Skyriaus „Ląstelių dalijimasis“ apibendrinimas

Daugialąsčių organizmų ląstelės skirstomos į nelytines ir lytines. Nelytinės sudaro visą organizmą, o lytinės yra tik lytiniuose organuose. Lytinės ląstelės dalyvauja lytiniame dauginimosi procese ir susiliejusios tampa nelytine ląstele, kuri yra kito organizmo pradžia (1–2 pav.).

Chromosomų rinkinys  – tai visos chromosomos, esančios ląstelės branduolyje. Kiekviena organizmų rūšis turi tik jai būdingą chromosomų skaičių rinkinyje. Žmogaus nelytinės ląstelės chromosomų rinkinyje yra 46 chromosomos, lytinės ląstelės – 23. Nelytinės ląstelės turi dvigubą chromosomų rinkinį, lytinės – viengubą. Dvigubas chromosomų rinkinys susidaro per apvaisinimą, kai organizme susilieja lytinių ląstelių branduoliai (3 pav.).

3 pav. Apvaisinimas – lytinių ląstelių branduolių susiliejimas

• • •

Ląstelių branduolių dalijimasis, kai motininės ląstelės chromosomos pasidalija į dvi lygias vienodas dalis, vadinamas mitoze. Po mitotinio branduolio dalijimosi proceso į dvi atskiras ląsteles pasidalija ir motininė ląstelė. Susidariusios ląstelės vadinamos dukterinėmis. Taip dalytis gali tik branduolius turinčios organizmo ląstelės.

Mitozės eiga (4–5 pav.)

1. DNR padvigubėja. Iš chromatino susidaro dvigubos chromosomos, turinčios seserines chromatides.
2. Sunyksta branduolio apvalkalas. Formuojasi dalijimosi verpstė.
3. Dvigubos chromosomos išsidėsto ląstelės viduryje, dalijimosi verpstės siūlai prikimba prie chromosomų.
4. Dalijimosi verpstės siūlai atskiria dvigubos chromosomos seserines chromatides ir viengubas chromosomas tempia į priešingas ląstelės puses.
5. Ląstelėje susidaro du genetiškai vienodi branduoliai.
6. Ląstelės membrana sudaro sąsmauką ir motininė ląstelė padalijama į dvi genetiškai vienodas ląsteles.

Mitozės svarba

1. Organizmas auga, kai jame daugėja ląstelių skaičius. Naujos dukterinės ląstelės diferencijuojasi, virsta tam tikrų audinių ląstelėmis. Augalai auga dalijantis jų gaminamojo audinio (meristemos) ląstelėms. Šio audinio yra augalo augimo zonose: viršūniniame ir šoniniuose pumpuruose, šaknies viršūnėje ir stiebo brazde.
2. Regeneruoja (atsikuria) organizmo audiniai arba atauga prarastos kūno dalys. Regeneracija vadinama daline, kai organizmas gali atauginti, atnaujinti tik tam tikrus audinių ar organų fragmentus, bet ne visą organą ar audinį. Visiškoji regeneracija – tai organizmo gebėjimas atauginti prarastas kūno dalis ar užauginti naujas.
3. Mitotiniu nelytiniu būdu dauginasi bakterijos, pirmuonys (amebos) ir vienaląsčiai dumbliai, vienaląsčiai grybai (mieliagrybiai), primityvieji gyvūnai (hidros, plokščiosios kirmėlės), augalai.

Nelytinio dauginimosi būdai

1. Skilimas (dalijimasis pusiau į dvi vienodas dalis). Taip dauginasi bakterijos, pirmuonys (amebos), vienaląsčiai dumbliai (valkčiadumbliai).
2. Pumpuravimas. Taip dauginasi vienaląsčiai grybai (mieliagrybiai) ir duobagyviai (hidros).

Vienaląsčiams organizmams daugintis būtinos sąlygos: drėgmė, šiluma ir pakankamas maisto medžiagų kiekis.

Augalų nelytinis dauginimasis vadinamas vegetatyviniu dauginimusi. Tai naujo augalo išaugimas iš motininio augalo (šakniastiebių, stiebų, stiebagumbių), bet ne iš sėklų ar sporų.

Vegetatyviškai besidauginančių laukinių augalų pranašumai:

• pakanka vieno motininio augalo;
• dauginasi greitai ir per trumpą laiką užaugina daug palikuonių;
• užima didelius augavietės plotus ir lengvai nukonkuruoja šalia augančių augalų rūšis.

Kultūrinių augalų vegetatyvinio dauginimo pranašumai:

• išsaugomos augalo veislinės savybės;
• greitai užauginamas derlius;
• greitai dauginami augalai.

• • •

Lytinio dauginimosi pagrindas – lytinių ląstelių, dar vadinamų vyriškosiomis ir moteriškosiomis gametomis, branduolių susiliejimas, vadinamas apvaisinimu. Palikuonys genetiškai skiriasi nuo savo tėvų, nes paveldi pusę chromosomų iš motininio ir kitą pusę iš tėvinio organizmo. Po apvaisinimo susidariusi ląstelė vadinama zigota (3 pav., p. 131).

• • •

Mejozė – tai toks ląstelės branduolio dalijimosi būdas, kai chromosomų skaičius sumažėja per pusę, nes DNR molekulė padvigubėja vieną kartą, o ląstelė dalijasi du kartus. Mejozės rezultatas – iš vienos motininės ląstelės susidaro keturios lytinės ląstelės, turinčios viengubą chromosomų rinkinį.

Mejozės eiga

1. Pasiruošimas mejozei. Motininės ląstelės branduolyje esanti DNR molekulė padvigubėja. Iš viengubų chromosomų susidaro dvigubos, turinčios seserines chromatides.
2. Pirmasis mejozinis ląstelių dalijimasis. Dalijimosi verpstės siūlai išskiria chromosomų poras. Po vieną chromosomą iš kiekvienos poros patenka į dukterinius branduolius. Motininė ląstelė pasidalija pirmą kartą, susidaro dvi dukterinės ląstelės, turinčios viengubą chromosomų rinkinį.
3. Antrasis mejozinis ląstelių dalijimasis. Dalijimosi verpstės siūlai atskiria seserines chromatides. Po padalijimo proceso seserinės chromatidės vadinamos viengubomis chromosomomis. Ląstelės antrą kartą pasidalija ir susidaro keturios dukterinės ląstelės, turinčios viengubą chromosomų rinkinį.

Moku sąvokas.

Baikite sakinius:

1. Daugialąsčio organizmo ląstelės gali būti ... ir ...
2. Visos chromosomos, esančios ląstelės branduolyje, vadinamos ...
3. Nelytinių ląstelių branduolinė medžiaga dalijasi vykstant ...
4. Lytinės ląstelės susidaro branduolinei medžiagai dalijantis per ...
5. Naujai susidariusios ląstelės vadinamos ...
6. Bakterijos ir amebos dauginasi ..., mieliagrybiai ir hidros – ...
7. Mieliagrybiai sparčiai dauginasi, kai jiems pakanka ..., ... ir ...
8. Daugialąsčių organizmų audinių atsinaujinimas vadinamas ...
9. Augalų nelytinis dauginimasis vadinamas ...
10. Nelytinės ląstelės turi ... chromosomų rinkinį, o lytinės ląstelės – ...

Galiu atpažinti ir apibūdinti.

1. Nurodykite, kur pavaizduota vienguba, o kur – dviguba chromosoma.

1. Papasakokite, kaip susidaro dviguba chromosoma.
2. Išvardykite paveikslėliams priskirtas raides tokia tvarka, kad jie rodytų, kaip vyksta mitozė.

1. Čia pavaizduoti vienaląsčių nelytinio dauginimosi būdai.

4.1. Nurodykite, kuriame paveikslėlyje pavaizduotas skilimas, o kuriame – pumpuravimas.

4.2. Palyginkite šiuos du nelytinio dauginimosi būdus, nurodydami po panašumą ir skirtumą.

1. Paveikslėlyje pavaizduotas augalų dauginimasis.

5.1. ​​Kaip vadinamas toks augalų dauginimasis?

5.2. Kuris iš pavaizduotų augalų yra motininis, o kurie – dukteriniai?

1. Paaiškinkite, kodėl dukteriniai augalai genetiškai tapatūs motininiam augalui.

Gebu paaiškinti ir įrodyti.

1. Paaiškinkite, kodėl dalytis gali tik branduolį turinčios žmogaus ląstelės. Kokios žmogaus ląstelės negali dalytis?
2. Vėžinė ląstelė sparčiai dalijasi, bet nesidiferencijuoja. Ji negali atlikti jai būdingos veiklos organizme. Kokie aplinkos veiksniai skatina vėžinių ląstelių atsiradimą žmogaus organizme? Pasiūlykite, kaip šių veiksnių būtų galima išvengti.
3. Močiutės gimtadieniui anūkai kepė pyragą. Į dubenį įpylė šilto pieno, įbėrė miltų ir šiek tiek cukraus, viską sumaišė, pastatė šiltoje vietoje. Po valandos nustebo, kad tešla liko nepakitusi. Suminkė tešlą ir kepė pyragą. O varge, jis tikrai nepavyko, teko sulesinti paukščiams...
   3.1. ​Ko anūkai pamiršo įmaišyti į tešlą?
   3.2. ​Kodėl tešlą laikė šiltoje vietoje?
   3.3. ​Paaiškinkite, kaip ir kodėl pamirštas priedas būtų pakeitęs tešlos tūrį, pyrago išvaizdą ir skonį.
4. Mokiniai tyrinėjo mieliagrybių dauginimosi greitį. Pirmosios grupės mokiniai mieliagrybių tirpalą, sumaišytą iš vandens, cukraus ir mielių, laikė valandą 32 °C temperatūroje, antrosios grupės mokiniai – valandą 55 °C temperatūroje, o trečiosios grupės mokiniai – valandą šaldytuve.
   4.1. ​Kokius rezultatus gavo pirmosios, antrosios ir trečiosios grupės mokiniai? Paaiškinkite, kodėl jie gavo tokius rezultatus.
   4.2.​ Kaip būtų pavykęs šis tyrimas, jei į tirpalą mokiniai būtų įmaišę citrinų sulčių, o ne cukraus?
5. Dvi merginos nusipirko tris braškių sodinukus. Sulaukė gausaus derliaus, uogos buvo labai saldžios. Merginos nusprendė, kad tokios veislės braškių sodinukų nori turėti daugiau.
   ​5.1. Pirmoji mergina prisirinko braškių sėklų ir jas pasėjo. Dvejus metus augino naujus sodinukus, bet liko nusivylusi. Uogos buvo mažos ir rūgščios. Kodėl?
   ​5.2. Antroji mergina pastebėjo, kad jos sodinukai augina ūsus, o iš jų išauga nauji augalai. Ji juos surinko ir pasisodino. Jau kitąmet mergina džiaugėsi gausiu derliumi ir skaniomis uogomis. Paaiškinkite, kodėl šios merginos pasirinktas braškių dauginimo būdas šiuo atveju buvo tinkamesnis.
6. Persibraižykite lentelę ir ją užpildykite – palyginkite mejozę ir mitozę atsakydami į klausimus.