Šioje temoje JŪS
- Išsiaiškinsite Mesopotamijos visuomenės sandarą.
- Susipažinsite su garsiuoju Hamurapio teisynu.
- Įvertinsite Hamurapio teisyno reikšmę istorija
Kas ir kaip valdė, o kas turėjo paklusti?
Mesopotamijoje, kaip ir Egipte ar bet kuriose kitose valstybėse, visuomenė buvo susiskirsčiusi į grupes pagal užsiėmimą ir turimą turtą. Svarbiausias asmuo, žinoma, buvo karalius. Jis buvo miestą globojančio dievo ar deivės vietininkas žemėje. Jis valdė šalį, o jo svarbiausia su religija susijusi veikla, jau žinote, buvo rūpintis dievo ar deivės šventykla. Mesopotamijos istorijos pradžioje šventykla buvo ir religinis, ir ūkinis miesto centras. Karaliai nebuvo tokie visagaliai kaip Egipte, jie nebuvo laikomi dievų sūnumis. Tik kai kurie valdovai buvo sudievinti ir vaizduojami su dievų ženklais. Galbūt dėl Egipto įtakos. Juk koks valdovas nenorėtų būti dievu?
Karaliui padėjo valdininkai, parinkti iš artimiausių šeimos narių arba kilmingų šeimų. Jų pareigos buvo paveldimos. Vadinamąjį vidurinį sluoksnį sudarė raštininkai, pirkliai ir amatininkai. Mesopotamijoje buvo labai aiškus visuomenės padalijimas pagal ūkinius požymius. Įvairiuose teisės raštuose laisvi žmonės skirstyti į dvi grupes. Vieni tiesiog vadinti žmonėmis, jie turėjo turto – visų pirma žemės, dažnai ir namų ar gyvulių. Tai buvo aukšti valdininkai, aukšto rango kareiviai, pirkliai, vyresnieji žyniai, galėjo būti ir žemdirbiai, ir amatininkai. Kita visuomenės grupė buvo vadinamieji priklausomi žmonės. Jie irgi buvo laisvi, bet neturėjo žemės ar gyvulių bandų. Tai buvo įvairūs rūmų ir šventyklų darbininkai ir tarnai, dirbantys už valgį ir drabužį (27 pav.). Taip pat ir paprasti kitų žemę dirbantys žemdirbiai, ir įvairūs amatininkų padėjėjai.
Vergai buvo žemiausią padėtį užimantys visuomenės nariai. Jais tapdavo karo belaisviai arba nuskurdę ir prasiskolinę laisvi žmonės. Vergai dirbo tiek atskiriems žmonėms, tiek valstybei. Jų buvo nedaug ir jie išties nevaidino didelio vaidmens visuose Artimuosiuose Rytuose.
Čia niekada nebuvo išplėtotos vergų prekybos, kitaip nei vėliau senovės Graikijoje ar Ròmoje. Dauguma vergų dirbo žemės ūkyje, didelėse statybose ir kaip amatininkai ar tarnai rūmuose. Karaliai dovanodavo karo belaisvių šventykloms. Šie šventyklose dirbantys vergai gaudavo tokį patį užmokestį kaip ir laisvieji. Vergų, priklausančių atskiriems žmonėms, gyvenimo sąlygos buvo nevienodos. Įstatymai jų negynė nuo žiaurų bausmių, bet daug kas priklausė nuo šeimininko ir vergo ryšio. Kai kuriuose laiškuose buvo rašoma, kad nepadoru atsikratyti ilgą laiką tarnavusiu vergu! Beje, vergas galėjo gauti laisvę, pavyzdžiui, mirus jo šeimininkui.
Klausimai ir užduotys
- Kas buvo svarbiausias asmuo Mesopotamijos valstybėse? Kuo jis turėjo rūpintis?
- Kas sudarė visuomenės grupę, vadinamą žmonėmis?
- Kas sudarė žemiausią padėtį užimančią visuomenės grupę? Paaiškinkite, kodėl ši visuomenės grupė Mesopotamijoje neturėjo svarbaus vaidmens.
Hamurapio teisynas: tobulas teisingumas netobulai visuomenei?
Trys visuomenės grupės (žmonės, priklausomi žmonės ir vergai) minimos ir viename iš svarbiausių Mesopotamijos istorijos šaltinių – Babilono karaliaus Hamurapio teisyne. Jis buvo iškaltas dantiraščiu akmeninėje daugiau kaip dviejų metrų aukščio steloje (28 pav.) apie 1750 m. pr. Kristų. Šiame tekste karalius pirmiausia pristato save kaip dievų pašauktą valdyti šalį ir toliau pateikia maždaug 280 vadinamųjų paragrafų. Jie visi sudaryti panašiai – už vienokį nusikaltimą vienokia bausmė, už kitokį kitokia ir taip toliau. Vis dėlto bausmės buvo skiriamos pagal nusikaltusiojo visuomeninę padėtį – priklausymą vienai iš minėtų trijų grupių. Kuo aukštesnė visuomeninė padėtis, tuo švelnesnė bausmė. Hamurapio teisynas pagarsėjo ir taisykle „akis už akį, dantis už dantį“. Tačiau ši taisyklė galiojo tik tos pačios visuomenės grupės žmonėms.
Hamurapis norėjo, kad visi jį prisimintų kaip teisingą karalių. Savo steloje jis giriasi, kad rūpinosi našlaičiais ir našlėmis. Iš tiesų moters gyvenimas nebuvo lengvas. Po vedybų, pasirašiusi vedybų sutartį, ji tapdavo vyro namų ūkio dalimi ir jos likimas priklausė nuo jo sėkmės. Jei šeimą ištikdavo bėda ir skolos būdavo didelės, ji ir jos vaikai galėjo būti išnuomoti ar net parduoti į vergiją. Vis dėlto buvo moterų, kurios užsiėmė svarbia veikla, prižiūrėjo ūkius, kai jų vyrai išvykdavo, kartu imdavosi verslo. Buvo moterų, kurios įsigijo žemės ar vertėsi prekyba. Laisvos moterys galėjo pačios kreiptis į teismą ar liudyti (net prieš savo vyrą!). Karalių žmonos nevaidino tokio svarbaus vaidmens kaip Egipte ir nesulaukė tiek menininkų dėmesio, vis dėlto žinome karalienių, kurios turėjo daug politinės galios kaip savo vyrų ar sūnų patarėjos. Taip pat žinome, kad tiek vyrai, tiek moterys galėjo dirbti raštininkais. Juk gausiam Mesopotamijos valdininkų būriui reikėjo labai daug raštininkų!
Buvo manoma, kad Hamurapio teisynas seniausias pasaulyje. Dabar žinome, kad panašių raštų Mesopotamijoje buvo sukurta jau anksčiau. Įdomu, kad Hamurapio teisyno bausmės, palyginti su ankstesnių teisynų, daug griežtesnės! Vis dėlto negalime pasakyti, ar šiuo teisynu buvo remiamasi to meto teismuose. Šiaip ar taip, tai buvo svarbus tekstas, kurio pagrindinis tikslas – išaukštinti karaliaus teisingumą. Vėliau Hamurapio stelos tekstas buvo skaitomas ir kopijuojamas raštininkų mokyklose kaip literatūros kūrinys. Daugiau nei po 1000 metų darytų jo nuorašų molinėse lentelėse rasta ir Asirijos karaliaus Ašurbanipalo bibliotekoje Ninevėje!
Štai keli Hamurapio teisyno skirsniai. Atkreipkite dėmesį, kaip vadinamas ir kaip baudžiamas nusikaltęs asmuo, prisiminkite to meto visuomenės grupes!
„[22]Jei žmogus įvykdė vagystę ir buvo pagautas, tas žmogus turi būti nužudytas. <...>
[196] Jei žmogus pažeidė žmogaus sūnaus akį, jo akis turi būti pažeista.
[197] Jei jis sulaužė žmogaus kaulą, jo kaulas turi būti sulaužytas.
[198] Jei jis pažeidė priklausomo žmogaus akį arba sulaužė priklausomo žmogaus kaulą, jis turi sumokėti vieną miną sidabro.
[199] Jei jis pažeidė kito žmogaus vergo akį arba sulaužė žmogaus vergo kaulą, jis turi sumokėti pusę jo [vergo] vertės.
[200]Jei žmogus išmušė dantį kitam žmogui, jo dantis turi būti išmuštas.
[201] Jeigu jis išmušė priklausomo žmogaus dantį, jis turi sumokėti trečdalį sidabro minos. <...>
[229] Jei statybininkas pastatė žmogui namą, bet savo darbą nepadarė pakankamai stiprų ir namas, kurį jis pastatė, sugriuvo ir pražudė namo savininką, tas statybininkas turi būti nužudytas.
[230] Jei jis pražudė namo savininko sūnų, to statybininko sūnus turi būti nužudytas.
[231] Jei jis pražudė namo savininko vergą, jis duos namo savininkui vergą už vergą.“
Klausimai ir užduotys
- Kaip manote, ar teisyne nurodytos bausmės teisingos?
- Kuri teisyne nurodyta bausmė jums atrodo žiauriausia? Kodėl?
- Pasvarstykite, kokios bausmės šiais laikais galėtų būti skiriamos už panašius nusikaltimus.
Klausimai ir užduotys
- Kaip teisyno įvade prisistato karalius Hamurapis?
- Ar galime teigti, jog Hamurapio teisynas galiojo visiems vienodai? Savo nuomonę pagrįskite.
- Hamurapio teisyne yra svarbi taisyklė „akis už akį, dantis už dantį“. Paaiškinkite, ką ji reiškia.
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Išvardykite ir apibūdinkite Mesopotamijos visuomenės grupes.
- Ko siekė Hamurapis kurdamas šį teisyną? Kaip manote, ar jis tai pasiekė? Savo nuomonę pagrįskite.
- Įrodykite arba paneikite teiginį, kad Hamurapio teisynas yra reikšmingas teisinis ir istorinis dokumentas.
TYRINĖKITE!
Šiandien Hamurapio stela saugoma Luvro muziejuje Parỹžiuje. Ten galima pamatyti ne tik Mesopotamijos, bet ir senovės Egipto, Graikijos, Romos ir kitų kraštų senovės istorijai labai svarbių šaltinių ir dailės kūrinių – skulptūrų, stelų, reljefų ir rašto paminklų! Kai būsite Paryžiuje, būtinai apsilankykite! O ir namuose naudodamiesi internetu ar klasėje padedami mokytojo galite sužinoti, kiek nuostabių dalykų saugoma Luvre. Vieną iš jų pasirinkite ir pristatykite klasės draugams.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Hamurapio teisyne minimos bausmės šiais laikais nėra taikomos. Paaiškinkite, kodėl.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"