Šioje temoje JŪS
- Pasvarstysite, kuo skiriasi senovės romėnų ir šių laikų išsivysčiusios šalies šeima.
- Išsiaiškinsite, kuo svarbūs buvo vergai romėnų šeimai ir valstybei.
- Pažinsite, kaip veikė ir kuo svarbi buvo kliento ir patrono santykių tvarka.
Nieko nėra svarbiau už šeimą!
Graikų kalboje šeimą apibūdinantis žodis labiau reiškia visą namų ūkį (žr. p. 39). Lotynų kalboje vartojamas jums pažįstamas žodis familia, bet ar jis apibūdina tokią šeimą, kokioje jūs gyvenate, apgaubti meilės ir pagarbos? Supratimas, kas yra šeima, kas jai gali priklausyti ir kokie turi būti šeimos narių santykiai, senovės Romoje buvo ne toks, koks dabar. Viskas buvo kitaip jau prieš vyro ir moters vestuves. Vedybos, kaip ir Atėnuose (bet ne kaip Spartoje!), buvo sudaromos ne tarp dviejų laisvų ir lygiaverčių vienas kitą mylinčių žmonių, bet, visų pirma, tarp šeimų. Jos turėjo teikti tiek finansinės, tiek visuomeninės naudos abiem šeimoms.
Romėniška šeima buvo suprantama daug plačiau nei mūsų dabartinė ir galėjo turėti iki šimto narių! Jai vadovavo pater familias, šeimos tėvas, jis turėjo galią visiems šeimos nariams: savo žmonai, dar neužaugusiems vaikams, jau užaugusiems sūnums ir jų šeimoms bei vergams. Ši milžiniška galia rėmėsi ilgaamže iš kartos į kartą perduodama tradicija – vyriausias šeimos narys buvo atsakingas už savo šeimą ir turėjo ja rūpintis (44 pav.). Šeimos tėvui priklausė visas šeimos turtas. Priimant šeimos sprendimus, jo žodis buvo svarbiausias, jis galėjo spręsti ir dėl atskirų šeimos narių gyvenimo ir mirties. Ar ir jūsų šeimose laikomasi tokios tradicijos?
Žinoma, daug kas priklausė nuo šeimos galvos asmeninių savybių, supratingumo, vyro ir žmonos ar tėvo ir vaikų santykių (45 pav.). Kiekvienas berniukas buvo savo tėčio ruošiamas šioms pareigoms. Jis turėjo išmokti rūpintis šeima ir ūkiu, juos ginti ir būti geru kareiviu, jei tektų kariauti. Tėvas jam buvo ir viršininkas, ir pavyzdys. Daug berniukų, kaip ir kitose senovės kultūrose, anksti pradėdavo mokytis savo tėčio amato. Turtingesnėse šeimose berniukus auklėjo ir privatūs mokytojai arba jie galėjo lankyti mokyklas. Juos taip pat reikėjo paruošti vadovauti šeimai, o gal ir valstybei. Štai Cezaris, taip pat ir vėlesni Romos valdovai gavo tėvynės tėvo titulą, nes ja rūpinosi kaip savo šeima!
Klausimai ir užduotys
- Palyginkite senovės romėnų ir šių dienų išsivysčiusios šalies šeimas. Nurodykite ne mažiau kaip tris skirtumus.
- Apibūdinkite romėnų šeimos tėvo ir sūnaus santykius.
- Kaip manote, kodėl mirusio berniuko antkapis (45 pav.) papuoštas ne tik jo, bet ir šuniuko atvaizdu?
Moterys šeimoje ir už šeimos
Moterų pasaulis ir joms skirtas vaidmuo šeimoje buvo kitoks nei vyrų. Mergaitės nuo mažens mokėsi iš mamų prižiūrėti namų ūkį – tai buvo svarbiausia. Rūpestingumas, darbštumas, taupumas, kuklumas, besąlygiška ištikimybė ir paklusnumas vyrui buvo būdo savybės, kuriomis turėjo pasižymėti kiekviena ištekėjusi moteris. Ar tam būtinai reikėjo lankyti mokyklą? Tikrai ne. Nors mokyklas mažos mergaitės galėjo lankyti, vis dėlto skaityti ir rašyti paprastai jos mokėsi namie, ypač tos, kurios augo kilmingose ir turtingose šeimose (46 pav.). Kaip ir Graikijoje, mergaitės ištekėdavo, kai tik subręsdavo. Nieko nestebino, jei penkiolikmetė mergaitė vestuvėse, dėl kurių sutarė tėvai, buvo atiduodama į trisdešimtmečio vyro rankas, kurio ji nepažinojo. Toliau jau vyras turėjo būti jaunosios žmonos auklėtoju. Taip mergaitės staiga tapdavo žmonomis, anksti susilaukdavo vaikų ir turėjo rūpintis daugeliu žmonių ir dalykų. Gerai, jei nauja šeima ją mielai priimdavo ir jai padėdavo!
Taigi romėnų visuomenė buvo patriarchãlinė, tokia, kurioje vyrai sprendė už moteris ir moterys turėjo mažai laisvių. Tokią visuomenę jau matėme Atėnuose, kur moterų ir vyrų teisės buvo daug griežčiau atskirtos nei, pavyzdžiui, Spartoje. Ar moterų senovės Romoje padėtis buvo tokia pati kaip senovės Egipte ir Mesopotamijoje? Sunku pasakyti, nes turime daug mažiau jų istorijos šaltinių. Tačiau aišku, kad moterys Romoje neturėjo politinių teisių, nė viena netapo imperatore. Vis dėlto kaip Romos politikų ar imperatorių mamos ir žmonos jos galėjo daryti įtaką politikai (47 pav.). Taip pat žinome tais laikais gyvenusių moterų filosofių, mokslininkių ir poečių, bet apie jas išlikę daug mažiau šaltinių nei apie vyrus.
Romėnų politikas Markas Tulijus Ciceronas, Julijaus Cezario amžininkas, buvo ištremtas iš Romos savo politinių varžovų. Dėl to jam ir jo šeimai kilo daug sunkumų. Išliko laiškų, kuriuos tremtyje Ciceronas rašė namiškiams – žmonai Terencijai, dukrai Tulijai (dažniausiai vadina ją mažybine forma) ir sūnui Ciceronui:
„Tulijus sveikina savo Terenciją, savo Tulytę ir savo Ciceroną: Iš įvairių laiškų ir visų pasakojimų sužinau apie tavo neįtikėtiną tvirtumą ir stiprybę ir kad nepasiduodi nei sielos, nei kūno vargams. Vargšas aš! Kad tokia stipri, ištikima, drąsi ir gera žmona kaip tu dėl manęs turėjo patekti į tokius sunkumus ir kad mūsų Tulytė per tą patį tėvą, kuris ją darė tokią laimingą, pateko į tokią kančią! Jau nekalbu apie Ciceroną. Vos jis pradėjo mąstyti, jau paragavo karčiausio skausmo ir vargo. Jei aš galėčiau tikėti, kad tai likimo kirčiai, kaip pati rašei, būtų man lengviau, bet dėl visko kaltas aš, tas, kuris galvojo esąs mylimas tų, kurie pavydėjo, ir neklausė tų, kurie manęs ieškojo! <...> Jei ateis [sugrįžimo] diena, galėsiu jus apkabinti ir jus bei save patį surasti, tada jausiuosi atlygintas už jūsų ir mano ištikimą meilę. <...> Tiems, kuriems norėjai, kad padėkočiau, padėkojau ir parašiau, kad tu mane informavai. Tu man rašai, mano Terencija, kad norėtum parduoti namus. Vargšas aš! Kodėl? Jei mus ištiks tas pats likimas, kas bus vargšui berniukui? Nebegaliu daugiau rašyti, taip bėga man ašaros. Bet nenoriu ir tave versti verkti, todėl sakau: jei mūsų draugai atliks savo pareigas, pinigų netrūks, jei neatliks, tavo pinigų taip pat neužteks. <...> Lik sveika ir siųsk man laiškus, kad žinočiau, kaip gyvuojate! <...> Pasveikink Tulytę ir Ciceroną! Likite sveiki!“
Iš lotynų k. vertė T. Rutkauskas, pagal D. R. Shackleton Bailey (sud.), Ciceronis, M. Tulli, epistulae ad familiares – Libri I-XVI, Stuttgart, 1988, p. 524–525.Klausimai ir užduotys
- Su kokiais sunkumais susidūrė laiško autoriaus šeima? Kaip ji juos pakėlė?
- Koks, jūsų manymu, tėvas buvo Ciceronas? Nuomonę pagrįskite šaltinio citatomis.
- Išvardykite Terencijos būdo savybes, kurios išryškėja šiame laiške.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl romėnų mergaitės paprastai mokėsi ne mokykloje, o namuose?
- Nurodykite ne mažiau kaip tris dalykus, kurių mokėsi romėnų mergaitės.
- Paaiškinkite, ką reiškia sąvoka „patriarchalinė šeima“. Ar šių laikų šeimas Lietuvojè galėtume apibūdinti ta pačia sąvoka? Atsakymą pagrįskite.
Vergai – šeimos nariai ir valstybės ekonomikos pagrindas
Kaip senovės Graikijoje, taip ir Romoje svarbi namų ūkio dalis buvo vergai. Jie taip pat priklausė šeimai ir dirbo įvairiausius buities darbus. Kai kurie, jei buvo išsilavinę, galėjo dirbti vaikų auklėtojais ar mokytojais. Namų ūkyje dirbančių vergų gyvenimas priklausė nuo darbo pobūdžio ir šeimininko būdo, buvo lengvesnis ar sunkesnis, bet vis dėlto saugus. Jis taip pat buvo daug lengvesnis nei vergų, dirbančių akmens skaldyklose ar rūdos kasyklose, ar žemės darbus laukuose. Taigi vergai dirbo visur ir įvairiausius darbus, taip pat tiesė kelius, triūsė statybose.
Vergų senovės Romoje buvo daug, daugiau nei Graikijoje. Jų skaičius didėjo ir dėl nuolatinių karo žygių bei kovų su kaimynais. Tūkstančiai karo belaisvių patekdavo į vergų turgus. Prekyba vergais klestėjo ir buvo vienas iš pelningiausių verslų. Turtingieji namuose galėjo turėti po kelias dešimtis vergų, ne tokie turtingi, žinoma, mažiau – tik po kelis. Daugiausia vergų dirbo žemės ūkyje – dideliuose žemvaldžių ūkiuose jų buvo šimtai. Kaip ir Graikijoje, vergai galėjo būti išlaisvinti už ypatingus nuopelnus ar tiesiog iš šeimininko malonės. Kaip ir Graikijoje, jie dažniausiai likdavo buvusio šeimininko ūkyje, jam dirbdavo ir iš dalies buvo nuo jo priklausomi.
Išnaudojami vergai kartais sukildavo. Geriausiai žinomas ir, ko gero, didžiausias sukilimas įvyko 74 m. pr. Kristų. Jam vadovavo vergas Spartakas, buvęs Trakijos karys. Po pirmųjų pergalių prieš nedidelius romėnų karių būrius garsas apie jį pasklido, prie jo ėmė dėtis kiti sukilę vergai. Spartakui pavyko ne tik suburti, bet ir gana gerai valdyti didžiulę vergų armiją, kurioje tikriausiai buvo iki 70 000 vyrų. Romai galų gale įvertinus pavojaus mastą ir metus didžiules pajėgas Spartakas pralaimėjo (49 pav.). 6 000 sugautų vergų kovotojų buvo nubausti žiauriausia romėnų taikoma bausme – gyvi viešai nukryžiuoti. Vis dėlto Spartakas nesiekė išlaisvinti visų vergų ir panaikinti vergijos. Jis, kaip ir daugelis jo bendražygių, norėjo būti laisvas, ištrūkti iš Italijos ir pasiekti gimtąjį kraštą.
Klausimai ir užduotys
- Kiek maždaug vergų savo namuose galėjo turėti labai turtingi, o kiek ne tokie turtingi romėnai?
- Kodėl vergų skaičius senovės Romoje buvo gerokai didesnis nei senovės Graikijoje?
- Paaiškinkite, kuo ypatingas buvo Spartako vadovautas sukilimas.
Klientai ir patronai
Senovės romėnų šeimą nuo mūsų šeimos ir visuomenės skiria ne tik vergų išnaudojimas, bet ir atskirų šeimų ir visuomenės grupių tarpusavio ryšiai. Daug neturtingų ar nekilmingų romėnų šeimų buvo vadinamieji klientai, siekiantys galingesnės ir turtingesnės šeimos apsaugos. Jie tapdavo priklausomi nuo kilmingų šeimininkų, patronų, globėjų, kurių pareiga buvo rūpintis savo klientais. Patronai padėdavo ištikus nelaimei, atstovaudavo teismuose, rūpinosi, kad būtų atlyginta už klientams padarytą skriaudą. Rytais patronas priimdavo savo klientus ir išklausydavo jų prašymus ir skundus.
Klientai privalėjo atsilyginti savo patronams paklusnumu ir besąlygiška parama, kaip antai balsuojant už tam tikrus įstatymus ar renkant į norimas pareigas. Klientai palaikydavo savo patronų vykdomą politiką, visur ištikimai juos remdavo, nors ir ne pinigais. Patronai taip pat prižiūrėjo, kad klientų šeimose būtų laikomasi įstatymų ir tradicijų. Taigi tiek patronai, tiek klientai buvo susaistyti ištikimybės ryšiais. Visa tai darė didelę įtaką visuomenei ir apskritai valstybės valdymui. Vieni nuo kitų buvo priklausomi, naudojosi vieni kitų parama, palaikė ir gynė vieni kitų interesus. Ir kas gi romėnams buvo svarbiau – ar šeimos ir šeimų ryšiai, ar valstybės gerovė ir jos idealai (50 pav.)?
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kas Romoje buvo vadinami klientais, o kas patronais.
- Apibūdinkite kliento ir patrono tarpusavio santykius.
- Kaip manote, geriau buvo būti klientu ar patronu? Nuomonę pagrįskite ne mažiau kaip dviem teiginiais.
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Koks senovės romėnų ir šių laikų šeimos skirtumas, jūsų manymu, yra svarbiausias? Nuomonę pagrįskite.
- Kas sudarė romėnų šeimą? Nurodykite kiekvieno jos nario pareigas ir teises.
- Paaiškinkite senovės Romos kliento ir patrono santykius. Kuo jie buvo svarbūs valstybės gyvenime?
TYRINĖKITE!
Nors Spartako sukilimas vyko senovės Romoje, Lietuvoje prieš kelis dešimtmečius jo vardas buvo gerai žinomas. Pasidomėkite, kodėl ir kaip Lietuvoje buvo naudojamas Spartako vardas.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Jau žinote, kad tiek senovės Graikijoje, tiek Romoje tvirti šeimos ryšiai buvo labai svarbūs. O kaip yra šiandien? Ar jie, jūsų manymu, vis dar svarbūs? Nuomonę pagrįskite.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"