Sąvokos: vaisiakūnis, hifas, grybiena, mikorizė, kerpės
Šioje temoje jūs:
- išnagrinėsite grybų karalystės požymius;
- sužinosite, kas sudaro grybus ir kaip jie dauginasi;
- susipažinsite su grybų įvairove ir paplitimu Lietuvoje;
- suprasite, kodėl grybai svarbūs gamtai ir žmogui;
- sužinosite apie kerpes, jų sandarą ir reikšmę.
Daugeliui atrodo, kad grybai auga tik miške. O ar žinote, kur dar galima jų rasti? Ar galite įsivaizduoti, kad kepant duoną, pyragus irgi naudojami grybai?
Grybai auga ten, kur yra pakankamai maisto medžiagų, drėgmės ir šilumos. Dauguma grybų yra daugialąsčiai organizmai. Jų ląstelės turi branduolius, tačiau nė viena grybų rūšis neturi chlorofilo.
Kepurėtojo grybo sandara
Dauguma miške ir pievoje augančių grybų turi kepurėlę ir kotelį, todėl vadinami kepurėtaisiais grybais. Kepurėlė ir kotelis sudaro vaisiakūnį. Išrovus grybą, po samanomis galima aptikti baltų, plonų gijų, vadinamų hifais. Išsiraizgę žemėje, hifai sudaro grybieną, iš kurios išauga vaisiakūniai. Vaisiakūnių kepurėlės turi pigmentų, todėl būna įvairių spalvų. Kepurėlės apatinėje dalyje yra lakšteliai arba vamzdeliai (5.6.1 pav.).
Kaip grybai dauginasi?
Grybai dauginasi sporomis, kurios susidaro kepurėlės apačioje esančiuose lakšteliuose arba vamzdeliuose. Sporas išbarsto vėjas, kartais išnešioja gyvūnai ir vanduo. Patekusios į dirvą, sporos sudygsta ir joje susidaro grybiena. Jei pakankamai drėgna ir šilta, iš grybienos vystosi vaisiakūniai.
Grybų mityba
Grybai nevykdo fotosintezės, todėl jiems šviesos nereikia. Organiniais ir neorganiniais junginiais jie apsirūpina kitais būdais.
Nuokritas skaidantys grybai į aplinką išskiria fermentų, kurie sudėtingas organinių junginių molekules paverčia paprastesnėmis ir tirpiomis. Suskaidytas medžiagas įsiurbia grybų hifai. Daugelio grybų hifai apraizgo medžių šaknis ir įsiskverbia į jų vidų. Grybiena iš dirvožemio siurbia vandenį su neorganiniais junginiais ir duoda medžių šaknims. Iš medžių šaknų grybiena gauna organinių junginių, reikalingų vaisiakūniams susidaryti, nes grybai patys jų nepasigamina. Šie abiem pusėms naudingi mainai, vykstantys per šaknis ir grybieną, vadinami mikorize (5.6.2 pav.).
Valgomi ir nevalgomi grybai
Lietuvoje labiausiai vertinamas tikrinis baravykas (Boletus edulis) (5.6.3 pav.). Valgomi, bet ne tokie vertingi grybai yra valgomosios voveraitės (Cantharellus cibarius) (5.6.4 pav.), lepšės (Leccinum scabrum) (5.6.5 pav.), tikrieji raudonviršiai (Leccinum aurantiacum) (5.6.6 pav.), žaliuokės (Trcholoma equestre). Neatpažinę nuodingų grybų ir jų suvalgę, apsinuodysime. Pati nuodingiausia yra žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) (5.6.7 pav.), kurios nuodai negrįžtamai pažeidžia kepenis ir nervus. Valgomų ir nuodingų grybų išvaizda mažai skiriasi, todėl svarbu juos gerai pažinti.
Patarimai grybautojui:
- niekada nerinkite nepažįstamų grybų, nes tarp jų gali būti nuodingų;
- geriausia grybus rinkti į pintinę, nes tada jie ne taip greitai genda;
- grybus reikia išrauti atsargiai, pasukant, nes taip atsiskiria nuo grybienos.
Mieliagrybiai (Saccharomycetes) (5.6.8 pav.) – vienaląsčiai mikroskopiniai grybai, nesudarantys grybienos ir vaisiakūnių. Mielės minta cukrumi. Patekusios į saldų skystį, sukelia rūgimą, kurio metu išskiriamas alkoholis ir anglies dioksidas. Dėl šios savybės mielės puikiai tinka vynui, alui gaminti. Mielių dedama ir į tešlą, nes anglies dioksidas ją iškelia, todėl mieliniai gaminiai tampa minkšti ir purūs. Mieliagrybiai dauginasi pumpuruodamiesi.
Pelėsiniai grybai (Mucoraceae) (5.6.9 pav.) įsiveisia ten, kur šilta ir drėgna. Jie sudaryti iš grybienos hifų, minta gatavomis organinėmis medžiagomis, dauginasi sporomis. Kai jų sudygsta daug, matome pūkuotas, specifinės spalvos grupeles. Tai kolonijos. Atskiro grybo sandara matoma tik mikroskopu. Todėl pelėsiniai grybai vadinami mikrogrybais. Šie grybai vaisiakūnių neturi. Sporos bręsta grybienos hifų viršūnėlėse.
Parazitiniai grybai minta gyvais augalų, gyvūnų ir žmogaus audiniais ir taip sukelia ligas. Nagų ar odos grybelis – tai parazitinių grybų sukeltos ligos. Parazitiniai kempininiai grybai (Polyporaceae) (5.6.10 pav.) auga ant gyvų medžių kamienų. Medžiai šiais grybais užsikrečia, kai jų sporos patenka per pažeistą medžių žievę. Užsikrėtę medžiai pūva, o jų mediena tampa menkavertė.
Tikriausiai esate matę ant tvorų, akmenų, medžių kamienų augančių kerpių (Lichenes). Kiekvieną kerpę sudaro grybai ir dumbliai arba melsvabakterės, apraizgyti grybų hifų (5.6.11 pav.). Dumbliai ir grybai vieni kitiems reikalingi: grybai iš aplinkos ima vandenį su neorganiniais junginiais ir jį atiduoda dumbliams, o dumbliai fotosintetina organinius junginius, reikalingus grybui. Kerpės dažniausiai dauginasi atplyšusiomis gniužulo dalimis. Šias lengvas gniužulo dalis išnešioja vėjas, kartais gyvūnai ar vanduo.
Kerpės išgyvena pačiomis atšiauriausiomis sąlygomis – aukštai kalnuose, šiaurėje, dykumose. Jos sugeria lietaus vandenį, o jo perteklių išleidžia į gruntą, ant kurio auga. Kerpės svarbios dirvožemio susidarymui ir drėkinimui. Jomis minta gyvūnai, ypač atšiaurių klimato zonų gyventojai (šiauriniai elniai, avijaučiai).
Kerpių gniužulai būna krūmiškos (5.6.12 pav.), lapiškos (5.6.13 pav.), žiauberiškos (5.6.14 pav.) formos ir savitų spalvų.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite, kaip vystosi grybų vaisiakūniai.
- Paaiškinkite, kodėl grybams nereikia šviesos.
- Kaip medžiai užsikrečia parazitiniais grybais?
- Paaiškinkite, kuo mikorizė svarbi ir grybams, ir medžiams.
- Apibūdinkite kerpių sandarą.
- Palyginkite kerpių ir grybų sandarą.
Praktinė veikla
- Atlikite praktinį darbą „Grybo sporų tyrimas“.
Darbo tikslas – patyrinėti grybų sporas.
Priemonės ir medžiagos: keli švieži grybai, peilis, balto ir spalvoto popieriaus lapai, keli stiklainiai, mikroskopas, objektiniai ir dengiamieji stikleliai, šepetėlis.
Darbo eiga:
- Peiliu nupjaukite grybo kotelį.
- Jeigu grybo kepurėlės apačia tamsi, padėkite ant stalo baltą popieriaus lapą, jeigu šviesi – tamsų popieriaus lapą.
- Kad grybas nedžiūtų, uždenkite jį stiklainiu.
- Kitą dieną atsargiai nuimkite stiklainį ir paimkite grybą.
- Šepetėliu perbraukite per tą vietą, kur buvo grybas, tada perbraukite per objektinį stiklelį, jį uždenkite dengiamuoju stikleliu.
- Paruoštą preparatą stebėkite mikroskopu ir nupieškite, ką pamatėte.
- Padarykite išvadas pagal suplanuotą tyrimą.
- Paruoškite stendą „Nykstantys Lietuvos grybai ir kerpės“. Naudokitės Lietuvos raudonąja knyga.
Apibendrinimas
- Kepurėtieji grybai turi vaisiakūnį, brandinantį sporas.
- Grybai dauginasi sporomis.
- Abiem pusėms naudinga medžių šaknų simbiozė su grybais vadinama mikorize.
- Mieliagrybiai – vienaląsčiai grybai, mintantys cukrumi.
- Parazitiniai grybai sukelia ligas.
- Kerpių gniužulas sudarytas iš vienaląsčių dumblių arba melsvabakterių ir grybų hifų.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"