Skyriaus „Bestuburiai gyvūnai“ apibendrinimas

Skyriaus santrauka

Duobagyviai skirstomi į keturias klases: koralinių polipų, aktinijų, kubomedūzų ir hidragyvių.

Lietuvoje aptinkamos hidros ir medūzos.

Visų duobagyvių kūnas yra spindulinės simetrijos ir sudarytas iš dviejų ląstelių sluoksnių: ektodermos ir endodermos.

Hidros kūną sudaro burnos anga, čiuptuvai su dilgiosiomis ląstelėmis, padas, du ląstelių sluoksniai – ektoderma ir endoderma. Ektodermoje ir endodermoje yra specializuotųjų ląstelių (raumeninių, virškinimo, nervinių). Hidros – mažai judrūs gyvūnai, judantys kūlvirsčiais. Medūzos juda reaktyviai, išstumdamos vandenį iš savo kūno ertmių.

Aktinijos, koraliniai polipai maitinasi vandenyje esančiomis organinėmis medžiagomis. Ryja vandenį su maistinėmis dalelėmis ir pašalina išfiltruotą, švarų vandenį. Plėšrūs duobagyviai reguliuoja kitų organizmų (grobio) gausumą.

. . .

Kirmėlės skirstomos į tris tipus: plokščiąsias (planarija, kaspinuotis), apvaliąsias (askaridė, trichina) ir žieduotąsias (sliekas, dėlė) (1 lentelė).

1 lentelė. Plokščiųjų, apvaliųjų ir žieduotųjų kirmėlių palyginimas

Požymis	Plokščiosios kirmėlės	Apvaliosios kirmėlės	Žieduotosios kirmėlės
Atstovai	Planarija, kaspinuotis	Askaridė, trichina	Sliekas, dėlė
Gyvenamoji vieta	Planarija gyvena vandenyje; kaspinuotis – stuburinių gyvūnų ir žmogaus žarnyne.	Gyvena stuburinių gyvūnų ir žmogaus žarnyne.	Sliekai gyvena dirvožemyje; dėlės – vandens telkinio dugne.
Mitybos būdas	Planarija yra plėšri; kaspinuotis – parazitas.	Parazitės	Sliekas yra skaidytojas; dėlės – parazitės arba plėšrios (kumeldėlės).
Kūno sandara	Kūnas minkštas, plokščias. Nėra kūno ertmės, o tarpai tarp organų užpildyti puriu audiniu. Uždara virškinimo sistema, nes neturi šalinamosios angos ir nereikalingas medžiagas šalina pro burną. Kaspinuočio kūną sudaro galva su siurbtukais (jais tvirtinasi prie žarnos sienelės ir siurbia maisto medžiagas), kaklelis (jo ląstelėms dalijantis, kirmėlė auga) ir nareliai (juose bręsta kiaušinėliai). Kūno danga atspari stuburinio gyvūno virškinimo sultims.	Apvaliųjų kirmėlių kūnas apvalus, verpstės formos. Turi kūno ertmę, užpildytą skysčiu ir vidaus organais. Kūną dengia virškinimo sultims atspari oda. Po oda esančiais išilginiais raumenimis gali judėti vinguriuodamos į šonus. Pro kūno priekyje esančią burną siurbia šeimininko žarnyne esančias medžiagas. Apvaliųjų kirmėlių virškinimo sistema vadinama atvirąja, nes turi šalinamąją angą.	Kūnas sudarytas iš narelių. Kūną dengia drėgna ir gleivėta oda. Turi išilginius ir žiedinius raumenis, kuriais juda į šonus ir į priekį. Turi atvirąją virškinimo sistemą.
Vystymasis	Kaspinuotis turi du šeimininkus: tarpiniame šeimininke vystosi lerva, galutiniame šeimininke parazituoja ir brandina kiaušinėlius subrendęs kaspinuotis. Kiaušinėliai į aplinką patenka su išmatomis.	Vystosi viename organizme, todėl askaridės turi tik vieną šeimininką. Kiaušinėliai į aplinką patenka su išmatomis.
Plitimas	Kaspinuočio kiaušinėliai ir lervos plinta per užkrėstą ir netinkamai paruoštą mėsą (kiaulieną, šernieną, jautieną, žuvį), liečiant užkrėstus gyvūnus ir per nešvarias rankas.	Kiaušinėliais užsikrečiama per nešvarias rankas, valgant neplautas daržoves ir vaisius.

Moliuskai skiriasi savo sandara, prisitaikymu judėti, maitintis ir daugintis, todėl skirstomi į tris atskiras klases: dvigeldžius moliuskus (bedantė), pilvakojus moliuskus (sraigė ir šliužas), galvakojus moliuskus (aštuonkojis, kalmaras) (2 lentelė).

2 lentelė. Dvigeldžių, pilvakojų ir galvakojų moliuskų palyginimas

Požymis	Dvigeldžiai	Pilvakojai	Galvakojai
Atstovai	Bedantė, perluotė, dreisena	Vynuoginė sraigė, kūdrinukė, šliužai	Aštuonkojis, sepija, kalmaras
Gyvenamoji vieta	Vandens telkiniai	Sausuma ir vandens telkiniai	Vandenynai ir jūros
Mitybos būdas	Skaidytojai, minta filtruodami vandenį.	Augalėdžiai, minta vandens augalais ir dumbliais.	Plėšrūs
Kūno sandara	Kūną saugo dvi geldelės (kriauklė), sujungtos raumenimis. Moliuską dengia mantija (joje gaminamos kriauklės medžiagos). Kūną sudaro liemuo ir raumeninga koja, o galva – sunykusi.	Sraigės turi kūną saugančią kriauklę, o šliužų kriauklė sunykusi. Kūnas sudarytas iš trijų dalių: galvos, liemens ir raumeningos kojos. Galvoje yra keturi čiuptuvai, o juose – regos ir uoslės organai.	Kūnas sudarytas iš galvos, liemens ir 8–10 čiuptuvų, kuriuos dengia daugybė siurbtukų ir kabliukų, kad galėtų sučiupti medžiojamą grobį. Galvakojų moliuskų galvoje yra gerai išvystytos akys. Turi rašalines liaukas, kuriose pagaminta tamsios spalvos medžiaga padeda pasislėpti nuo plėšrūno ar suklaidinti ir pagauti grobį.
Judėjimas	Mažai judrūs. Į naujas buveines gali nukeliauti su vandens srovėmis.	Judrūs, sausumoje šliaužia atsispirdami stipria raumeninga koja.	Labai judrūs. Plaukia reaktyviai: kūno ertmę pripildo vandens ir stipria srove stumdami jį lauk greitai juda.

Nariuotakojų kūną dengia tvirtas ir gerai saugantis išorinis skeletas. Pagrindinė sudedamoji skeleto medžiaga yra chitinas. Skeletas sudarytas iš segmentų, vadinamų nareliais. Prie skeleto vidinės pusės jungiasi raumenys, būtini judėti. Akys sudėtinės, sudarytos iš daug savarankiškai matančių akučių.

Nariuotakojų tipai: vėžiagyviai (plačiažnyplis vėžys), voragyviai (voras ir erkė), vabzdžiai (bitė) (3 lentelė).

3 lentelė. Vėžiagyvių, voragyvių ir vabzdžių palyginimas

Požymis	Vėžiagyviai	Voragyviai	Vabzdžiai
Atstovai	Plačiažnyplis vėžys, dafnija	Voras, erkė	Drugys, bitė, musė, grambuolys, boružė
Gyvenamoji vieta	Dauguma vandens telkinių, kai kurios rūšys gyvena sausumoje, dirvoje.	Sausuma	Vanduo, sausuma, dirva
Mitybos būdas	Skaidytojai arba plėšrūnai	Vorai – plėšrūs; erkės – parazitės, mintančios šiltakraujų gyvūnų krauju.	Augalėdžiai (grambuolys), plėšrūs (laumžirgis), skaidytojai (musė), parazitai (uodas)
Kūno sandara	Kūnas sudarytas iš galvakrūtinės, pilvelio ir penkių porų (ar daugiau) kojų. Viena pora kojų gali būti virtusi žnyplėmis (vėžys). Turi dvi poras ūselių, jais orientuojasi aplinkoje.	Turi keturias poras kojų, galvakrūtinę ir pilvelį. Ūselių neturi. Vorai turi voratinklinę liaukutę, gaminančią ir išskiriančią voratinkliams pinti reikalingas medžiagas. Vorams būdingas išorinis virškinimas. Grobį žudo nuodų liaukose gaminamais nuodais. Erkių burnos sandara pritaikyta kraujui siurbti.	Kūnas sudarytas iš galvos, krūtinės ir pilvelio. Visi vabzdžiai turi tris poras kojų. Daugelis vabzdžių turi 1–2 poras sparnų, todėl gali skristi. Vabalų pirmoji sparnų pora vadinama antsparniais, jie kieti ir apsaugo vabzdį. Galvoje turi jutimo organus – ūselius ir akis. Vabzdžiai kvėpuoja pro pilvelio šonuose esančius kvėptukus. Burnos aparatas priklauso nuo mitybos būdo ir gali būti čiulpiamasis (drugys), duriamasis (uodas), graužiamasis (grambuolys) arba laižomasis (musė).
Judėjimas	Plaukia arba ropoja vandens telkinio dugnu.	Ropoja.	Kojų forma priklauso nuo judėjimo būdo: vaikščiojamosiomis bėga, ropoja (musė); plaukiojamosiomis plaukia (dusia); šokuojamosiomis šokinėja (žiogas); rausiamosiomis juda dirvoje (kurklys); griebiamosiomis gaudo ir laiko grobį (maldininkas).

Pasitikrinu ir įsivertinu

Moku sąvokas.

Baikite sakinius.

Duobagyvių kūno simetrija vadinama ...
Duobagyviai skirstomi į keturias klases: ..., ..., ..., ...
Organizmas, kuris naudojasi kitais gyvaisiais organizmais (vadinamaisiais šeimininkais) kaip gyvenamąja aplinka ir maisto medžiagų šaltiniu ir dažniausiai jiems kenkia, vadinamas ...
Gyvūnas, kuriame vystosi parazito lerva, vadinamas ..., o gyvūnas, kuriame gyvena ir dauginasi suaugęs parazitas, vadinamas ...
Žieduotųjų kirmėlių kūną sudarantys segmentai vadinami ...
Moliuskai skirstomi į ..., ..., ...
Gyvūnai ar augalai, patekę į vietovę, kurioje niekada anksčiau neaugo ir negyveno, vadinami ...
Bestuburis gyvūnas, turintis išorinį skeletą ir nariuotas galūnes, vadinamas ...
Nariuotakojai skirstomi į tris tipus: ..., ..., ...
Vabzdžiai turi ... poras kojų, ... poras sparnų, ... poras ūselių.

Gebu atpažinti ir apibūdinti.

Išvardykite skaičiais pažymėtas hidros kūno dalis.

Apibūdinkite, kaip maitinasi hidros.
Apibūdinkite, kuo skiriasi plokščiųjų, apvaliųjų ir žieduotųjų kirmėlių kūno sandara.

Remdamiesi schema, apibūdinkite, kaip dauginasi ir vystosi askaridė.

Apibūdinkite slieko ir medicininės dėlės reikšmę žmogui.
Palyginkite dvigeldžius, pilvakojus bei galvakojus ir nurodykite pagrindinius jų kūno sandaros skirtumus.
Apibūdinkite, kaip maitinasi bedantė, kaip vynuoginė sraigė ir kaip aštuonkojis.
Nurodykite, kuo skiriasi vėžiagyviai, voragyviai ir vabzdžiai.
Paaiškinkite, kaip galima apsisaugoti nuo erkinio encefalito.
Įvardykite paveiksle pažymėtas vabzdžio kūno dalis.

Gebu paaiškinti ir įrodyti.

Palyginkite, kaip juda hidra ir kaip medūza.
Pintys ir duobagyviai vadinami primityvios sandaros gyvūnais. Paaiškinkite, kodėl.
Paaiškinkite, kokie parazitinių kirmėlių sandaros ypatumai padeda joms parazituoti aukos žarnyne.
Paaiškinkite, kodėl sliekai po lietaus išlenda į žemės paviršių, o per sausrą slepiasi dirvoje.
Įsivaizduokite, kad ežere išnyko bedantės ir kūdrinukės. Kaip manote, kokie pokyčiai pirmiausia bus pastebėti ežere? Paaiškinkite, kodėl.
Paaiškinkite, kodėl sode gyvenantys vorai naudingi žmogui.
Žiogas – pievų gyventojas. Paaiškinkite, kaip jis prisitaikęs slėptis nuo plėšrūnų, judėti, maitintis.
Lietuvos raudonojoje knygoje įrašytos net 107 nykstančios vabzdžių rūšys. Paaiškinkite, kodėl šios rūšys nyksta. Atsakydami pristatykite vieną nykstančią vabzdžių rūšį ir pasiūlykite, kaip ją išsaugoti.