Senovės Egipto architektūra ne vien piramidės

Viena iš svarbiausių veiklų egiptiečiams pasiruošti gyvenimui po mirties buvo kapo statyba. Ypač svarbi buvo karaliaus kapavietė. Ji, kaip valdovo ir saulės dievo sūnaus, turėjo būti ypatinga. Dauguma faraonų tik atėję į sostą iškart pradėdavo planuoti savo kapo statybą. Egipto architektai su karaliumi spręsdavo, koks tas kapas turėtų būti. Ieškant ko nors ypatingo ir gražaus, išbandant akmeninės architektūros galimybes, apie 2700 m. pr. Kr. gimė piramidės – įspūdingiausi valdovų kapai ne tik Egipte, bet ir visame pasaulyje! Vis dėlto faraonai buvo laidojami piramidėse ne per visą Egipto istorijos laikotarpį. Tai truko su pertraukomis maždaug tūkstantį metų, vėlesni valdovai buvo laidojami uolose iškaltose požeminėse kapavietėse. Tokie didžiausi ir gražiausiai išpuošti kapai rasti Karalių slėnyje Tebuose. Čia buvo palaidotas ir jaunasis Tutanchamonas, kurio nepaliestą turtingą kapą 1922 m. atrado anglų egiptologas Hovardas Karteris.

Pirmąją laiptuotą piramidę Sakaroje (šalia Memfio) pastatė Senosios karalystės faraonas Džoseris (36 pav.). Kaip ir vėlesnės piramidės, ši buvo pastatyta vakariniame Nilo krante, ne Nilo slėnyje, bet aukščiau, dykumos pakraštyje. Piramidės architektas Imhotepas už šio įspūdingo statinio sukūrimą vėliau egiptiečių bus sudievintas ir garbinamas. Laikui bėgant piramidžių išvaizda keitėsi, buvo ieškoma dar tobulesnių pavidalų ir dydžių. Apie 2500 m. pr. Kr. Gizoje, šalia dabartinio Kairo, buvo pastatytos trys garsiausios piramidės (37 pav.). Didžiausia iš jų karaliaus Cheopso, aukštis 146 metrai. Jos statybai panaudoti keli milijonai akmens blokų. Kiek mažesnė jo sūnaus Chefreno piramidė. Trečioji – mažiausia – karaliaus Mikerino. Šios piramidės – vienintelis išlikęs senovės pasaulio stebuklas. Iš viso pasaulio atvykstančius turistus jos stebina dydžiu, geometriniu tikslumu ir viduje esančiomis laidojimo salėmis su jas jungiančiais koridoriais (38 pav.). Dabar jų išorėje galime matyti akmeninius blokus, iš kurių piramidės pastatytos. Senovėje jas dengė lygios balto akmens, kalkakmenio, plokštės. Piramidės turėjo akinamai spindėti saulėje, o paauksuotos viršūnės – stiprinti įspūdį!

Daug metų mokslininkai tyrinėja piramides, bet iki šiol negali tiksliai pasakyti, kaip jos buvo pastatytos. Taip pat neturime aiškaus atsakymo, kodėl pasirinkta būtent tokia forma. Patys egiptiečiai nepaliko jokių piramidžių statybų aprašymų. Graikų istorikas Herodotas, gyvenęs ir lankęsis Egipte daugiau kaip po 2000 metų, apie tai rašė, bet ar galime tikėti jo pasakojimu? Patys egiptiečiai tikriausiai jau negalėjo jam tiksliai papasakoti, kaip šios piramidės buvo pastatytos. Tik neseniai rastuose (beje, toli nuo Gizos, prie Raudonosios jūros!) papiruso iš Cheopso valdymo laikų nuotrupose minima jo piramidės statyba. Kaip egiptiečiai sugebėjo sunkius akmens blokus užkelti taip aukštai? Jie juk neturėjo galingų kranų! Tikriausiai tam iš dalies buvo naudojami paprasti mediniai prietaisai. Taip pat buvo statomos rampos – nuolaidžios aikštelės, kuriomis akmens blokai galėjo būti užtempiami į viršų. Mokslininkai nesutaria, ar tokios rampos buvo daromos piramidės išorėje, ar viduje, o vėliau užpildomos akmenimis. Vis dėlto nė vienas mokslininkų siūlomas būdas iki galo neatsako į klausimą, kaip iš tikrųjų buvo statomos piramidės, ir archeologų tyrimai iki šiol negali patvirtinti jų spėjimų (39 pav.).

Aišku viena – tokią didelę piramidę kaip Cheopso galėjo pastatyti ne mažiau kaip tūkstančiai darbininkų. Anksčiau buvo teigiama, kad tik vergai galėjo padaryti tokį darbą. Dabar mokslininkai mano, kad šalia samdomų darbininkų – valstybės išlaikomų piramidžių statytojų – dirbo ir žemdirbiai, ir amatininkai, visi, kas buvo pašaukti šiam darbui. Kas gi tais laikais galėjo faraonui pasakyti „ne“? Nepamirškime, kad Nilui patvinus žemdirbiai turėjo mažiau darbo ir jų jėgą taip pat buvo galima panaudoti. Šalia Gizos piramidžių archeologai rado kaimelį, kuriame gyveno ir buvo viskuo aprūpinami piramidžių statytojai. Be to, tuos tūkstančius žmonių reikėjo apmokyti ir paskirstyti jiems darbus. Tai buvo didžiulis jaunos valstybės ir jos valdininkų laimėjimas!

Pastatyta karaliaus piramidė paprastiems egiptiečiams buvo ne tik valdovo kapavietė, bet ir jų pačių amžinybės laidas – juk miręs ir pas dievus iškeliavęs karalius ir toliau jais rūpinsis.