Šioje temoje JŪS
- Įvertinsite Nilo upės reikšmę Egipto civilizacijai.
- Pažinsite Saulės ir Mėnulio kalendorių svarbą senovės egiptiečių gyvenime.
- Išsiaiškinsite egiptiečių visuomenės kitimą kuriantis valstybei.
Nilas ir jo reikšmė
Labai seniai, kai Sacharos dykumos dar nebuvo, toje vietoje žaliavo savanos ir ganėsi įvairiausi gyvūnai. Čia gyveno klajokliai medžiotojai. Kaip jie gyveno, žinote iš ankstesnio skyriaus. Prie Nilo upės, kurią juosė pavojingos pelkės ir nendrynai, šie žmonės neužsibūdavo. Tačiau klimatui šiltėjant ir sausėjant, savanoms ir jos gyvūnams traukiantis, upės slėnis žmonėms darėsi vis patrauklesnis. Apie 5000 m. pr. Kr. šie klajokliai apsigyveno prie Nilo. Jie tapo sėslūs, pradėjo auginti javus, vaisius, daržoves ir gyvulius. Pievos ir dirbamos žemės lopinėliai prie plačios upės tam puikiai tiko. Dėl juodo derlingo dirvožemio savo kraštą egiptiečiai pavadins Juodąja (žeme), egiptiečių kalba „Kemet“, arba tiesiog Mylimąja žeme. Juk Nilo slėnis taip skyrėsi nuo jį juosiančių nesvetingų dykumų – vadinamosios Raudonosios žemės (1, 2 pav.)!
Graikų istorikas Herodotas rašė, kad Egiptas yra Nilo dovana. Iš tiesų, ši upė buvo gyvybės šaltinis (3 pav.). Kadangi Egipte lijo labai retai, ji drėkino laukus ir teikė geriamąjį vandenį žmonėms ir gyvūnams. Nilo ištakos yra tūkstančiais kilometrų piečiau nuo Egipto, Afrikos gilumoje. Kiekvienais metais, vasaros pradžioje, kai ten prasidėdavo lietaus sezonas, Nilo vanduo imdavo kilti, upė patvindavo ir tris mėnesius slėpdavo didžiąją Egipto dalį po vandeniu. Potvynis nešė ne tik vandenį, bet ir derlingą dumblą, kuris, grįžus Nilui į savo vagą, likdavo laukuose. Ekologiška ir nereikia jokių trąšų! Egiptè vyraujant šiltam klimatui derlingoje drėgnoje žemėje viskas puikiai augo. Be to, egiptiečiai kasė kanalus, pylimus ir dirbtinius ežerus, kad sukurtų drėkinimo – irigacijos – sistemą, kuri leistų potvyniui pasitraukus laistyti toliau nuo upės esančius laukus. Tokios drėkinimo priemonės Egipte naudojamos ir šiandien (4, 5 pav.)!
Graikų istorikas Herodotas, gyvenęs V a. pr. Kr., aplankė Egiptą ir aprašė savo įspūdžius:
„O dabar jie lengviau už visas tautas ir kitus egiptiečius augina derlių: jie nevargsta nei arklu žemę vagodami, nei kastuvu kasdami, nei kitus darbus dirbdami, kaip kad kiti žmonės pluša prie pasėlių. Kai upė pati išsiliejusi sudrėkina dirvas ir vėl pasitraukia, kiekvienas egiptietis apsėja savo sklypą ir užvaro ant jo kiaules. Kai tos kiaulės įmina į žemę grūdus, jie laukia pjūties. Paskui su tomis kiaulėmis iškulia grūdus ir susineša namo.“
Herodotas, Istorija, iš senosios graikų k. vertė J. Dumčius, Vilnius: Vaga, 2008, p. 88.Klausimai ir užduotys
- Kokia egiptiečių veikla aprašyta šioje ištraukoje?
- Kaip egiptiečiai ją vykdė?
- Kokios gamtinės sąlygos leido egiptiečiams taip atlikti aprašomą veiklą?
Nilas buvo ir svarbiausias Egipto kelias, jungiantis visą kraštą, nuo Viduržemio jūros šiaurėje iki pirmų upės slenksčių pietuose. Kaip dabar Lietuvoje greitkelis tarp Vilniaus ir Klaipėdos! Daug patogiau ir greičiau buvo keliauti upe nei sausuma. Judėti į šiaurę buvo galima tiesiog plaukiant pasroviui, o kilti aukštyn upe padėjo burės ir dažnai pučiantis šiaurinis vėjas. Be to, visuomet po ranka buvo irklai. Geros kokybės medienos pačiame Egipte nebuvo, tačiau iš vietinių neaukštų ir kreivų medžių egiptiečiai galėjo statyti nedidelius laivus. Mažesnes valteles ir plaustus buvo galima padaryti iš nendrių ar papirusų, gausiai augančių upės pakrantėse (6 pav.). Taigi, Nilas ne tik sudarė žmonėms puikias sąlygas gyventi šioje Afrikos dalyje, bet ir vaidino svarbų vaidmenį jungdamas visą ilgą ir siaurą Egipto kraštą.
Senovės egiptiečiai Nilo potvynį laikė dievu vardu Chapis. Tikriausiai jam atsidėkodami giedojo himnus, kurių nuotrupos išliko iki mūsų dienų.
„Būk pasveikintas, Chapi,
Kuris pasirodai iš žemės, ateini, kad atgaivintum Egiptą,
Kurio formos paslėptos [tarsi] tamsa dienoje!
<...>
Žuvų valdove! Vedantis pelkių paukščius į pietus,
<...>
Sukuriantis miežius, darantis, kad atsirastų kviečiai,
Gausiai aprūpinantis šventyklas!
Kada jis vėluoja, nosys užgula,
Visi [tampa] vargšais,
<...>
Kai jis pasirodo, kraštas džiūgauja,
Kiekvienas pilvas džiaugiasi.
Kiekviena burna apimta juoko,
[Net] kiekvienas dantis matyti.
Atnešantis maistą, gausų valgių,
Sukuriantis visa, kas gera!“
Iš senovės egiptiečių k. vertė T. Rutkauskas, pagal
D. van der Plas, L‘Hymne à la crue du Nil, Leiden, 1986.
Klausimai ir užduotys
- Ką senovės egiptiečiai vadino Chapiu?
- Kaip šiame šaltinyje vertinamas Chapis? Savo atsakymą pagrįskite šaltinio tekstu.
- Pasvarstykite, kodėl senovės egiptiečiai Chapiui kūrė himnus.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl žemdirbiai senovės Egipte nenaudodami trąšų gaudavo gausų derlių?
- Iš ko egiptiečiai gamino valteles ir plaustus?
- Jei būtumėte žemdirbiai, gyvenantys apie 4500 m. pr. Kr., norėtumėte apsistoti ir dirbti žemę prie Nẽmuno ar prie Nilo? Savo atsakymą pagrįskite.
TYRINĖKITE!
Tikriausiai nustebsite sužinoję, kad iš krašto pavadinimo egiptiečių kalba „Kemet“ tikriausiai kilo terminas, kuriuo vadiname vieną iš mokslų. Dabar dar šio mokslo nesimokote, bet tikrai mokysitės jau kitais metais. Išsiaiškinkite, kokio mokslo pavadinimas galbūt kilęs iš žodžio „Kemet“ ir kaip šis mokslas susijęs su Egiptù.
Nuo mažų kaimelių iki civilizacijos
Nors Nilo potvyniai ir lengvino žemdirbystę, gausaus derliaus nebūtų buvę tik sėdint ir laukiant. Kad pasinaudotų šios upės teikiamomis dovanomis, bendruomenėms reikėjo susitelkti, planuoti savo veiklą ir paklusti savo vadovams. Kanalų ir pylimų statyba ir nuolatinė priežiūra reikalavo daug darbo. Juk kasama buvo rankomis, paprastais kapliais! Po kiekvieno potvynio tekdavo vėl žymėti laukų ribas, tam reikėjo matematikos ir geometrijos žinių. Taip Nilas padėjo atsirasti mokslo pagrindams, o jo gyvenimo ciklo stebėjimai leido ištobulinti kalendorių.
Egiptiečiai, kaip ir kitos tautos, pirmiausia naudojo Mėnulio kalendorių, juk kintančios ir atsinaujinančios Mėnulio fazės buvo puikus orientyras. Tai ypač buvo svarbu švenčiant kasmetines religines šventes. Vis dėlto vėliau egiptiečiams reikšmingesniu orientyru nei mėnulis tapo saulė. Jie anksti suprato, kad Nilo potvynis kasmet kyla tuo pačiu metų laiku. Stebėdami dangų matė, kad upė patvinsta maždaug tuo metu, kai ryte virš horizonto pasirodo Sirijaus žvaigždė, kuri tam tikrą laiką nebuvo matoma. Ši diena buvo laikoma naujųjų pradžia. Metai buvo padalyti į 365 dienas. Juos sudarė 12 mėnesių, mėnesį sudarė 30 dienų, o viena diena truko 24 valandas. Penkios papildomos dienos buvo skirtos įvairiems Egipto dievams. Taip egiptiečiai išrado Saulės kalendorių (9 pav.), kurį šiek tiek papildę ir pakeitę mes dabar naudojame!
Laikui bėgant ir bendruomenėms Nilo slėnyje augant, žmonės pradėjo užsiimti viena kuria veikla. Vieni dirbo žemę, kiti rengė laukų ir žmonių sąrašus, o nuėmus derlių skaičiavo, kokią dalį bendrai naudoti ir kokią saugoti sandėliuose. Treti prižiūrėjo šias atsargas ir dalį skyrė kaip užmokestį kitiems bendruomenės nariams, pavyzdžiui amatininkams. Kai būdavo geri metai ir derliai gausūs, maisto pakakdavo visiems. Tačiau kartais Nilo potvynis aukštai nepakildavo, vandens būdavo per mažai ir bendruomenei grėsdavo badas. Todėl labai svarbu buvo turėti maisto atsargų. Jas sukaupti ir saugoti galėjo tik tvirta valdžia, kuriai paklustų visi bendruomenės nariai.
Iš pradžių Nilo slėnis buvo nusėtas nedidelių kaimelių, kuriems tikriausiai vadovavo kaimo vyriausieji. Laikui bėgant žmonių skaičius augo, kaimeliai jungėsi, nes kartu dirbdami ir dalydamiesi darbais galėjo daugiau nuveikti ir apsiginti nuo pavydžių kaimynų. Juk ir tuomet vieniems sekėsi geriau, kitiems blogiau! Taip atsirado didesnių gyvenviečių ir centrų. Tokioms didėjančioms bendruomenėms jau vadovavo vadai. Jie siekė įgyti daugiau valdžios ir jiems padėjo tikėjimas, kad teisę valdyti suteikia patys dievai. Todėl jiems turėjo paklusti visi gyventojai.
Vadai plėtė savo valdžią pajungdami vis didesnius Nilo slėnio plotus, kol galų gale susikūrė du dideli politikos ir kultūros centrai: Nilo deltoje, jo žemupyje – Žemutinis Egiptas, o į pietus nuo jo – Aukštutinis Egiptas. Po daugybės mėginimų, apie 3100 m. pr. Kr., vienam iš valdovų, legendiniam Meniui, pavyksta suvienyti visą Egiptą (10 pav.). Toje vietoje, kur susijungia Žemutinis Egiptas su Aukštutiniu Egiptu, jis įkuria naują miestą Mem̃fį (prie dabartinio Kairo) – pirmąją viso krašto sostinę. Taip pirmąkart pasaulio istorijoje atsirado valstybė, užimanti didžiulę teritoriją. Gausūs derliai ir veiksminga valdžia egiptiečiams užtikrino saugų gyvenimą Nilo slėnyje. O vis geriau tvarkomas bendrabūvis sudarė palankias sąlygas civilizacijai susikurti.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl bendruomenėms prie Nilo reikėjo telktis ir dirbti kartu?
- Pasvarstykite, kodėl Nilo potvynio pradžia egiptiečiams buvo naujų metų pradžia.
- Kam pavyko suvienyti Egiptą ir įkurti pirmąją pasaulyje didelę valstybę?
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Išvardykite ne mažiau kaip du naudingus dalykus, kuriuos Nilas teikė senovės egiptiečiams. Kuo jie buvo naudingi?
- Kodėl Saulės kalendorius senovės egiptiečiams buvo svarbesnis nei Mėnulio? Nurodykite ne mažiau kaip dvi priežastis.
- Kodėl ir į kokias visuomenės grupes buvo susiskirstę senovės egiptiečiai prieš suvienijant valstybę?
TYRINĖKITE!
Jau žinote, kad Nilas senovės Egipte buvo be galo svarbus, o kaip yra dabar? Įsivaizduokite, jog esate interneto puslapio arba tinklalaidės žurnalistai. Pasidomėkite, kokią reikšmę Nilo upė turi Egiptui ir Afrikos žemynui šiais laikais, ir parenkite straipsnį, kurį paskelbtumėte interneto puslapyje, arba tinklalaidę, kurią įkeltumėte pasiklausyti.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Pasvarstykite, kurios senovės Egipto visuomenės grupės gyvenimas valstybės pradžioje buvo lengviausias, o kurios sunkiausias. Savo nuomonę pagrįskite.
Kokia augalo vertė?
Atpažinkite augalą ir įrašykite pavadinimą.
Senovės egiptiečiai šio augalo dalis panaudodavo labai įvairiai, pasirinkite atsakymą, kuris netinka:
- iš minkštų dalių spaudė saldžias sultis.
- jauną stiebą kepdavo.
- gamino medžiagą rašymui.
- naudojo gyvenamųjų namų karkasų gamybai.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"