Šioje temoje JŪS
- Įvertinsite romėnų požiūrį į jų teritorijoje gyvavusias religijas.
- Išsiaiškinsite krikščionių religijos atsiradimo aplinkybes.
- Sužinosite, kaip keitėsi krikščionybės padėtis Romos imperijoje.
Romos imperija – įvairių religijų katilas
Didžiulėje Romos imperijoje būta įvairiausių dievų kultų. Jie galėjo gyvuoti ir plisti romėnų valdomoje teritorijoje, nes romėnai buvo pakantūs kitoms religijoms. Nugalėtos tautos ir toliau garbino savo dievus, romėnai savo dievų joms neprimesdavo. Dažnai vietinius dievus buvo bandoma prilyginti ir sutapatinti su romėnų dievais, kaip buvo daroma anksčiau su graikų dievais. Svarbus buvo ir helenizmo palikimas. Tuo metu čia maišėsi graikų ir Rytų kultūros ruošdamos dirvą įvairioms religijoms ir kultams. Iš Rytų į Italiją atkeliavo Egipto, Mesopotamijos, Mažosios Azijos ar net Persijos dievų, kaip antai Ozyrio ir Izidės, kultai (100 pav.). Ypač mėgstamas buvo persų dievas Mitra – gėrio ir šviesos įkūnijimas (101 pav.). Dėl paprastų religinių idėjų ir dėl paslaptingų apeigų jį noriai garbino Romos imperijos kareiviai ir pirkliai. Be to, Rytų dievai dažnai buvo įdomesni, neįprasti, asmeniškesni ir daugiau žadantys savo išpažinėjams nei tradicinės romėnų religijos dievai.
Vis dėlto romėnai buvo pakantūs ne visoms religijoms ir kultams, bet tik toms, kurios nekėlė jiems grėsmės ir netrukdė jų politinei valdžiai. Įtempti santykiai buvo su žydais, ypač po 63 m. pr. Kr., kai romėnai užėmė Judėją. Nepatenkinti romėnų priespauda žydai triskart sukilo. Numalšinę pirmąjį sukilimą romėnai išplėšė ir sugriovė Jeruzalės šventyklą (102 pav.). Jau žinote, kad nuo tada žydams svarbiausios tapo ne šventyklos, bet sinagogos, o šventyklų žynius pakeitė rabinai, kurie mokė gyventi pagal Toros įstatymus. Imperatoriui Hadrianui numalšinus trečiąjį sukilimą žydai ne tik nebegalėjo įžengti į savo šventą siena apjuostą miestą, bet net miesto vardas buvo pakeistas – Jeruzalė tapo Elija Kapitolina. Žydų papročiai jų žemėje buvo uždrausti. Tauta pasklido po visą Romos imperiją ir gyveno kaip nedidelės religinės bendruomenės. Būtent jos ir tapo svarbiais naujos religijos – krikščionybės – skleidimosi židiniais.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite ne mažiau kaip du kitų tautų dievus, kuriuos pripažino ir mėgo romėnai.
- Ne mažiau kaip dviem įrodymais pagrįskite arba paneikite teiginį, kad Romos imperijoje buvo leidžiama išpažinti įvairias religijas ir kultus.
- Kokiais dviem bruožais apibūdintumėte romėnų ir žydų santykius I a. pr. Kristų?
Jėzus iš Nazareto ir nauja religija
Tarp iš Rytų atėjusių religijų buvo ir krikščionybė. Apie jos pradžią ir įkūrėją Jėzų beveik neturime jokių istorijos šaltinių, išskyrus Naũjąjį Testameñtą – krikščionių šventraštį. Jėzus minimas ir keliuose. romėnų istorikų veikaluose. Jis buvo dailidės Juozapo sūnus, gimęs Nazarete (dab. Izraèlis), valdant Oktavianui Augustui, pirmaisiais mūsų eros metais. Būtent nuo Kristaus (Jėzaus) gimimo skaičiuojame šios eros metus! Jėzus romėnų provincijoje Judėjoje keliavo iš vienos vietos į kitą ir su savo dvylika mokinių, apaštalų, skelbė naujas religines idėjas – gerąją naujieną apie Dievą ir jo begalinę meilę (103 pav.).
Skirtingai nuo beveik visų to meto religijų, jo Dievas buvo vienintelis. Jėzus skelbėsi esąs jo sūnus, „pateptasis, Dievo palaimintasis“ (gr. Christós), todėl ir vadiname jį Jėzumi Kristumi. Jis gimė ir augo žydų aplinkoje ir monoteistinė žydų religija jam darė didžiulę įtaką. Vis dėlto Jėzui žydų religiniai įsitikinimai ir tradicijos buvo tai, kas turėjo būti pakeista. Mylėti savo artimą ir dorai gyventi buvo vieni iš svarbiausių jo mokymų. O tie, kurie kentė ligas, priespaudą ar neturtą, buvo ypač nusipelnę meilės ir pagalbos. Jėzus pasakojo ir apie greitai ateisiančią dangaus karalystę, kurioje visi, tikintys jo Dievą ir gyvenantys pagal jo mokymus, bus amžinai laimingi. Jis vadino save mesiju – Dievo siųstu žmonių gelbėtoju. Tokios religinės idėjos buvo labai patrauklios ir Jėzaus mokymo sekėjų daugėjo.
Žydų dvasininkams Jėzaus skelbiamos idėjos buvo nepriimtinos, o romėnams jo mokymas ir jam jaučiamas žmonių palankumas buvo įtartinas ir pavojingas, nes, jų manymu, galėjo sukelti pasipriešinimą valdžiai ir politines riaušes. Judėjos provincijos valdytojo Poncijaus Piloto sprendimu Jėzus buvo suimtas ir nukryžiuotas. Kaip anksčiau Spartako sukilimo dalyviams, taip ir jam paskyrė griežčiausią, sunkiausiems nusikaltėliams romėnų skirtą bausmę. Tačiau Jėzaus sekėjai – krikščionys – paskelbė, kad Kristus po mirties prisikėlė ir savo Dievo Tėvo buvo paimtas į dangų, todėl visi, kas tiki Jėzų Kristų ir gyvena taip, kaip jis mokė, po mirties prisikels, kad galiausiai amžinai gyventų danguje (104 pav.).
Dėl šių tikėjimo pažadų Jėzaus Kristaus mokymas greitai plito, romėnai nepajėgė jo sustabdyti. Apie Jėzų ir gerąją naujieną jo sekėjai pradėjo skelbti ir už Judėjos ribų, ne tik žydams, bet ir kitų tautybių ir religijų žmonėms. Apaštalai Petras ir Paulius keliavo po visą Viduržemio jūros regioną ir pasakojo žmonėms apie Jėzų Kristų, skleidė jo idėjas. Romos imperijos uostai, prekybos keliai ir išsibarsčiusios žydų bendruomenės tam sudarė puikias sąlygas. Keturi kiti apaštalai aprašė Jėzaus gyvenimą ir mokymą savo knygose, vadinamosiose evangelijose, jos sudaro svarbiausią Naujojo Testamento dalį. Jėzaus Kristaus mokymas daug kam buvo patrauklus, tuo labiau kad jame visi – vargšai ir turtingi, vergai ir imperatoriai – buvo lygūs. Svarbiausia – tikėti Dievą, dorai gyventi, padėti kitiems, o už visa tai bus atlyginta po mirties.
Romėnams, iki galo nesuprantantiems krikščionybės esmės ir krikščionių ritualų, ši nauja religija buvo įtartina ir keista. Nors jie buvo pakantūs įvairiems kultams, krikščionių atsisakymas aukoti kitiems dievams ar imperatoriui, atsisakymas jį pripažinti vienu iš dievų buvo vertinamas ne tik kaip neištikimybė imperatoriui ir veikimas prieš valstybę, bet ir kaip romėnų santarvės su dievais pažeidimas. Juk dievai nepadės, supyks ir atsiųs bausmių – žemės drebėjimų, epidemijų ar kitų nelaimių, – jei jiems neaukosi! Kristaus sekėjai nedalyvavo visuomenės gyvenime, nes jis buvo susijęs su religinėmis apeigomis. Dėl to krikščionys, skelbiantys meilę, romėnų buvo kaltinami neapykanta žmonijai! Be to, krikščionys melstis rinkdavosi ir į katakombas – požeminius kapus, kur laidojo savo artimuosius nedegintus (105 pav.). Šis paprotys romėnams taip pat atrodė labai keistas ir įtartinas.
Romėnų istorikas Publijus Kornelijus Tacitas savo veikale Analai rašo apie krikščionių persekiojimą po didžiulio gaisro, 64 m. po Kr. nusiaubusio Romos miestą:
„<...> Neronas apšaukė kaltininkais ir įsakė įmantriausiai kankinti tuos, kurių liaudis nekentė dėl bjauraus elgesio ir vadino krikščionimis. Tam vardui pradžią davęs Kristus, Tiberijui valdant, prokuratoriaus Poncijaus Piloto buvo pasmerktas myriop. Tam kartui išnaikinti pražūtingi prietarai vėl atgijo ir paplito ne tik Judėjoje, kur šios piktžolės šaknys, bet net mieste, kur iš visur suplaukia ir tarpsta visos šlykštynės bei begėdystės. Taigi iš pradžių buvo suimti prisipažinusieji esą krikščionys, o vėliau, aniems nurodžius, begalinė daugybė kitų, apkaltintų ne tiek padegimu, kiek neapykanta žmonių giminei. Jų mirtį lydėjo patyčios: apmautus žvėrių kailiais užsiundydavo šunimis, prikaldavo prie kryžiaus ir uždegdavo. Dienai baigiantis, jie liepsnodavo tarsi naktiniai žibintai. Tam reginiui Neronas paskyrė savo sodus ir surengė cirko rungtynes <...>. Nors krikščionys buvo prasikaltę ir nusipelnę aukščiausios bausmės, žmonės pradėjo jų gailėtis, nes tų kankynių buvo griebiamasi ne visuomenės labui, o tik dėl vieno Nerono kraugerystės.“
Publijus Kornelijus Tacitas, Analai, iš lotynų k. vertė D. Dilytė, Vilnius: Margi raštai, 2005, p. 329.Klausimai ir užduotys
- Kas apkaltino krikščionis dėl Romoje kilusio gaisro?
- Kaip manote, kodėl būtent krikščionys buvo apkaltinti?
- Kokia bausmė, anot Tacito, buvo paskirta krikščionims?
- Kaip šaltinio autorius vertina krikščionybės išpažinėjus? Atsakymą pagrįskite šaltinio citatomis.
- Kaip šaltinio autorius vertina imperatorių Neroną? Atsakymą pagrįskite šaltinio citatomis.
Klausimai ir užduotys
- Kas laikomas krikščionybės pradininku? Kodėl būtent jis?
- Paaiškinkite, ką reiškia graikų kalbos žodis Christós. Kaip jo reikšmė susijusi su krikščionybės pradininku?
- Kuo Jėzaus mokymas buvo patrauklus to meto žmonėms? Nurodykite ne mažiau kaip tris dalykus.
- Apibūdinkite senovės romėnų požiūrį į jiems naują religiją – krikščionybę.
TYRINĖKITE!
Jėzaus Kristaus nukryžiavimo istorija yra svarbi krikščionių tikėjimo dalis. Naujajame Testamente plačiai aprašyta Kristaus kančia ir kelias iki Golgotos kalno, ant kurio jis buvo nukryžiuotas. Lietuvoje XVII a. buvo sukurta Jėzaus Kristaus kančios kelio Jeruzalėje rekonstrukcija, ji išliko ir vis dar naudojama maldininkų. Išsiaiškinkite, kur yra rekonstrukcija, ir parenkite apie ją pranešimą.
Nuo krikščionių persekiojimų iki krikščioniškos Romos
Pirmaisiais mūsų eros amžiais šis naujas tikėjimas, nors ir susidūrė su tam tikru romėnų nesupratimu ir pavieniais nesutarimais, palyginti ramiai plito Romos imperijoje. Krikščionys galėjo laisvai išpažinti savo tikėjimą apsupti kitų religijų. Vis dėlto III a. padėtis pasikeitė, imperija išgyveno krizės laikotarpį ir pakantūs romėnai vis pikčiau žiūrėjo į krikščionis, kaltino juos dėl to meto bėdų. Šio amžiaus viduryje, valdant imperatoriui Decijui, buvo surengti pirmieji, o vėliau, IV a. pradžioje, valdant Dioklecianui, didžiausi krikščionių persekiojimai. Buvo griaunamos bažnyčios ir deginamos religinės knygos. Krikščionis vertė aukoti imperatoriui ir romėnų dievams – buvo manoma, kad grįžus prie tradicinių kultų Romai seksis geriau. Dažnas krikščionis neatsisakė savo tikėjimo ir mirė kankinio mirtimi. Daug jų prarado gyvybę amfiteatruose kaip nusikaltėliai, sudraskyti žvėrių. Vis dėlto valdant Dioklecianui krikščionys imperijos teritorijoje buvo persekiojami ne visur vienodai – vienur nuožmiau, kitur aplaidžiau. Ne visur krikščionių laukė mirties bausmė, jie galėjo būti ir ištremiami arba pasmerkiami dirbti kasyklose.
Tačiau persekiojimai neatšaldė krikščionių tikėjimo – kankiniai tapo šventaisiais, o mirtis dėl Kristaus – išganymu. 311 m. imperatorius Galerijus (gal išsigandęs savo ligos?) persekiojimus nutraukė. Vėliau įvyko didesnis lūžis – jo bendravaldis imperatorius (306–337) Konstantinas I paskelbė, kad būtent Jėzus Kristus palaikė jį per pilietinį karą ir padėjo nugalėti politinį varžovą (106 pav.). 313 m. krikščionims buvo suteikta tikėjimo laisvė. Kas paskatino Konstantiną I pakeisti imperatorių požiūrį ir paremti krikščionis? Trūkstant šaltinių sunku tiksliai pasakyti – paskatinti galėjo tiek asmeninis tikėjimas, tiek noras užsitikrinti daugėjančių Kristaus sekėjų paramą. Taigi Konstantinas I ragino statyti naujas krikščionių bažnyčias ir atstatyti senąsias, grąžino joms atimtą turtą, priėmė krikščionis į valstybės tarnybą. Kitas svarbus Konstantino I žingsnis kuriant krikščionišką valstybę – Bizantijo, miesto prie Europą ir Aziją skiriančio sąsiaurio, pavertimas naujuoju krikščionybės ir Romos imperijos centru. Šis miestas buvo svarbioje geografinėje padėtyje, sena graikų kolonija, įkurta dar VII a. pr. Kristų. 330 m. Konstantinas I paskelbė jį naująja sostine ir pavadino Konstantinopoliu, Konstantino miestu (107 pav.).
Naujoje Romoje, taip šį miestą vadino amžininkai, nebuvo vietos pagoniškoms šventykloms. Kitur senoji romėnų religija toliau gyvavo, nors. krikščionybė stiprėjo ir darėsi vis matomesnė (108–109 pav.). Ar tai reiškė, kad Jėzaus Kristaus žadėta karalystė jau atėjo? IV a. pabaigoje imperatorius Teodosijus I išleido įstatymą, draudžiantį pagoniškus kultus. Jis uždraudė ir pagonių religines šventes, taigi ir olimpines žaidynes. Vis dėlto Romos imperija krikščioniška valstybe tapo ne iš karto, virsmas nebuvo paprastas. Ne visi pakluso imperatoriaus Teodosijaus I įsakams, žmonės ir toliau išpažino senąsias religijas. Be to, krikščionybė greitai plito miestuose, o kaimo vietovėse krikščionys ilgai buvo mažuma. Taigi tuo metu krikščionybė ne visuose Romos imperijos kampeliuose buvo vyraujanti. Ji įsivyravo tik VI a., kai buvo uždarytos paskutinės pagonių šventyklos.
Romos imperijai virstant krikščioniška valstybe visuomenėje įvykdavo krikščionių ir pagonių susidūrimų. Senuosiuose graikų ir romėnų kultūros ir mokslo centruose dalis žmonių dar ilgai saugojo savo tradicijas ir tikėjimus. Jie neretai tapdavo krikščionių taikiniais. Tokio susidūrimo auka tapo ir Hipatija (350 / 370–415) – filosofė, astronomė ir matematikė, gyvenusi, dirbusi ir mokiusi studentus Aleksandrijoje. Aleksandrija tuo metu jau buvo beveik krikščioniška, o Hipatija priklausė nedidelei nemėgstamai pagonių grupei. Vis dėlto dėl savo žinių ir išminties ji buvo gerbiama miesto valdžios. Per politines kovas, kuriose svarbūs buvo religiniai įsitikinimai, ją nužudė įaudrinta krikščionių minia. Taigi kadaise persekiotos krikščionių bendruomenės tapo dauguma, Bažnyčia ir jos įtaka augo tiek visuomeniniame, tiek politiniame gyvenime, ir ji taps ypač svarbi Viduramžiais, žlugus Romos imperijai.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite vardaženklio XP reikšmę.
- Kaip Romos imperijoje III a. pasikeitė požiūris į krikščionybę ir jos išpažinėjus? Kokios priežastys tai lėmė?
- Nurodykite bent po kelis Romos imperatorius, kurie į krikščionybę žiūrėjo palankiai ir kurie nepalankiai. Pateikite istorijos įvykių, pagrindžiančių jų požiūrį.
- Kodėl imperatorius Konstantinas I įkūrė naują sostinę?
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Kaip romėnai vertino Romos imperijoje gyvavusias religijas? Atsakymą pagrįskite keliais pavyzdžiais.
- Kaip, kur ir kada gimė krikščionybė?
- Išvardykite svarbiausius įvykius, kurie rodo krikščionybės padėties Romos imperijoje raidą.
TYRINĖKITE!
Šioje temoje matėte ne vieną krikščionių ženklą. Raskite ir perpieškite daugiau romėnų laikais naudotų ir šiandien tebenaudojamų krikščionių ženklų, užsirašykite jų reikšmes.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Įsivaizduokite, kad gyvenate I a. Romos imperijoje. Surenkite klasėje svarstymus: pusė mokinių tegul išsako kuo daugiau teiginių, remiančių senąjį politeistinį romėnų tikėjimą, o kita pusė – naująją religiją krikščionybę. Nepamirškite taip ginčytis, tarsi gyventumėte Romoje I, o ne XXI amžiuje!
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"