Šioje temoje JŪS
- Sužinosite, kada ir kur gyvavo Mesopotamijos civilizacija.
- Išsiaiškinsite, už ką turėtume dėkoti šios civilizacijos atstovams.
- Susipažinsite su paslaptingais šumerais ir jų palikimu – dantiraščiu.
Kur buvo Mesopotamija?
Jau žinote, kad senovės Egiptas nebuvo vienintelė civilizacija Artimuosiuose Rytuose. Dabartinio Irãko ir Sirijos teritorijoje (1 pav.) gyvavo ir kita ankstyvoji kultūra – Mesopotamijos civilizacija (2 pav.). Pavadinimas „Mesopotamija“, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „kraštas tarp upių“. Lietuvių kalba Mesopotamija kartais dar vadinama Tar̃pupiu. Tai plačių lygumų kraštas, kurio šiaurėje ir rytuose stūksojo kalnų grandinės, o pietuose ir vakaruose plytėjo dykumos. Kaip senovės Egiptui gamtos dovana buvo upė – Nilas, taip ir Mesopotamijai gamtos dovana buvo upė, tiksliau – dvi upės: Tigras ir Eufratas. Abiejų upių ištakos kalnuose, esančiuose dabartinės Tur̃kijos teritorijoje. Abi jos teka žemyn į pietus – Tigras gana tiesiai, o Eufratas daro lanką ir maždaug per 150 kilometrų priartėja prie Viduržemio jūros. Kaip ir Nilas, abi šios upės buvo susisiekimo „greitkeliai“. Jos, ypač Eufratas (3 pav.), vaidino svarbų vaidmenį prekyboje. Jomis galima buvo gabenti krovinius, žmones ir net kariuomenes.
Apskritai šios dvi upės labai skirtingos. Tigras – sraunus, greitas ir gilus, o Eufratas – ramesnis, todėl prie jo kūrėsi daugiau gyvenviečių ir miestų. Taip pat ir dirbamų laukų buvo daugiau prie Eufrato ir jo atšakų. Per tūkstančius metų nešdamos dumblą abi šios upės Mesopotamijos pietuose sudarė labai derlingą ir itin plokščią lygumą. Abi upės kasmet patvindavo, bet jų potvyniai nebuvo tokie nuspėjami kaip Nilo ir vanduo dažnai užplūsdavo tada, kai reikėdavo nuimti derlių. Be to, Eufratas kartais keisdavo savo vagą, todėl prie jo įsikūrusios gyvenvietės buvo apleidžiamos, žmonės keldavosi kitur.
Klausimai ir užduotys
- Kaip dar vadinama Mesopotamijos civilizacija?
- Kam Mesopotamijoje buvo naudojamos Tigro ir Eufrato upės?
- Apibūdinkite Mesopotamijos civilizacijos geografinę aplinką. Kurių dabartinių valstybių teritorijose gyvavo ši civilizacija?
Mesopotamijos gamtos turtai
Mesopotamijos šiaurėje gana dažnai lydavo ir žemė čia itin tiko žemdirbystei. Be to, pievose ir stepėse, dykumų pakraščiuose, kur iškrisdavo gausūs lietūs, buvo puikios gyvulių ganyklos. O Mesopotamijos pietuose žiemos buvo švelnios, vasaros labai karštos ir lydavo itin retai. Todėl čia, kaip ir senovės Egiptè, žemdirbiai turėjo naudoti irigaciją – dirbtinį laukų drėkinimą. Maža to, staiga pakilęs upių vanduo užliedavo Mesopotamijos pietų lygumą grasindamas viską sunaikinti. Ne veltui čia imta pasakoti apie tvaną – viską griaunantį potvynį! Vis dėlto, nors abi šios upės ir kėlė pavojų, Mesopotamijos žmonėms jos sudarė puikias sąlygas gyventi ir verstis žemdirbyste. Čia, kaip ir senovės Egipte, gyventojams reikėjo dirbti kartu, kasti kanalus ir statyti pylimus. Kanalus reikėjo ne tik iškasti, bet ir metų metus prižiūrėti, atnaujinti, plėsti jų sistemą. Vanduo visuomet buvo Mesopotamijos gyvenimo eliksyras. Jei jis pakeisdavo tėkmę ar sugriovus kanalus pasitraukdavo, gyvenvietė prarasdavo savo svarbą. Tik dėl nenuilstamo žmonių darbo pietų Mesopotamija galėjo džiaugtis ir garsėti gausiais derliais. Grūdinių kultūrų derlius maitino Mesopotamijos gyventojus, o jo perteklius leido plėtoti prekybą. Grūdai buvo mainomi į gaminius, kurių vietos gyventojai negalėjo pagaminti, todėl turėjo atsigabenti iš svetur.
Taigi Mesopotamijos pietuose gamtos sąlygos buvo panašios į senovės Egipto, tik čia nebuvo taip gausu žemės turtų. Nebuvo ne tik kokybiškos medienos, bet ir akmens, brangakmenių, metalų, aukso. Kadangi šalis beveik neturėjo jai būtinų žaliavų, nuo ankstyviausių laikų svarbų vaidmenį vaidino prekyba su kaimynais ir tolimais kraštais. Net Báltijos gintaras pasiekdavo Mesopotamiją! Tačiau derlingos žemės Mesopotamijai teikė ne tik džiaugsmą. Krašto kaimynams ir klajoklių gentims jos buvo rojus ir visuomet traukė. Kalnuose ir dykumų pakraščiuose gyvenančių klajoklių gentys veržėsi į upių slėnius, kad čia įsikurtų, rastų geresnius namus ar tiesiog prisiplėštų. Todėl susirėmimų tarp ateivių užkariautojų ir vietinių gyventojų būta daug ir dažnai. Ir tai turėjo įtakos visai Mesopotamijos istorijai, įvairios tautos ir gentys kovojo norėdamos čia įsitvirtinti ir naudotis krašto teikiamomis gėrybėmis. Gal tai ir buvo ne tik Mesopotamijos, bet ir visos žmonijos istorijos viena iš varomųjų jėgų?
Mesopotamijoje vis dėlto buvo naudingų gamtos išteklių. Pietuose, kur plytėjo pelkės, augo ypač daug nendrių. Gyventojai iš jų statė ir laivus, ir namus (4 pav.). Žemupiuose buvo apstu vandens paukščių ir žuvų. Viena iš pagrindinių žemės ūkio kultūrų buvo datulės. Kaip ir šiandien, datulinių finikų giraitės sudarė didžiulę pietų Mesopotamijos kraštovaizdžio dalį (5 pav.). O dumblo ir molio buvo visur ir pakankamai. Dumblas buvo pagrindinė statybinė medžiaga. Statinius lipdė tiesiai iš jo arba, kaip ir senovės Egipte, statyboms naudojo dumblo ir molio plytas (6 pav.). Žinoma, molis buvo naudojamas ir keramikai. Taip pat, išradus raštą, molis tapo pagrindine medžiaga, kurioje buvo rašoma. Išties, jei senovės Egiptą galime vadinti akmens kultūra, tai Mesopotamiją – molio kultūra. O kokios medžiagos kultūra pavadintumėte Lietuvą?
Klausimai ir užduotys
- Kókios natūrãlios mẽdžiagos buvo naudojamos statyboje?
- Kuo skyrėsi gyvenimas Mesopotamijos šiaurėje ir pietuose?
- Išvardykite ūkines Mesopotamijos gyventojų veiklas.
V a. pr. Kr. gyvenęs graikų istorikas Herodotas apie Mesopotamiją pasakojo:
„Asirijoje mažai lyja, to lietaus užtenka tik javų šaknims maitinti. Pasėliai išauga ir subręsta drėkinami upės. [Asirijoje drėkinama] ne taip kaip Egipte, kur upė pati užlieja dirvas, o rankomis ir siurbliais. Visa Babilònija, kaip ir Egiptas, išraižyta kanalų. Didžiausias kanalas tinka laivams plaukioti. <...> Šita šalis, kiek žinome, tinkamiausia Demetros čauginti. O vaismedžių joje nė nemėginama auginti – nei figmedžių, nei vynuogynų, nei alyvmedžių. Bet Demetros vaisius ji tokius puikius augina, kad apskritai duoda dušimtąjį grūdą, o kai labai gerai uždera, net trišimtąjį. Kviečių ir miežių laiškai ten gerų keturių pirštų pločio. Kokios išauga soros ir sezamai, aš net nepasakysiu, nes gerai žinau, kad tie, kurie nėra buvę Babilònijoje, nenorės tikėti net tuo, ką aš sakiau apie javų derlingumą. <...> Visoje lygumoje auga palmės; dauguma jų veda vaisius, iš kurių žmonės gaminasi duoną, vyną ir medų.“
Herodotas, Istorija, iš senosios graikų k. vertė J. Dumčius, Vilnius: Vaga, 2008, p. 74–75.Klausimai ir užduotys
- Kaip šaltinio autorius vadina šiaurės Mesopotamiją ir kaip pietų?
- Išvardykite javų rūšis, kurias, anot šaltinio autoriaus, augino Mesopotamijos gyventojai. Pasvarstykite, ar šios rūšys auginamos Lietuvojè mūsų laikais.
- Herodotas savo Istorijoje Mesopotamiją lygina su senovės Egiptù. Kokius panašumus ir skirtumus jis mini pasakodamas apie kraštą ir žemės ūkį? Kas jį stebina labiausiai?
Ačiū Mesopotamijai!
Mesopotamijos žmonės anksti, maždaug 8500 m. pr. Kr., pradėjo verstis žemdirbyste. Juk Mesopotamijos šiaurė buvo Derlingojo pusmėnulio dalis! Būtent ten buvo pirmykštei žemdirbystei tinkamos sąlygos, kaip antai šiltos vasaros ir dažni lietūs, našūs laukiniai javai ir prijaukinamų rūšių gyvūnai. Taigi Mesopotamijos šiaurėje atsirado pirmos sėslių bendruomenių gyvenvietės. Sėsliai gyvenantys žmonės išmoko namus statyti iš dumblo plytų. Tokios plytos dar ir dabar čia naudojamos. Taip pat svarbiu išradimu tapo keramika (7 pav.). Šiandien kasinėdami tokių gyvenviečių vietas archeologai randa įvairių kruopščiai pagamintų ir papuoštų indų ar jų šukių, todėl gana gerai pažįsta kelių tūkstančių metų priešistorę.
IV tūkstm. pr. Kr. Mesopotamijoje įvyko daug pokyčių ir svarbesnį vaidmenį pradėjo vaidinti jos pietų kraštas. Tai ypatingas laikotarpis ne tik krašto, bet ir visos žmonijos istorijai! Šis laikotarpis gausus įspūdingų išradimų ir svarbių naujovių. Dėl pokyčių, sietinų su neolitu, ir palankaus klimato Mesopotamijoje sparčiai daugėjo žmonių. Žemės derlingumas leido bendruomenių nariams pasiskirstyti darbus – iš dalies ar visiškai atsiduoti vienai ar kitai veiklai. Dėl darbų pasiskirstymo radosi įvairių gaminių perteklius. Kad galima būtų jį tvarkyti, reikėjo kurti vis daugiau valdžios įstaigų.
IV tūkstm. pr. Kr. pradžioje molinius indus imta ne lipdyti, o žiesti sukant ratą. Šiai naujovei atsirasti įtakos turėjo tai, kad vis daugiau žmonių gyveno didėjančiose bendruomenėse ir vis daugiau reikėjo keramikos. Žiedimo ratas leido indus gaminti daug greičiau. Taigi iš gausėjančių bendruomenių kuriantis miestams plito žiesta keramika. Kitas svarbus išradimas susijęs su metalurgija. Mesopotamijoje anksčiausiai imta lydyti bronzą. Šiame tūkstantmetyje išrandamas ir ratas. Ilgą laiką ratais buvo sunkūs mediniai skrituliai. Juos naudojo asilėnų traukiamiems keturračiams vežimams (8 pav.). Laikui bėgant imta daryti lengvesnius ratus.
Klausimai ir užduotys
- Įsižiūrėkite į nuotrauką ir išvardykite žmonių veiklas, pavaizduotas ant šios dėžės.
- Kas galėtų būti aukštesnis už kitus pavaizduotas asmuo, kodėl jis taip pavaizduotas
- Pasvarstykite, kokių žinių apie Mesopotamiją gali suteikti šis archeologinis radinys
Nepaprastas žemės derlingumas, molio dirbinių žiedimas ir darbų pasiskirstymas buvo svarbūs postūmiai kurti miestus. Kai kurie mokslininkai ketvirtą tūkstantmetį vadina miestų revoliucijos laikotarpiu, panašiai kaip XIX a. vadinamas pramonės revoliucijos amžiumi. Miestuose imta statyti didingus pastatus – atsiranda monumentalioji architektūra. Pirmą kartą pasaulio istorijoje pradeda kurtis miesto kultūra. Svarbiausias miestas to meto Mesopotamijoje buvo jos pietuose išaugęs Urukas. Archeologai, kasinėjantys Uruke, aptiko didžiulių šventyklų kompleksų ir visuomeninių pastatų griuvėsius. Kai kurios šventyklos buvo pastatytos ant aukštų pakopų. Uruko miestas užėmė milžinišką plotą, jį supo dešimties kilometrų ilgio storos sienos, kurias saugojo daugiau nei 90 bokštų. Miesto širdis ir svarbiausias statinys buvo jo globėjos deivės Inanos šventykla (9 pav.).
Klausimai ir užduotys
- Kokią naujovę Mesopotamijos gyventojai pradėjo taikyti keramikoje?
- Kodėl būtent Mesopotamijoje atsirado pirmieji miestai?
- Pasvarstykite, kaip žemės derlingumas susijęs su žmonių skaičiaus augimu.
Raštas molio lentelėse
Vienas svarbiausių išradimų, gal net pats svarbiausias, ankstyvojoje Mesopotamijos istorijoje buvo raštas. Sudėtingėjantys gamybiniai santykiai, prekių mainai, didėjančios bendrų darbų apimtys reikalavo ne tik planuoti darbus, bet ir rasti būdą, kaip išsaugoti ir perduoti augantį žinių ir duomenų kiekį. Todėl IV tūkstm. pr. Kr. pabaigoje Mesopotamijos pietuose buvo išrastas raštas. Jį visų pirma naudojo šventyklų ūkiui. Senovės Egipte hieroglifų raštas atsirado staiga, o štai Mesopotamijoje galime sekti ilgą rašto vystymosi kelią. Iš pradžių prekėms ir gaminiams skaičiuoti buvo naudojami nedideli molio dirbiniai. Vienas toks dirbinys reiškė vieną dalyką, pavyzdžiui, avį ar indą. Vėliau tokius dirbinius įspausdavo į drėgno molio lenteles, o dar vėliau ėmė juos lentelėse piešti. Taip trimačiai dalykų atvaizdai tapo piešiniais ir pirmaisiais rašto ženklais. Kadangi vingiuotas linijas piešti drėgname molyje sunku, įspausdavo horizontalias, vertikalias ar įstrižas (10 pav.). Tokie įspaudai išties panašūs į dantukus, todėl šis raštas, galutinai sukurtas maždaug 2700 m. pr. Kr., vadinamas dantiraščiu.
Ankstyvasis raštas buvo piešinių raštas, vienas piešinys reiškė vieną žodį (11 pav.). Tokiai sistemai reikėjo begalės ženklų ir vis tiek buvo neįmanoma visko užrašyti. Juk ne viską, ką norime pasakyti, galime aiškiai nupiešti! Todėl svarbus žingsnis link tikros rašto sistemos buvo ženklų, reiškiančių tam tikrą garsą, o ne visą daiktą, sukūrimas. Panašiai kaip mūsų abėcėlės raidės! Vis dėlto sukurtas raštas buvo ne paprasta abėcėlė, bet sudėtinga rašto sistema, kurioje dauguma dantiraščio ženklų reiškė skiemenis. Jais buvo galima perteikti gramatines formas ir parašyti ištisus sakinius (12 pav.). Tačiau ženklų, reiškiančių visą žodį, vis dėlto išliko ir jie buvo naudojami per visą Mesopotamijos istoriją. Sudėtinga? Galbūt, bet bent jau buvo rašoma taip, kaip mums įprasta – iš kairės į dešinę.
Kas gi buvo tie, kurie visa tai, apie ką čia kalbėjome, išrado? Tai buvo Mesopotamijos pietuose gyvenę šumerai (13 pav.). Mokslininkai iki šiol negali tiksliai pasakyti, kas tokie buvo šumerai ir iš kur istorijos priešaušryje jie atkeliavo į šį kraštą. Ir jų kalba buvo keista ir sudėtinga, mažai panaši į dabar vartojamas kalbas. Įvairius šumerų išradimus vėliau perėmė kitos tautos. Skiemeninė dantiraščio sistema leido rašyti ir kitomis kalbomis. Tad ji buvo naudojama ne tik šumerų kalbai, bet vėliau ir kai kurioms kitoms Artimųjų Rytų kalboms.
Viename iš šumerų literatūros kūrinių apie Uruko karalių Enmerkarą (tekste vadinamą Kulabos valdovu), kuris siuntė pasiuntinį su labai ilga žinia pas savo varžovą Aratos miesto karalių, pasakojama:
„Pasiuntinys, kurio burna buvo sunki, negalėjo jos pakartoti. Kadangi pasiuntinys, kurio burna buvo sunki, negalėjo jos pakartoti, Kulabos valdovas paėmė truputį molio ir užrašė žodžius lentelėje. Anksčiau žodžiai nebuvo rašomi molyje. Dabar, po ta saule ir tą dieną, taip buvo [pradėta rašyti]. Kulabos valdovas užrašė žodžius lentelėje.“
Apie tai, kas nutiko, kai pasiuntinys nukeliavo ir nunešė lentelę, toliau šaltinyje rašoma:
„Aratos valdovas paėmė krosnyje išdegtą lentelę iš pasiuntinio. Aratos valdovas pažiūrėjo į lentelę. Sakomi žodžiai buvo tik vinys, ir jo kakta tapo pilna pykčio.“
Iš anglų k. vertė T. Rutkauskas, pagal The Electronic Text Corpus of Sumerian Literature, prieiga internete: www.etcsl.orinst.ox.ac.ukKlausimai ir užduotys
- Kodėl Kulabos valdovas Enmerkaras sumanė naudoti raštą?
- Kaip reagavo Aratos valdovas pažiūrėjęs į pasiuntinio atneštą lentelę?
- Šaltinyje rašoma, kad raštą sugalvojo Kulabos valdovas Enmerkaras, kuris nusiuntė lentelę kitam valdovui. Pasvarstykite, ar tai tiesa, keldami klausimą, kaip lentelę gavęs asmuo galėjo perskaityti tai, kas buvo joje parašyta.
Klausimai ir užduotys
- Kaip vadinamas šumerų raštas? Kodėl būtent taip?
- Kodėl ankstyvasis raštas kartais vadinamas piešinių raštu?
- Dantiraštis anglų kalba vadinamas „cuneiform“. Pasvarstykite ir išsiaiškinkite, iš kokios kalbos kilo šis pavadinimas ir ar jis taip pat reiškia „dantų raštas“.
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Kodėl Mesopotamija dar vadinama Tarpupio civilizacija?
- Išvardykite ne mažiau kaip po tris Mesopotamijos gyventojų veiklas ir išradimus.
- Kodėl būtent Mesopotamijoje pradėjo kurtis pirmieji miestai?
TYRINĖKITE!
Nors rašyti dantiraščiu atrodo labai sudėtinga, iš tikrųjų taip nėra, įmanoma rašyti net lietuvių kalba. Pamėginkite! Iš pradžių pasimokykite rašyti popieriaus lape, o vėliau galbūt galėsite ir drėgname molyje, beje, tam puikiai tiks ir modelinas.
Surenkite klasėje varžybas dėl meistriškiausio dantiraščio raštininko vardo. Žinoma, galite sugalvoti ir kitokį vardą.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Mesopotamijoje didžioji dalis gyventojų nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. Šiais laikais pasaulyje padėtis kitokia, tačiau net ir Lietuvoje vis dar yra suaugusių žmonių, kurie nemoka nei skaityti, nei rašyti. Kaip manote, kodėl šiais laikais yra tokių žmonių? Savo nuomonę pagrįskite.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"