Kodėl tai, ką pats jaunasis skaitytojas randa knygose, yra taip vertinga, kad kviečiama tai išmokti atmintinai?
- Kokia šio eilėraščio temà, kitaip tariant, apie ką jame kalbama?
- Į kokią skaitymo problèmą atkreipia dėmesį poetas?
- Padiskutuokite, kodėl žmonės nevienodai supranta net ir tą pačią knygą.
Kuriame tekstą
Pažaiskite žaidimą „Minčių lietus“: keletą minučių kiekvienas rašykite atsakymus į klausimą „Kokia šviesa iš knygų mums nušvinta?“. Atsakymus aptarkite, pasikartojančius užrašykite ant lentos ir iš jų, mokytojo padedami, suformuluokite tris teiginius.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"