Skyriaus „Nuo ląstelės iki organizmo“ apibendrinimas

Mikroskopas – prietaisas smulkių objektų padidintiems atvaizdams gauti (1 pav.).

Optiniu mikroskopu tiriamas objektas turi būti labai plonas ir peršviečiamas, o jo struktūros aiškiai matomos. Tam tą objektą reikia kuo ploniau supjaustyti ir nudažyti, t. y. paruošti stebėti – preparuoti. Ruošinys vadinamas mikroskopo preparatu.

• • •

Visi gyvieji organizmai sudaryti iš ląstelių. Ląstelė yra smulkiausias kiekvieno organizmo struktūrinis vienetas.

Organizmų būna vienaląsčių ir daugialąsčių. Vienaląsčiai organizmai, tokie kaip bakterijos, yra sudaryti iš vienos ląstelės (2 pav.). Visas tokio organizmo gyvybines funkcijas atlieka ląstelės organelės.

Daugialąsčiai organizmai, tokie kaip augalai ir gyvūnai, susideda iš daug ląstelių. Daugialąsčių organizmų ląstelės yra specializuotos – atlieka skirtingas funkcijas, todėl skiriasi dydžiu, forma ir sandara.

Tą pačią funkciją atliekančios ir panašią sandarą turinčios ląstelės sudaro audinius. Augalų ir gyvūnų audiniai klasifikuojami skirtingai.

Augalų audiniai: dengiamasis, asimiliacinis, ramstinis, apytakinis.

Gyvūnų audiniai: epitelinis, jungiamasis, raumeninis, nervinis.

Keli skirtingi audiniai sudaro organus. Tą pačią funkciją atliekantys gyvūnų organai sudaro organų sistemas. Augalai organų sistemų neturi.

• • •

Difuzija – savaiminis dalelių judėjimas iš ten, kur jų koncentracija didelė, į ten, kur jų mažai, kol vienodai pasiskirsto, t. y. kol jų koncentracija susilygina.

Organizmuose difuzijos būdu į ląsteles ir iš jų skverbiasi deguonies, anglies dioksido, vandens, maisto medžiagų molekulės. Molekulių patekimą į ląsteles ir iš jų reguliuoja ląsteles gaubianti plazminė membrana.

Difuzijos greitis priklauso nuo aplinkos sąlygų:

• temperatūros;
• medžiagos koncentracijos skirtumo;
• medžiagos molekulių dydžio.

Vandens molekulių difuzija pro ląstelių membraną vadinama osmosu.

Procesas, per kurį ląstelė praranda vandenį ir dėl to citoplazma bei joje esančios organelės traukiasi nuo augalo ląstelės sienelės ir ląstelė subliūkšta, vadinamas plazmolize.

• • •

Augalų ląstelės geba pasigaminti maisto medžiagų. Jos turi chloroplastų, kuriuose dieną vyksta fotosintezė (3 pav.). Fotosintezei reikalingą saulės šviesos energiją sugeria chloroplastuose esantis žalias pigmentas chlorofilas.

Fotosintezės lygtis:

VANDUO + ANGLIES DIOKSIDAS + ŠVIESOS ENERGIJA → ANGLIAVANDENIAI + DEGUONIS

Maisto medžiagose esanti energija, reikalinga ląstelės gyvybinei veiklai, išlaisvinama per cheminę reakciją, vadinamą ląsteliniu kvėpavimu.

Ląstelinio kvėpavimo reakcijos lygtis:

GLIUKOZĖ + DEGUONIS → ANGLIES DIOKSIDAS + VANDUO + ENERGIJA

Kvėpavimo reakcijos vyksta mitochondrijose; jų turi ir augalų, ir gyvūnų ląstelės.

Ląstelinis kvėpavimas vyksta visų organizmų ląstelėse, o fotosintezė – tik augalų.

Augaluose fotosintezė vyksta tik dienos šviesoje, o ląstelinis kvėpavimas – ir dieną, ir naktį. Dujų mainai su aplinka šviesiu ir tamsiu paros metu vyksta pro lapuose esančias žioteles. Žiotelės dažniausiai būna apatinėje lapų pusėje; jos dieną atsiveria, o naktį užsiveria.

Per fotosintezę energija sukaupiama, per ląstelinį kvėpavimą – išlaisvinama.

Moku sąvokas.

Baikite sakinius:

1. Mikroskopas yra ...
2. Pirmasis mikroskopas buvo išrastas ...
3. Pirmąjį mikroskopą išrado mokslininkas ...
4. Ląstelę pirmasis aprašė ir suprato, ką mato, ...
5. Difuzija yra ...
6. Vandens difuzija pro atrankiai laidžią membraną yra ...
7. Plazmolizė įvyksta, kai ...
8. Fotosintezė yra procesas, per kurį ...
9. Ląstelinis kvėpavimas vyksta ...
10. Transpiracinė srovė yra ...

Gebu atpažinti ir apibūdinti.

1. Nurodykite augalo audinius ir jų paskirtį.
2. Palyginkite fotosintezės ir kvėpavimo procesus.
3. Užrašykite fotosintezės ir kvėpavimo reakcijos lygtis.
4. Eilės tvarka išvardykite žmogaus organizmo sandaros lygmenis.
5. Palyginkite augalo ir gyvūno ląstelių organeles.
6. Apibūdinkite bakterijos ląstelės sandarą.
7. Nurodykite, kokie audiniai yra žmogaus organizme ir kokia jų paskirtis.

Gebu paaiškinti ir įrodyti.

1. Palyginkite optinį mikroskopą su elektroniniu mikroskopu.
2. Išvardykite mikroskopo dalis.
3. Prisiminkite, kaip apskaičiuoti, kiek kartų mikroskopas didina.
4. Palyginkite Antonio van Levenhuko ir Roberto Huko mikroskopus.
5. Paaiškinkite, kaip paruošiamas mikroskopų preparatas ir kodėl jis turi būti peršviečiamas.
6. Kodėl tokia svarbi fotosintezė?
7. Paaiškinkite, kaip kinta augalo ir gyvūno ląstelės koncentruotame druskos tirpale.