Šioje temoje JŪS
- Išsiaiškinsite politines aplinkybes, kuriomis Gajus Oktavianas įsitvirtino valdžioje.
- Aptarsite Oktaviano Augusto valdomos Romos imperijos ypatybes.
- Susipažinsite su žymiausiais Romos imperatoriais ir svarbiausiais jų valdymo bruožais.
Nauja pradžia ir nauja tvarka
Nužudžius Julijų Cezarį, respublika nebuvo atkurta ir tuo labiau nebuvo įveiktos visos Romos bėdos, lėmusios pilietinius karus. Kova tarp Julijaus Cezario šalininkų ir respublikos gynėjų dar labiau įsiplieskė. Beveik 30 metų keli karvedžiai tarpusavyje kovojo dėl valdžios. Vienas iš jų buvo jaunasis Gajus Oktavianas, Cezario testamente įrašytas įpėdiniu. Jis paveldėjo ne tik didelius Cezario turtus, bet – svarbiausia – ir jo kareivių paramą. Kareiviams reikėjo naujo vado ir naujų galimybių užsitikrinti pragyvenimą ir karo grobį. Jų padedamas ir sudaręs naują triumviratą su Cezario šalininkais Oktavianas stojo į kovą ir nugalėjo Cezario žudikus.
Vis dėlto ir antrasis triumviratas iširo. Tarp dviejų stipriausių Romos karvedžių – Marko Antonijaus, buvusio Cezario artimo draugo, ir Oktaviano – kilo naujas karas. Antonijui, jau anksčiau pasitraukusiam į Rytus, padėjo sąjungininkė Egipto valdovė Kleopatra VII, jo trijų vaikų mama (27 pav.). Dėl šios priežasties Oktavianui gana lengvai pavyko į savo pusę palenkti senatą ir Romos visuomenę. Jis save pristatė kaip romėnų tradicijų sergėtoją ir respublikos idealų puoselėtoją, kaip kovotoją su Rytų despotija, kuriai atstovavo Kleopatra ir Markas Antonijus. 31 m. pr. Kr. Kleopatros pasiųstas didžiulis laivynas pralaimėjo mūšį prie Graikijos. Patyrę pralaimėjimą Kleopatra ir Antonijus nusižudė, o Egiptas, paskutinė helenistinė valstybė, tapo dar viena, bet labai svarbia Romos provincija (28 pav.).
Oktavianas, nugalėjęs Marką Antonijų, grįžo į Romą. Iškilo klausimas, kaip Roma bus valdoma. Visi tikėjosi taikos. Oktavianas tuo pasinaudojo. Tačiau tęsti tai, ką darė Cezaris, nebuvo galimybių ir būtų buvę neprotinga. Oktavianas atsisakė diktatūros iki gyvos galvos, bet ėjo konsulo, liaudies tribūno, karo vado ir kitas pareigas. 27 m. pr. Kr. Oktavianas senate netikėtai atsisakė visų šių pareigų. Ar Romai bus sugrąžintas respublikos valdymas? Senatas galėjo tai padaryti, bet dauguma senatorių rėmė Oktavianą. Senųjų kilmingųjų romėnų, idealizuojančių respubliką, buvo likę nedaug. Be to, visi bijojo, kad gali kilti naujų karų dėl valdžios. Todėl senatas dar kartą suteikė Oktavianui visas įmanomas pareigas ir titulą augustus – „iškilusis“. Taigi naujasis senasis Romos valdovas Oktavianas Augustas atvertė kitą Romos istorijos puslapį.
Respublika tarsi išliko, visos jos valdymo įstaigos gyvavo. Senatoriai galėjo toliau eiti svarbias pareigas Romoje ar jos provincijose. Vis dėlto tai buvo tik graži priedanga. Senatorius rinko pats Oktavianas Augustas. Magistratai, vis dar renkami liaudies susirinkimuose, turėjo mažiau pareigų ir teisių. Oktavianas Augustas siūlė įstatymus ir nutarimus, jam priklausė paskutinis žodis ir valdžia. Jis priėmė ir naują titulą princeps – „pirmasis (senatorių sąraše)“, todėl šis naujas Romos valdymo būdas vadinamas principatù. Vadindamas save princepsu Oktavianas Augustas tarsi norėjo pabrėžti, kad yra tik pirmas valstybės pilietis tarp lygių piliečių. Vis dėlto, nors Oktavianas Augustas ir skelbėsi atkūręs respubliką, viskas priklausė nuo jo valios. Jis priėmė ir imperatoriaus titulą, todėl jį vadiname pirmuoju Romos imperatoriumi (29 pav.). Šis titulas, garbės vardas, buvo žinomas jau anksčiau. Jį suteikdavo po pergalės į miestą grįžusiems Romos karvedžiams, kaip antai Julijui Cezariui, ir vartodavo tik trumpą laiką jiems pagerbti. Oktaviano Augusto sekėjams jis taps politiniu titulu, reiškiančiu absoliučią valdžią ir aukščiausią galią visoje Romos imperijoje.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite du karvedžius, kurie po Julijaus Cezario mirties varžėsi dėl valdžios. Kas buvo jų sąjungininkai?
- Kokį valdymo būdą Romoje įvedė Oktavianas Augustas? Nurodykite ne mažiau kaip tris šio būdo bruožus. Kuris iš jų, jūsų manymu, geriausiai atspindi prie Oktaviano Augusto buvusią valstybės santvarką? Nuomonę pagrįskite.
- Kam Romoje paprastai buvo suteikiamas imperatoriaus titulas iki Oktaviano?
- Pasvarstykite, kodėl skulptūroje (29 pav.) Oktavianas Augustas pavaizduotas tarsi dievas.
Oktaviano Augusto imperija
Romos imperatorius ėmėsi darbo. Jis pertvarkė Romos provincijų tinklą ir sustiprino jų gynybą. Vadinamosios imperatoriškosios provincijos, kurios buvo pasienyje ir kurias puldinėjo barbarai, buvo saugomos legionierių. Provincijos imperijos viduryje didelių kariuomenės būrių neturėjo. Provincijas valdė vietininkai, atsakingi už tvarką ir mokesčius. Ypatingą vietą tarp Romos provincijų užėmė Egiptas – jį valdė pats imperatorius, nes iš ten į Romą keliavo ir ją maitino milžiniškas kiekis javų. Egiptas tapo tikru Romos aruodu! Imperijos gyventojai, valdant Oktavianui Augustui, turėjo jaustis saugūs ir ramūs. To siekė ir savo viešuose iškaltuose įrašuose bei statiniuose stengėsi atskleisti imperatorius. Romėnų istorikas Tacitas rašė, kad Oktavianas Augustas visus į savo pusę patraukė taikos saldumu, o po ilgų pilietinių karų jos troško kiekvienas. Valdant Oktavianui Augustui prasidėjo taikus laikotarpis, vadinamoji Augusto taika – Pax Augusta (30 pav.).
Romos mieste šiuo nauju taikos metu vyko didžiulės statybos. Oktavianas Augustas savo parašytame nuveiktų darbų Romai sąvade teigė, kad Romą rado medinę, o paliko marmurinę. Nauji ir atstatyti seni statiniai (daugiau nei 80!) turėjo stiprinti jo kaip taikos sergėtojo ir tėvynės tėvo, besirūpinančio didele imperijos gyventojų šeima, įvaizdį. Tokiu statiniu tapo ir Marso lauke pastatytas Augusto taikos aukuras, turintis priminti, jog pilietiniai karai pagaliau baigėsi ir įsiviešpatavo taika bei gerovė (31 pav.). Šalia aukuro stovėjo aukščiausias kada nors pastatytas saulės laikrodis. Tam buvo panaudotas iš Egipto pargabentas obeliskas. Jis buvo taip pastatytas, kad jo šešėlis tik per Oktaviano Augusto gimtadienį paliesdavo aukuro įėjimą. Gal tuo norėta pasakyti, kad Oktavianas gimė tam, kad įtvirtintų taiką? Didžiules statybas Romos mieste leido vykdyti ir tai, kad naujose atrastose marmuro kasyklose Italijos šiaurėje buvo daug marmuro. Statybos vyko ne tik Romoje. Ir kituose miestuose buvo statomos šventyklos, forumai, akvedukai ir teatrai. Augusto taika leido suklestėti ir kultūrai, reiškėsi ir poezija, ir net istorijos mokslas! Juk naująjį laikotarpį ir valstybės geradarį turėjo šlovinti ne tik statiniai, bet ir žodžiai.
Oktavianas Augustas taip pat siekė atgaivinti senas romėnų tradicijas, grąžinti visuomenei idealius respublikos laikus ir tradicines vertybes. Buvo stengiamasi sustiprinti šeimos ryšius, mažinti skyrybų skaičių, skatinti vaikų gimstamumą. Reformos turėjo atgaivinti ir senas religines šventes, ir kultus, buvo statomos naujos ir atstatomos senos šventyklos. Pats Oktavianas Augustas buvo laikomas vyriausiuoju žyniu, daug statulų vaizdavo jį besimeldžiantį ar aukojantį dievams. Ne visi šie sumanymai pavyko, nes romėnų visuomenė pasikeitė – dalis tapo daug laisvesnė, nei tikėjosi respublikos idealų puoselėtojai.
Vienas garsiausių romėnų istorikų Publijus Kornelijus Tacitas, gyvenęs I–II a. po Kr., savo veikale Analai rašo apie Romą po Oktaviano Augusto mirties apibendrindamas jo valdymo laikus:
„Šis, pasivadinęs princepsu, paėmė į savo rankas pilietinių karų iškamuotą valstybę. <...> atsisakė triumviro vardo, pasiskelbė konsulu ir, tenkindamasis tribūno teisėmis plebėjams gintis, karius į savo pusę patraukęs dovanomis, tautą – duona, o visus kartu – taikos saldumu, pamažu pradėjo kelti galvą, savintis senato, magistratų, įstatymų veiklą, niekam nesipriešinant, nes drąsiausieji buvo kritę mūšiuose ar per proskripciją, o kiti kilmingieji, apdovanoti pagal įteiklumo laipsnį turtais bei garbingomis tarnybomis ir išaukštinti naujos santvarkos, labiau vertino saugią dabartį negu sklidiną pavojų praeitį. Ir provincijos nepeikė tokios tvarkos, nes dėl diduomenės vaidų bei magistratų gobšumo nebepasitikėjo senato ir tautos valdžia, o prievartos, nesąžiningumo, pagaliau papirkinėjimų paminti įstatymai nustojo galios. <...> Karų tais laikais – jokių, nebent su germanais, bet ir tas labiau iš keršto <...>, negu siekiant išplėsti valstybės sienas ar didelio grobio. Šalies viduje viešpatavo ramybė, magistratų pavadinimai išliko tie patys, jaunimas buvo gimęs jau po Akcijaus pergalės, o dauguma senių – pilietinių karų metais, – kiekgi begalėjai rasti vyrų, savo akimis regėjusių respubliką?!“
Publijus Kornelijus Tacitas, Analai, iš lotynų k. vertė D. Dilytė, Vilnius: Margi raštai, 2005, p. 23–24.Klausimai ir užduotys
- Kokius vardus ir titulus, anot šaltinio autoriaus, prisiėmė Oktavianas Augustas?
- Nurodykite būdus, kuriais, anot Tacito, Oktavianui Augustui pavyko į savo pusę palenkti Romos visuomenę.
- Kaip šaltinio autorius vertina Oktavianą Augustą? Atsakymą pagrįskite šaltinio citatomis.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite lotynišką frazę Pax Augusta. Kuo ji buvo svarbi romėnams?
- Kurios Romos imperijos provincijos valdymas skyrėsi nuo kitų? Paaiškinkite, kodėl.
- Nurodykite ir apibūdinkite Romos miesto pokyčius valdant Oktavianui Augustui.
- Oktavianas Augustas buvo ne tik politinis, bet ir religinis vadovas. Kaip manote, kodėl?
Kur eini, imperija?
Kai 14 m. po Kr. Oktavianas Augustas mirė, Roma jau apie keturiasdešimt penkerius metus gyveno valdoma imperatoriaus ir apie grįžimą į respublikos laikus nebebuvo minčių. Kas bus jo sekėjas? Kaip bus perduodama imperatoriaus valdžia? Ar senatas čia atliks kokį vaidmenį? Oktavianas neturėjo sūnaus, o jo anūkai mirė anksti, todėl įpėdiniu tapo įsūnytas giminaitis Tiberijus. Taip Oktavianas Augustas ir jo įvaikintas įpėdinis pradėjo Julijų ir Klaudijų dinastiją. Ir vėlesniais imperatoriais dažnai taps imperatorių įsūniai. Po Oktaviano Augusto imperatorių Tiberijaus, Kaligulos, Klaudijaus ir Nerono valdymo laikotarpiai buvo Romos stiprybės ir taikos metas. Jiems Oktavianas Augustas buvo sektinas pavyzdys tiek vykdant politiką, tiek planuojant statybas. Apie šiuos keturis Romos valdovus žinome daug iš įvairiausių istorijos šaltinių, ypač iš jų paliktų statinių ir įrašų, taip pat ir iš romėnų istorikų darbų. Iš jų galime susidaryti vaizdą apie imperatorius – kokie jie buvo kaip žmonės, kokių turėjo silpnybių, ką mėgo veikti laisvalaikiu ir kaip elgėsi su savo artimaisiais ir pavaldiniais. Tai išties neįtikėtina, juk apie Artimųjų Rytų valdovus tokių šaltinių visiškai nėra.
Tiberijus, pamokytas Oktaviano Augusto, nekariavo, bet vėlesni valdovai grįžo prie užkariavimų. Antai imperatorius Klaudijus (33 pav.) prie Romos imperijos prijungė Britaniją, kurios nepavyko užkariauti Julijui Cezariui, ir dar kelias šiaurės Afrikos ir Azijos teritorijas. Jo įpėdinis imperatorius Neronas (pav. 34) prijungė dar daugiau žemių, bet labiau pagarsėjo sudėtingu būdu, despotišku valdymu ir dėmesiu menui – save laikė puikiu aktoriumi, mėgo vaidinti ir dainuoti scenoje. Po didžiulio 64 m. po Kr. Romą nusiaubusio gaisro atstatydamas miestą pasistatė milžiniškus rūmus. Toks jo valdymas kėlė senato, diduomenės, kariuomenės ir apskritai didžiosios Romos tautos dalies nepasitenkinimą, lėmė priešiškumą ir rūmų sąmokslus bei sukilimus. Galiausiai Neronas nusižudė.
Po Nerono savižudybės 68 m. po Kr. kilo pilietinis karas, bet jis truko neilgai. Tais vienais metais valdė net keturi imperatoriai, jie buvo karvedžiai ir greitai keitė vienas kitą. Stipriausias iš jų, Vespasianas, galų gale tapo imperatoriumi ir pradėjo naują – Flavijų – dinastiją (35 pav.). Vespasianą imperatoriumi paskelbė jo paties kariuomenė. Jis atkūrė taiką, bet padidino mokesčius, kad pagerintų valstybės finansinę padėtį ir pripildytų iždą. Vespasianas taip pat užtikrino sosto perdavimą savo sūnums Titui ir vėliau Domicianui. Toks Romos imperatoriaus valdžios perdavimas iš tėvo sūnui buvo išties retas! Būtent Vespasiano sūnus imperatorius Titas užbaigė malšinti Palestinoje dar prie tėvo prasidėjusį sukilimą, tada ir buvo visiškai sugriauta Jeruzalės šventykla.
Valdant Titui romėnai tapo liudininkais ir amžininkais didžiulės gaivalinės nelaimės. Ji neturėjo įtakos Romos istorijai, bet mokslininkams suteikė ypatingų žinių apie kasdienį to meto romėnų gyvenimą ir Romos kultūrą. 79 m. po Kr. Italijos pietuose išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis ir po pelenų sluoksniu palaidojo du miestus – Pompėjus ir Herkulanėją (36 pav.). Žuvo daug gyventojų, buvo sugriauta ir sudegė daug pastatų, bet būtent šie pastatų griuvėsiai, sienų tapyba, statulos ir buities daiktai išsaugojo daug istorijos mokslui svarbių žinių. Antaivienoje viloje Herkulanėjuje buvo rasta biblioteka su maždaug 2 000 papiruso ritinėlių, deja, jie visi buvo suanglėję! Archeologai Pompėjus ir Herkulanėją kasinėja nuo XVIII a. vidurio, jų radiniai pasakoja išties daug apie romėnų pasaulį. Pavyzdžių rasite ir šiame skyriuje.
Romėnų autorius Gajus Svetonijus Trankvilas, gyvenęs I–II a. po Kr., savo veikale Dvylikos cezarių gyvenimas aprašė Romos valdovų gyvenimą, jų būdą, kasdienybę ir valdymo laikotarpio įvykius. Apie Vespasianą Svetonijus pasakoja:
„Buvo gerai nuaugęs, tvirto kūno sudėjimo, kresnas, o pilnas jo veidas tarsi spindėjo. <...> Sveikata jo buvo klestinti, nors jos labui jis nieko nedarė, nebent tai, kad apsitrindavo pirtyje, pradėdamas nuo gerklės, visą kūną, ir vieną mėnesio dieną visiškai nevalgydavo. Jo gyvenimo būdas buvo maždaug toks. Tapęs imperatoriumi keldavosi visada daug anksčiau; po pusiaunakčio jau nebemiegodavo; perskaitęs laiškus ir pareigūnų pranešimus, jis priiminėdavo draugus, ir kol jį sveikindavo, jis pats rengdavosi ir audavosi. Baigęs skubius reikalus, kiek tik jų būdavo, jis eidavo pasivaikščioti, po to ilsėdavosi <...>. Iš miegamojo eidavo į vonią, po to – į valgomąjį. Pasakojama, jog tuo metu jis būdavęs daug geresnis ir švelnesnis – tas akimirkas namiškiai gaudyte gaudydavo, norėdami ką nors iš jo išpešti. Per pietus ir kai kada šiaip būdamas itin linksmas, jis pridarydavo daug juoko, tačiau tas juokas kartais būdavo pernelyg kandus.“
Apie Vespasiano sūnų Titą Svetonijus rašo:
„Kūno ir sielos vertybėmis jis pasižymėjo vaikystėje, o vėliau, laikui bėgant, jos kaskart vis labiau ryškėjo; jo grožis – ypatingas, kuriame kilnumo ir patrauklumo buvo po lygiai; turėjo ir nepaprastą jėgą – nesvarbu, kad buvo neaukštas ir pilvas šiek tiek atsikišęs; turėjo puikią atmintį, buvo gabus beveik visiems menams – tiek karo, tiek ir taikiems. Ginklus ir žirgą valdė kuo puikiausiai; rėždavo kalbas ir kurdavo poemas lotyniškai bei graikiškai su užsidegimu ir lengvai, net ir be pasiruošimo; beje, ir muzikoje nebuvo naujokas: dainavo ir skambino kitara meniškai ir išmoningai. Daug kas man pasakojo, kad jis mokėjęs net greitraščiu rašyti ir taip mikliai, kad juokais, savo malonumui, jis susirungė su savo raštininkais; <...> Puotas jis keldavo veikiau linksmas nei prabangias. <...> Jo valdymo metu buvo ir netikėtų, ir liūdnų atsitikimų, kaip antai: Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas Kampanijoje, Romos gaisras, siautėjęs tris dienas ir tris naktis, bei maras, kokio niekada nėra buvę. Užklupus tokiai gausybei ir tokių didelių nelaimių, jis parodė ne vien valdovo rūpestingumą, bet ir retą tėvišką jausmą: guodė žmones ediktais bei padėjo jiems pagal išgales.“
Gajus Svetonijus Trankvilas, Dvylikos cezarių gyvenimas, iš lotynų k. vertė J. Mažiulienė, Vilnius: Gimtasis žodis, 2008, p. 314, 318–322.Klausimai ir užduotys
- Nurodykite šaltinyje minimus imperatorių Vespasiano ir Tito išvaizdos bruožus. Kaip manote, kodėl šaltinio autorius juos paminėjo?
- Nurodykite šaltinyje minimus imperatorių Vespasiano ir Tito elgesio bruožus. Kaip manote, ar jie labai skiriasi nuo šių laikų politinių vadovų elgesio bruožų? Nuomonę pagrįskite.
- Kokias būdo savybes, reikalingas imperatoriams, išskiria šaltinio autorius? Kaip manote, ar jos tinka šių laikų politiniams vadovams? Nuomonę pagrįskite.
- Kaip manote, iš kur Svetonijus tiek daug žinojo apie šiuos imperatorius?
Klausimai ir užduotys
- Išvardykite teritorijas, kurias prie Romos prijungė imperatorius Klaudijus.
- Nurodykite neigiamus imperatoriaus Nerono valdymo ir būdo bruožus.
- Kam imperatorius Vespasianas perdavė valdžią? Paaiškinkite, kodėl toks žingsnis tuo metu Romoje buvo neįprastas.
TYRINĖKITE!
Apie naujus archeologų atradimus Pompėjuose pranešama gana dažnai. Pasinaudodami interneto paieškos sistemomis sužinokite apie naujausius atradimus šioje vienoje iš svarbiausių Europos archeologinių vietovių. Kokių istorinių žinių šie atradimai suteikė?
Aukščiausias Romos imperijos iškilimas
96 m. po Kr. nužudžius imperatorių Domicianą, Romą vienas po kito valdė penki, anot istorikų, „geri imperatoriai“ – Nerva, Trajanas, Hadrianas, Antoninas Pijus ir Markas Aurelijus. Tai buvo, ko gero, geriausi Romos imperijos laikai, jos klestėjimo ir galybės amžius. Taip pat tai buvo laikas, kai. mažėjo skirtumas tarp Romos ir provincijų – daug svarbių to meto žmonių buvo iš provincijų. Italijos gyventojai nebebuvo svarbiausi didžiulėje imperijoje. Imperatorių įpėdiniai buvo pasirenkami pagal jų sugebėjimus, o ne laikantis griežtų dinastijos taisyklių. Štai imperatorius (98–117 m. po Kr.) Trajanas (38 pav.), nors ir romėnas, buvo pirmasis, gimęs ne Italijoje, jo šeima buvo iš Ispãnijos. Jis padarė puikią kario karjerą ir buvo išrinktas savo valdovo Nervos įpėdiniu. Imperatorius Trajanas stengėsi sustiprinti valstybę – buvo tvarkomi. miestai, uostai, tiesiami keliai. Prekyba ir ekonomika klestėjo.
Trajanui valdant Romos imperijos teritorija buvo didžiausia per visą savo istoriją (39 pav.). Išties, anot romėnų tautos ir jų valdovų, plėsti savo teritoriją ir valdyti kitas tautas – toks romėnų pašaukimas. Jau valdant Oktavianui Augustui imperijos teritorija išaugo dvigubai. Vėlesni karai, kai kurie ilgi ir žiaurūs, leido Romai užimti daugybę žemių. Trajanas buvo tikras imperatorius kareivis, beveik visą savo gyvenimą praleidęs karo žygiuose. Jis kariavo visur: vienur malšino sukilimus, kitur plėtė teritoriją, kaip antai Dakijoje už Dunojaus upės (40 pav.). Jis žygiavo ir į rytus, pasiekė net Persijos įlanką. Kiek dar Romos imperija galėjo plėstis?
Trajano įpėdinis imperatorius (117–138 m. po Kr.) Hadrianas, nors taip pat kilęs iš Ispanijos, buvo visai kitoks valdovas. Jis nesiekė užkariauti daugiau žemių, bet stengėsi sutvirtinti Romos valdžią jau turimose. Išties beatodairiškai kariauti ir plėsti teritoriją buvo nebeįmanoma, netgi buvo prarastos rytinės teritorijos. Karai reikalavo didžiulių valstybės pajėgų, kurių taip reikėjo tvarkai milžiniškoje imperijoje palaikyti. Hadrianas daug keliavo – aplankė visas provincijas – ir stengėsi stiprinti sienų apsaugą. Jis susižavėjo graikų kultūra, savo viloje Italijoje sukūrė tikrą muziejų (41 pav.). Jo įpėdinių laikais imperija toliau klestėjo ir buvo galinga. Antai Antoninas Pijus buvo gerbiamas senatorius, paskutinis iš imperatorių, kuris beveik visą savo valdymo laiką praleido Romoje. Markas Aurelijus buvo filosofas, pareigingai valdęs valstybę. Tik Komodas (42 pav.), Marko Aurelijaus sūnus, buvo kitoks – jis labiausiai mėgo kruvinas pramogas ir save tapatino su Herakliu! Išties Romos imperatoriai buvo labai skirtingos ir spalvingos asmenybės.
Kai imperatorius Komodas buvo nužudytas, prasidėjo kovos dėl valdžios. Galiausiai iš šiaurės Afrikos kilusiam Septimijui Severui, remiamam legionų prie Dunojaus, pavyko tapti imperatoriumi ir pradėti naują dinastiją. Jam valdant Italijos svarba mažėjo, o Romos provincijos tapo vis svarbesnės. Vis dėlto didžiausi pokyčiai vyko prie imperijos sienų. Laikai pasikeitė, Romos imperijos provincijas vis dažniau puolė barbarai. Apginti sienas ir išlaikyti tvarką imperijos viduje – tokie bus svarbiausi būsimų imperatorių uždaviniai.
Garsiausias romėnų poetas Vergilijus savo epe Eneida apie Romos pašaukimą valdyti visą pasaulį ir siekti taikos taip kalba:
„Tu gi pasaulio tautas valdyt mokėki, Romėne,
Tau bus tokie menai – taikos tvirtovę statyti,
Pasigailėt nuolankių ir ginklais sudraust išdidžiąsias.“
Ką apie romėnišką taiką galvojo Romos užkariautos tautos? Tai galime sužinoti iš Tacito, jis savo veikale Agrikola pasakoja apie savo žento Gnėjaus Julijaus Agrikolos, Britanijos užkariautojo, laimėjimus. Taip, anot romėnų istoriko, kalba vienas iš škotų vadų, kovojančių su romėnais:
„Už mūsų nėra jokios genties, nieko, išskyrus bangas ir uolas, ir dar pavojingesnius romėnus, kurių puikybės veltui bandoma išvengti paklusnumu ir pasidavimu. Pasaulio plėšikai, kurie po to, kai visos žemės plėšti pasibaigė, jūrą išmaišo. Kai priešas turtingas, jie trokšta jo turto, jei vargšas, jie trokšta valdžios – jie, kurių nepasotino nei Rytai, nei Vakarai. Vieninteliai iš visų jie vienodu nusiteikimu trokšta turto ir skurdo. Atimti, žudyti, grobti – tai jie melagingai vadina valdžia (imperium), o dykrą, kurią ten palieka, – tai jie vadina taika (pax).“
Iš lotynų k. vertė T. Rutkauskas, pagal Tacitas, Apie Julijaus Agrikolos gyvenimą, prieiga internete: Cornelius Tacitus, De Vita Iulii Agricolae, chapter 30 (tufts.edu).Klausimai ir užduotys
- Kaip, anot Vergilijaus, romėnai turėtų valdyti pasaulį?
- Kaip škotai vertino romėnus? Paaiškinkite, kodėl būtent taip.
- Kaip manote, ar ir kitos užkariautos tautos galėjo panašiai vertinti romėnus? Nuomonę pagrįskite.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite pirmąjį Romos imperatorių, kilusį ne iš Romos. Išvardykite ne mažiau kaip tris jo valdymo metais įvykusius pokyčius.
- Patyrinėkite žemėlapį (39 pav.) ir nurodykite kraštus, kuriuos valdė romėnai Trajano laikais.
- Paaiškinkite, kodėl imperatoriai Nerva, Trajanas, Hadrianas, Antoninas Pijus ir Markas Aurelijus istorikų vadinami gerais imperatoriais. Ar pritariate jų nuomonei? Atsakymą pagrįskite.
- Kuris šioje potemėje aprašytas Romos imperatorius, jūsų manymu, Romai buvo naudingiausias? Kodėl taip manote?
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip dvi politines aplinkybes, kuriomis Oktavianui Augustui pavyko tapti vienvaldžiu Romos valdovu. Kuri iš jų, jūsų manymu, yra svarbesnė? Nuomonę pagrįskite.
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip tris Romos imperijos raidos bruožus, išryškėjusius valdant Oktavianui Augustui.
- Išvardykite ne mažiau kaip penkis Romos imperatorius ir nurodykite po vieną jų valdymo bruožą. Kurio iš šių imperatorių indėlis į Romos valstybę, jūsų manymu, buvo didžiausias? Nuomonę pagrįskite.
TYRINĖKITE!
Pasirinkite vieną iš šioje temoje minimų Romos imperatorių ir parenkite apie jį tinklalaidę arba komiksą. Atskleiskite pasirinkto valdovo būdą, nurodykite svarbiausius jo valdymo metų darbus ar šalies įvykius. Paaiškinkite, kodėl pasirinkote būtent tą imperatorių.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Romos imperijos laikais būta taikos, bet būta ir daug karų tiek išorėje, tiek viduje. Vis dėlto paprastai manoma, kad būtent imperijos laikotarpis yra svarbiausias senovės Romos istorijoje. O kaip jūs manote – kuriuo būdu valdoma Romos valstybė buvo turtingiausia ir galingiausia? Nuomonę pagrįskite.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"