Šioje temoje JŪS
- Susipažinsite su senovės Egipto dailės bruožais.
- Pasvarstysite, ar egiptiečiai užsiėmė mokslu.
- Įvertinsite senovės Egipto palikimo svarbą.
Kuo ypatinga egiptiečių dailė?
Pasaulio muziejuose, ne tik Egipte, galima išvysti daug įvairiausių senovės Egipto palikimo pavyzdžių. Ypač stebina akmeninės skulptūros ir mums neįprastas dailės stilius. Piramidžių, kapų ir šventyklų statyba ir puošyba leido egiptiečiams sukaupti daug patirties ir tapti geriausiais akmens meistrais Artimuosiuose Rytuose. Galime sakyti, kad Egiptas buvo akmens kultūra! Krašte prie Nilo buvo gausu akmens rūšių, tiek minkštų, lengvai apdirbamų, tiek ir labai kietų. Iš jų buvo gaminamos įvairiausios paprastų žmonių, karalių ir dievų skulptūros, kurios išties galėjo būti įspūdingo dydžio. Taip pat egiptiečiai buvo tobuli reljefo ir sienų tapybos meistrai.
Jau žinote, kad karalių žygiai ir aukojimai dievams buvo vaizduojami šventyklų reljefuose (43 pav.). Kapų sienas puošė pomirtinio pasaulio ir kasdienio gyvenimo vaizdai. Visa tai mums suteikė labai daug žinių ir yra svarbūs istorijos šaltiniai norintiems pažinti senovės Egiptą. Beje, ar turime panašių Lietuvos istorijos šaltinių, kuriems tūkstantis ar daugiau metų? Laikui bėgant Egipte nusistovėjo taisyklės, kaip vaizduoti žmones ir jų judesius (44 pav.). Taip atsirado dailės stilius, kuris itin skiriasi nuo mums įprastų. Per tris tūkstančius metų jis beveik nepakito!
Klausimai ir užduotys
- Žvelgdami į piešinį pasvarstykite, ką veikia valdininkas Nachtas (jis pavaizduotas viduryje su žmona ir pavėsinėse).
- Išvardykite piešinyje pavaizduotus darbus.
- Kaip manote, kodėl vieni žmonės nupiešti didesni, o kiti mažesni?
- Kaip manote, kodėl Nachto odos spalva tamsi, o jo žmonos šviesi?
Klausimai ir užduotys
- Kokia egiptiečių naudota medžiaga išsaugojo daug žmonių atvaizdų? Kodėl būtent ji?
- Paaiškinkite, kuo skiriasi senovės egiptiečių ir šių laikų dailės kūriniai.
- Jei senovės Egiptą galime vadinti akmens kultūra, tai kokios medžiagos kultūra galėtume vadinti Lietuvą?
TYRINĖKITE!
Pagal senovės Egipto dailės taisykles pavaizduoti stovintys ar žengiantys žmonės tarsi persisukę, iš pirmo žvilgsnio atrodo dirbtinai. O jeigu pabandytumėte patys taip pavaikščioti? Žinoma, egiptiečiai vaikščiojo taip, kaip mes, tik vaizdavo kitaip. Pasistenkite suprasti kodėl ir tokiu stiliumi nupieškite savo draugo (-ės) portretą. Gal pavyks į pagalbą pasikviesti dailės mokytoją.
Be aritmetikos ir geometrijos – nė iš vietos!
Pastatyti piramidės neįmanoma be puikių matematikos ir geometrijos žinių. Jų mokėsi visi raštininkai, pradėdavo nuo paprastų aritmetikos veiksmų ir pamažu pereidavo prie kasdienių uždavinių, pavyzdžiui, skaičiuodavo dirbamo lauko plotą ar statyboms reikalingų plytų kiekį. Egiptiečiai turėjo savo skaičių sistemą, ji buvo dešimtainė, tokia pati kaip mūsų (46 pav.). Kitaip nei vėliau graikai, egiptiečiai nenaudojo sudėtingų matematikos formulių, bet skaičiavo paprastais skaičiavimais. Jie žinojo ir naudojo trupmenas, bet dažniausiai tik tokias, kurių skaitiklis (dalinys) lygus 1. Jau pačioje istorijos pradžioje poreikis matuoti laukus skatino egiptiečius tobulinti geometrijos žinias. Didžiausias laimėjimas – gebėjimas apskaičiuoti apskritimo plotą pagal jo diametro ilgį, panaudojant π skaičiaus dydį 3,14. Tai žinodami egiptiečiai mokėjo apskaičiuoti ir cilindro, ir piramidės, ir nupjautos piramidės tūrį.
Naudoti mato ir svorio vienetų sistemą buvo itin svarbu ne tik statybose, bet ir visame Egipto valstybės gyvenime. Tai puikiai atskleidžia kapų sienų tapyba, kur pavaizduoti raštininkai, užrašantys grūdų kiekį, skaičiuojantys galvijus, ar amatininkai, sveriantys metalus. Ilgio matavimo vienetai atitiko žmogaus kūno dalis. Svarbiausias ilgio vienetas buvo karališkoji uolektis (52,4 cm), maždaug atitinkanti atstumą nuo žmogaus rankos pirštų galų iki alkūnės. Ji buvo padalyta į septynis „delnus“ po keturis „pirštus“. Žinoma, ne visada buvo patogu skaičiuoti savo kūno galūnėmis! Tiksliems matavimams egiptiečiai naudojo įvairias medines ir akmenines liniuotes.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl egiptiečiams reikėjo tobulinti savo matematikos ir geometrijos žinias?
- Kokį ilgio mato vienetą naudojo egiptiečiai?
- Kaip manote, kuris skaičių rašymo būdas paprastesnis – senovės egiptiečių ar mūsų? Savo nuomonę pagrįskite.
TYRINĖKITE!
Viena iš užduočių egiptiečiams mokiniams būdavo apskaičiuoti statomos rampos tūrį ir tam reikalingų plytų kiekį. Pabandykite paskaičiuoti, kokio ilgio (kiek uolekčių) turėjo būti rampa, skirta Cheopso piramidei pastatyti, kuria reikėjo tempti akmens blokus į pačią viršūnę. Atminkite, ji negalėjo būti labai stati! Galite pasitarti su savo matematikos mokytoju.
Medicinos pradžia
Didelėse statybose pasitaikydavo traumų. Viename iš svarbiausių išlikusių senovės Egipto medicinos papirusų rašoma, kaip gydyti sužeidimus, patirtus dirbant su akmens blokais, pavyzdžiui, kaulų lūžius. Žinių apie žmonių gydymą Egipte suteikė ir Gizoje rasti piramidžių statytojų kapai. Laikui bėgant egiptiečiai sukaupė daug medicinos žinių, tai matome iš kelių išlikusių papirusų, kuriuose aprašomos įvairios ligos ir jų gydymas (47 pav.). Žinome, kad buvo įvairių sričių gydytojų, chirurgų ir dantų gydytojų (48 pav.). Kai kurie gydymo būdai labai panašūs į dabartinius, o kai kurie mums atrodo labai keisti – juk dabar gydytojai nenaudotų kiaulės akių kaip vaistų!
Pažinti žmogaus kūną egiptiečiams iš dalies padėjo ir paprotys mumifikuoti savo mirusiuosius. Vis dėlto įvairių organų paskirtis egiptiečiams liko neaiški. Žmogaus vidaus organų veikimas jiems buvo didžiulė paslaptis. Pavyzdžiui, širdį laikė svarbiausia žmogaus dalimi, jiems ji buvo išminties ir jausmų centras, bet jos reikšmės kraujotakai jie nesuprato. Apskritai senovės Egipto medicina buvo užkalbėjimų, ligonio savijautos vertinimo ir kūno gydymo mišinys. Svarbiausios gydymo priemonės buvo amuletai ir burtai. Buvo manoma, kad didžiąją dalį visų negalavimų sukelia blogi demonai ar netinkamas elgesys!
Iš senovės Egipto gydytojų vėliau mokysis ir senovės graikai. Jie remsis ir senovės Egipto matematikos bei geometrijos žiniomis. Graikams didžiulį įspūdį padarys ir didinga senovės Egipto architektūra, ir egiptiečių sugebėjimas apdirbti akmenį (49 pav.). Šie įvairūs civilizacijos prie Nilo upės laimėjimai prisidės prie pažinimo, gamybos ir mokslo laimėjimų, dėl kurių mūsų pasaulis taps toks pažangus, koks yra dabar. O koks jums atrodo svarbiausias senovės Egipto palikimas? Gal dailė ar architektūra? O gal raštas? Juk egiptiečiai paliko ne tik daug įvairiausių tekstų, bet ir hieroglifų sistemą, kuri padarė įtaką kaimynams. Iš egiptiečių buvo perimta rašto idėja, įkvėpti hieroglifų finikiečiai sukūrė savo abėcėlę, ją vėliau perims senovės graikai. Jų dėka abėcėlė nukeliaus į Itãliją, ją ims naudoti romėnai... Bet apie tai sužinosite kituose skyriuose. Istorija niekada nesustoja!
Klausimai ir užduotys
- Kuris egiptiečių paprotys leido jiems iš dalies pažinti žmogaus kūną?
- Aptarkite senovės egiptiečių ir šių laikų medicinos skirtumus.
- Kurie egiptiečių laimėjimai padarė didelį įspūdį graikams? Kaip manote, kodėl?
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip du senovės egiptiečių dailės bruožus.
- Kuriose mokslo srityse egiptiečiai pasiekė nemažų laimėjimų? Nurodykite, jūsų nuomone, dvi svarbiausias.
- Kaip manote, kodėl vis dar domimės ir tyrinėjame senovės Egipto civilizaciją, nors nuo jos gyvavimo laikų prabėgo daugybė metų?
TYRINĖKITE!
Atlikite savo mokyklos mokinių ir mokytojų apklausą (nebūtinai visų). Išsiaiškinkite, kokį senovės Egipto palikimą mūsų laikams jie laiko svarbiausiu. Apklausą atlikite popieriuje arba kompiuteriu. Kad apklausos dalyviams būtų lengviau atsakyti, pateikite galimų senovės Egipto palikimo variantų. Su rezultatais supažindinkite ne tik klasės draugus, bet ir didesnę mokyklos bendruomenės dalį.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Tyrinėdami istoriją dažnai pabrėžiame, kokius dalykus esame perėmę, kuo esame susiję. Nors senovės Egiptas Lietuvai ir tolimas, vis tiek apie jį mokotės. Kaip manote, kodėl turime pažinti šią civilizaciją? Savo atsakymą pagrįskite.