Džeimsas Fenimoras Kuperis (James Fenimore Cooper, 1789–1851 m.) – žymus amerikiečių rašytojas, išgarsėjęs nuotykių romanais apie indėnus. Šis rašytojas, paminėtas ir J. Biliūno apsakyme „Kliudžiau“, gerai žinomas ir Lietuvõs skaitytojams.
Perskaitykite ištrauką apie tai, kaip, kovojant dviem – huronų ir delavarų – gentims, ne indėnų kilmės žvalgas Sakalo Akis siunčia berniuką parnešti paslėptų šautuvų.
Skaitydami stebėkite, kas rodo, ar berniukui patinka ši užduotis, kuo ji jam svarbi.
PASKUTINIS MOHIKANAS
XXXI skyrius
<...>
1
Bet Sakalo Akis per daug gerai pažino čiabuvių karo šauksmą ir pasiruošimus, kad nors kiek labiau būtų susidomėjęs ką tik vykusia scena. Jis tik prabėgomis žvilgtelėjo į karius, kurie susirinko apie Unką. Žvalgas nusišypsojo, įsitikinęs, kad jaunasis vadas patraukė į save visus kovoti pajėgiančius genties vyrus. Paskui žvalgas pasiuntė indėnų berniuką atnešti „Elniamušio“ ir Unko šautuvo. Artindamiesi prie delavarų stovyklos, jie paslėpė juos, būgštaudami atsidurti nelaisvėje. Pavedęs berniukui atnešti taip labai branginamą šautuvą, žvalgas pasielgė kaip ir visada atsargiai. Jis žinojo, kad Magua atėjo ne vienas; taip pat žinojo, kad huronų šnipai visur miškų pakraščiais stebi savo naujų priešų veiksmus. Todėl jam pačiam eiti šautuvo būtų buvę labai pavojinga; tas pat likimas galėjo ištikti ir kitą kurį nors karį; tačiau berniukui pavojus grėsė tik tuo atveju, jeigu jo tikslas būtų buvęs aniems iš anksto žinomas. <...>
2
<...> berniukas išbėgo didžiuodamasis, kad jam parodytas toks pasitikėjimas; kupinas jaunuoliško užsidegimo, jis drąsiai nuėjo į pamiškę. Į tankmę jis įžengė netoli tos vietos, kur buvo paslėpti šautuvai. Kai tik jį pridengė krūmų lapai, jis tuoj kaip žaltys nušliaužė prie paslėptojo turto. Sėkmė jam nusišypsojo: po minutės, abiejose rankose nešdamas radinius, jis jau strėlės greitumu nėrė į skynimą siaura perėja, supusia papėdę terasos, kurioje buvo gyvenvietė. Jis jau buvo pasiekęs uolas ir neįtikėtinai greit šokinėjo per jas, kai iš miško pasigirdęs šūvis įrodė, kaip apdairiai ir protingai žvalgo buvo sugalvota. Berniukas į šūvį atsakė silpnu paniekos klyksmu; tučtuojau iš kitos miško vietos išlėkė antra kulka. Kitą akimirką berniukas jau pasirodė aukštai terasoje, pergalingai iškėlęs šautuvus ir nugalėtojo žingsniu artindamasis prie garsiojo medžiotojo, kuris jam buvo pavedęs tokį garbingą uždavinį.
3
Nors Sakalo Akis labai rūpinosi jaunojo pasiuntinio likimu, jis taip apsidžiaugė atgavęs savo „Elniamušį“, kad valandėlę užmiršo visa kita pasaulyje. Atidžiai apžiūrėjęs ginklą, dešimt ar penkiolika kartų atlaužęs bei nuleidęs gaiduką ir patikrinęs spynos veikimą, jis atsigręžė į berniuką ir labai maloniai jo paklausė, ar jis nesąs sužeistas. Vaikiščias išdidžiai pasižiūrėjo į jo veidą, bet nieko neatsakė.
4
– Taip! Matau, vaikine, kad tie niekšai grybštelėjo tau ranką! – pridūrė žvalgas, imdamas kantraus berniuko riešą. – Pridėk prie žaizdos truputį sutrintų alksnio lapų, ir viskas praeis. O aš užrišiu tau ant rankos pasižymėjimo ženklą. Anksti pradėjai karo žygius, mano narsusis vaikine, ir į savo kapą tu, matyt, nusineši nemažai garbingų randų. Aš pažįstu daug jaunų vyrų, kurie lupo priešų skalpus, bet negalėjo pasigirti tokiu ženklu kaip šis. Eik! – pridūrė jis, aprišęs žaizdą. – Tu būsi vadas!
5
Berniukas pasišalino, žaizda didžiuodamasis labiau negu būtų didžiavęsis kuris nors karaliaus dvariškis, gavęs žvilgantį ordiną; jis nuėjo prie savo vienmečių draugų, žiūrinčių į jį su pagarba ir pavydu.
<...>
Aptariame tekstą
- Ką apie vakarietį žmogų sako jo vardas – Sakalo Akis? Kokios jo pareigos indėnų bendruomenėje? [1]
- Kaip paaiškintumėte jo ginklo pavadinimą „Elniamušis“? [1]
- Trumpai papasakokite, kodėl kariai yra paslėpę ginklus ir jų parnešti reikia siųsti berniuką. [1]
- Kaip elgiasi ir jaučiasi užduotį gavęs berniukas? Iš ko tai suprantame? [2]
- Kodėl berniukui būtų grėsęs pavojus? [2]
- Kaip berniukui sekasi atlikti užduotį? [2]
- Kaip berniukas jaučiasi sugrįžęs? Apibūdinkite jo veiksmus ir elgesį. [3]
- Kodėl berniukas nieko neatsako, kai žvalgas jo paklausia, ar jis nėra sužeistas? [3]
- Ką Sakalo Akis pasako berniukui, pamatęs žaizdą? Kaip jis ima kreiptis į berniuką? Raskite vietas, kuriose Sakalo Akis kreipiasi į berniuką. Ką šis kreipinys atskleidžia? [4]
- Kokią ateitį berniukui numato Sakalo Akis? Kaip manote, kuris žvalgo palinkėjimas berniukui buvo pats svarbiausias? [4]
- Kuo labiausiai didžiuojasi berniukas? [5]
- Kaip į berniuką žiūri vienmečiai draugai? [5]
Apibendriname
- Kur Sakalo Akis nusiuntė berniuką? Kur vyksta pagrindinis šio pasakojimo veiksmas?
- Kas rodo, kad šis berniukas iš tiesų drąsus ir pasirengęs tapti kariu?
- Iš ko galima spręsti, kad Sakalo Akis pasitiki berniuku ir juo rūpinasi?
- Kaip Sakalo Akis atsidėkoja už berniuko žygį?
- Palyginkite J. Biliūno ir Dž. F. Kuperio aprašytus berniukų poelgius (prisiminkime, kaip J. Biliūno aprašytas berniukas įsivaizdavo esąs Amerikos tyrlaukių gyventojas, milžinas).
- Kas rodo, kad Dž. F. Kuperio pasakojime kalbama jau ne apie žaidimą, o apie tikrą gyvenimą?
- Kaip šiame kūrinyje pasakojama: žvelgiant iš šalies ar kalbant „aš“ vardu?
- Kaip pasakotojas vertina Sakalo Akies ir berniuko veiksmus? Kodėl taip manote?
- J. Biliūno ir Dž. F. Kuperio aprašyti berniukai norėjo būti savarankiški, suaugę. Kaip jiems sekėsi? Remdamiesi schema palyginkite berniukus, įvardykite jų panašumus ir skirtumus.
Kuriame tekstą
Įsivaizduokite ir parašykite, kas Dž. F. Kuperio pasakojime yra nutylėta:
- ką galvojo berniukas, bėgdamas su šautuvais ir žinodamas, kad į jį taikomasi;
- ką galėjo galvoti berniukas, kai Sakalo Akis paklausė, ar jis nėra sužeistas;
- ką galėjo galvoti berniukas, kai nuėjo prie savo vienmečių draugų.
Pasakojimą rašykite pirmuoju asmeniu, tarsi tai būtų nutikę jums patiems.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"