Virusai (5.3 tema)

Jau mokėtės, kad visus organizmus sudaro ląstelės. Tačiau yra gyvybės formų, neturinčių ląstelinės sandaros. Tai – virusai. Virusai keliasdešimt kartų mažesni už ląsteles, 20–300 nanometrų dydžio (1 mm = 1 000 mikrometrų, 1 mikrometras = 1 000 nanometrų). Norėdami geriau suprasti, kokio dydžio yra virusai, turite įsivaizduoti, kad ant adatos smaigalio vienu metu jų telpa keli tūkstančiai. Pamatyti juos galima tik elektroniniu mikroskopu, kuriuo stebimi objektai padidinami kelis tūkstančius kartų.

Virusai neturi ląstelėms būdingų struktūrų. Jie susideda iš genetinės medžiagos (nukleorūgšties), kurioje saugoma paveldimoji informacija, ir ją gaubiančio baltyminio apvalkalo kapsidės (5.3.2 pav.). Apvalkalas nuo aplinkos poveikio saugo virusų paveldimąją informaciją ir padeda jiems įsiskverbti į ląsteles. Virusai neturi gyviesiems organizmams būdingų požymių: patys nejuda, nekvėpuoja, nesimaitina, neišskiria jokių medžiagų. Kad virusai galėtų daugintis, jie turi patekti į gyvas ląsteles. Todėl visi virusai vadinami viduląsteliniais parazitais.

Virusais užsikrėsti gali visi ląsteliniai organizmai, pavyzdžiui, žmonės, gyvūnai, augalai, net bakterijos. Virusinės ligos pažeidžia augalų lapus, ūglius, vaisius, todėl jie prastai auga ir dera (5.3.4 pav.). Kartais augalų virusinių ligų požymius sunku atpažinti, nes panašūs požymiai pasireiškia ir tada, kai augalams trūksta maisto medžiagų arba drėgmės, todėl pažeistus augalus reikia tirti.

Ypač didelę grėsmę virusinės ligos kelia žemės ūkiui, nes gali sunaikinti ištisus kultūrinių augalų plotus, todėl svarbu jas laiku pastebėti ir imtis apsaugos priemonių. Tačiau gyvūnai negali užsikrėsti augalų virusais, o augalai – gyvūnų, nes šių organizmų ląstelių sandara yra skirtinga.

Žmonės virusais dažniausiai užsikrečia kvėpuodami oru, kuriame jų pasklinda ligoniui čiaudint, kosint. Didžiausia rizika užsikrėsti virusais yra uždarose, sausakimšose ir prastai vėdinamose patalpose. Virusai plinta ir per ligonių išskiriamus skysčius – kraują, seiles. Todėl jais užsikrėsti galima liečiant daiktus, kuriuos naudojo virusinėmis ligomis sergantys žmonės. Žmogaus ligas sukeliantys virusai dauginasi tik tam tikrų audinių ląstelėse. Pavyzdžiui, slogos virusai dauginasi nosies gleivinės ląstelėse, gripo ir koronaviruso – kvėpavimo takų. Žmogaus imunodeficito virusai (ŽIV) dauginasi baltosiose kraujo ląstelėse. Jas ardydami jie silpnina žmogaus imuninę sistemą ir sukelia AIDS.

Kai kuriems virusams būdingas sezoniškumas – jie plinta tik tam tikru metu. Pavyzdžiui, Lietuvoje gripu dažniau sergama šaltuoju metų laiku. Jeigu žmogaus organizmas atsparus virusams, jis su jais geba susidoroti, tada nesusergame arba jaučiame nežymius ligos simptomus. Su kai kuriomis virusinėmis ligomis organizmas pats nesusidoroja, todėl jam reikia padėti. Tam sukurti skiepai ir antivirusiniai vaistai. Šie vaistai neleidžia virusams daugintis arba patekti į ląsteles. Tačiau jais gydoma tik nedaug virusinių ligų. Veiksmingiausiai nuo virusų sukeliamų ligų saugo skiepai. Šiuo metu skiepijama nuo daugelio virusinių ligų, pavyzdžiui, tymų, gripo, koronaviruso ir rotaviruso infekcijos, kraujasiurbių erkių platinamo erkinio encefalito ir kitų. Pasiskiepijus nesusergama, o jeigu ir susergama, simptomai daug lengvesni. Svarbu žinoti, kad antibiotikai skiriami tik bakterinėms ligoms gydyti, taigi virusų jie neveikia.

Ne visi virusai yra pavojingi. Yra ir naudingų virusų, pavyzdžiui, bakteriofagai (bakterijų ir archėjų virusai) naikina patogenines – ligas sukeliančias – bakterijas.