Sąvokos: protistai, virškinamoji vakuolė, pseudopodija, pulsuojamoji vakuolė, klumpelė, gniužulas, kolonijiniai dumbliai
Šioje temoje jūs:
- sužinosite, kodėl tam tikri organizmai nepriskiriami nei prie augalų, nei prie gyvūnų;
- išnagrinėsite protistų karalystės požymius;
- susipažinsite su vienaląsčių ir daugialąsčių protistų atstovais, jų sandara, mitybos ir dauginimosi ypatumais;
- suprasite protistų svarbą gamtai ir žmogui.
Vandens telkiniui nusidažius žaliai sakoma, kad vanduo žydi. Kaip manote, ar galima tokiame vandenyje maudytis?
Protistai – eukarijų domeno karalystė, kurią sudaro organizmai, nepriskiriami nei augalams, nei gyvūnams. Šiai karalystei priklauso labai skirtingi vienaląsčiai ir daugialąsčiai organizmai.
Vienaląsčiai protistai
Prie vienaląsčių protistų priskiriami iš vienos ląstelės sudaryti, branduolius turintys organizmai. Šiuos organizmus galime matyti tik mikroskopu, nors jie už bakterijas didesni dešimtis kartų. Šie organizmai gyvena vandenyje arba drėgname dirvožemyje. Kai kurie gali apsigyventi žmogaus ar gyvūno organizme ir sukelti ligas.
Ameba – vienaląstis protistas (5.5.1 pav.), neturintis pastovios formos ir gyvenantis balose, tvenkiniuose. Juda ir gaudo maistą ląstelės citoplazmos laikinomis išaugomis pseudopodijomis: apgaubia bakteriją ir įtraukia ją į ląstelės vidų. Aplink grobį susidaro virškinamoji vakuolė (5.5.2 pav.). Nereikalingas medžiagas ameba šalina pulsuojamąja vakuole. Ameba juda citoplazmai persiliejant į pseudopodijas, per 30 minučių nušliaužia 1 centimetrą. Ameba dauginasi nelytiškai – dalydamasi pusiau (5.5.3 pav.).
Kitas vienaląstis protistas yra klumpelė (5.5.4 pav.), gyvenanti gėlo vandens telkiniuose. Klumpelės forma nekinta, nes jos ląstelę dengia standi sienelė. Ląstelė turi du branduolius: didysis reguliuoja klumpelės gyvybinius procesus, o mažasis svarbus dalijantis. Klumpelė juda vikriai, blakstienėlėmis, kurios kartu varo vandenį su smulkiomis maisto dalelėmis į burnos angą. Maistą virškina virškinamoji vakuolė. Nesuvirškintus maisto likučius pašalina pro šalinamąją angelę. Vandenį kaupia pulsuojamosiose vakuolėse; jos kas kelias minutes susitraukia ir pašalina vandens perteklių. Klumpelė taip pat dauginasi nelytiškai – dalydamasi pusiau (5.5.5 pav.).
Pavojingi vienaląsčiai pirmuonys
Kasmet beveik pusė milijardo žmonių pasaulyje suserga maliarija. Šią ligą sukelia pirmuonys, kuriuos perneša jais užsikrėtusios maliarinių uodų patelės. Uodai šiais pirmuonimis užsikrečia siurbdami sergančio žmogaus kraują ir sveikiems žmonėms perduoda siurbdami jų kraują. Maliariją galintys pernešti uodai gyvena beveik visur, tačiau ligą sukeliantys pirmuonys žemesnėje nei 16 ºC temperatūroje nesivysto, todėl maliarija ypač paplitusi atogrąžų platumose.
Tam tikrų rūšių amebų galima aptikti žmogaus storojoje žarnoje. Jos minta ten esančiomis bakterijomis ir pavojaus žmogaus sveikatai nekelia. Vis dėlto dizenterinė ameba (Entamoeba histolytica), į žarnyną patenkanti su maistu, vandeniu, per neplautas rankas, gali sukelti infekcinę ligą.
Dumbliai – vienaląsčiai, kolonijiniai ir daugialąsčiai protistai
Kartais žmonės mano, kad dumbliai yra augalai. Tokios nuomonės seniau buvo ir mokslininkai, bet ištyrę dumblių sandarą nustatė, kad jie neturi lapų, stiebų, šaknų, apytakos indų. Dumbliai, kaip ir augalai, gaminasi maistą vykdydami fotosintezę ir į aplinką išskiria deguonį. Dumblių būna ne tik žalių, bet ir rudų bei raudonų.
Balose, kūdrose, negiliuose vandenyse galime aptikti valkčiadumblių (Chlamydomonas) (5.5.6 pav.). Valkčiadumblio akutė – šviesai jautri organelė. Patekęs į pavėsį, valkčiadumblis iriasi dviem žiuželiais ir ieško šviesesnės vietos. Saulės šviesoje jo chloroplaste gaminasi organiniai junginiai. Kvėpuoja visu ląstelės paviršiumi.
Daugialąsčius dumblius sudaro daug vienodų ląstelių. Jų organizmas vadinamas gniužulu.
Ežero vandenyje gyvena maurakulis (Volvox) (5.5.7 pav.). Jo kūną sudaro daug ląstelių, panirusių apvalios formos drebutinėje medžiagoje, bet vientiso organizmo jos nesudaro. Tokie dumbliai vadinami kolonijiniais. Maurakulis juda sutartinai mojuojant ląstelių žiuželiams.
Jūrose ir gėluosiuose vandenyse paplitusi maurarykštė (Cladophora) (5.5.8 pav.). Jos gniužulas šakoto siūlo pavidalo, šiurkštus. Auga prisitvirtinusi prie substrato arba plūduriuoja. Maurarykštė padeda apsivalyti vandenims.
Lietuvoje dažnas daugialąstis žaliadumblis yra mauragimbė (Spirogyra) (5.5.9 pav.). Jos gniužulą sudaro ploni, nešakoti, gleivėti siūlai. Auga neprisitvirtinusi prie substrato, dažnai žalių maurų telkiniai plūduriuoja vandens paviršiuje arba yra nugrimzdę į dugną.
Baltijos jūros pakrantėje galime išvysti pūslelėmis nusėtų dumblių. Tai pūslėtasis guveinis (Fucus vesiculosus) – daugialąstis rudasis dumblis (5.5.10 pav.). Šie dumbliai Lietuvoje neauga, juos atneša jūros srovės iš Švedijos ir Suomijos pakrančių. Pūslelės padeda dumbliams išlaikyti vertikalią padėtį vandenyje.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite bendruosius vienaląsčių protistų požymius.
- Paaiškinkite, kuo ypatinga valkčiadumblio akutė.
- Paaiškinkite, kodėl daugialąsčiai dumbliai nėra augalai.
- Palyginkite kolonijinius ir daugialąsčius dumblius.
- Palyginkite, kaip virškina ameba ir kaip klumpelė.
- Paaiškinkite, kas ir kodėl sukelia vandens žydėjimą.
Praktinė veikla
Atlikite praktinį darbą „Skirtingų aplinkos sąlygų įtaka pirmuonių augimui“. Aptarkite ir užrašykite tiriamojo darbo tikslą. Užrašykite hipotezę.
Priemonės ir medžiagos: skirtingas vanduo: vandentiekio, vandens telkinio, mineralinis; nupjauta sausa žolė; šeši 0,5 l talpos stiklainiai.
Darbo eiga:
- Į visus stiklainius įdėkite po kuokštą sausos žolės.
- Į du stiklainius įpilkite vandentiekio vandens, į kitus du – telkinio vandens, o dar į kitus du – mineralinio vandens.
- Kiekvieno vandens mėginio lašą ištirkite mikroskopu ir nustatykite, ar juose yra pirmuonių.
- Po vieną stiklainį su skirtingu vandeniu padėkite ant palangės, o kitus tris padėkite tamsoje arba apsukite popieriumi.
- Po septynių dienų iš kiekvieno stiklainio paruoškite preparatą ir mikroskopu stebėkite pirmuonis.
- Suformuluokite išvadą nurodydami, kokios sąlygos palankiausios pirmuonims augti.
Apibendrinimas
- Prie vienaląsčių protistų priskiriami paprastos sandaros organizmai, sudaryti iš vienos branduolį turinčios ląstelės.
- Dumbliai – vienaląsčiai ir daugialąsčiai organizmai, vykdantys fotosintezę.
- Dauguma pirmuonių yra judrūs organizmai.
- Kai maistas patenka į pirmuonies organizmą, susidaro virškinamoji vakuolė.
- Vandens perteklių ir medžiagų apykaitos produktus iš pirmuonių organizmo šalina pulsuojamoji vakuolė.
- Parazitiniai pirmuonys sukelia infekcines ligas, pavyzdžiui, maliariją.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"