Šioje temoje JŪS
- Išsiaiškinsite, iš kur kilo ir kaip kūrėsi žydų tauta.
- Pažinsite žydų tautos santykį su judaizmu.
- Ištirsite svarbiausius judaizmo bruožus.
Kas yra žydai?
Tikriausiai šių laikų žmonėms žydai geriausiai žinomi dėl jų tautos tragedijos – Holokausto. XX a. viduryje buvo nužudyti net keli milijonai žydų tautybės asmenų. Antai po Antrojo pasaulinio karo neliko net 90–95 proc. iki tol Lietuvojè gyvenusių šios tautos narių. Iki šio baisaus istorijos įvykio Lietuvoje nuo XIV a. gyvenantys žydai ne tik kūrė gausias bendruomenes, bet ir stiprino kultūrinį bei ekonominį valstybės gyvenimą. Šiandien mūsų šalyje gyvena vos keli tūkstančiai žmonių, tapatinančių save su žydų tauta. Šioje temoje kelsimės į ankstesnius laikus ir susipažinsime su senąją žydų tautos istorija.
Žydai yra tauta, kuri ėmė kurtis dar II tūkstantmetyje pr. Kr. iš semitų genčių, gyvenusių Artimuosiuose Rytuose, dabartinėje Izraèlio teritorijoje, tuo metu vadintoje Kanaanu (1 pav.). Dar ji kartais vadinama Palestinà. Jie gyveno tarp trijų istorijai reikšmingų ir mūsų jau aptartų kraštų: Egipto, Babilonijos ir Asirijos. Istoriniuose ir religiniuose raštuose žydai vadinami ir kitais vardais: izraelitais, Izraelio dukromis ir sūnumis, hebrajais, judėjais. Tai nėra tik istorinė tauta, minima istorikų tyrimuose, šios tautos atstovai plačiai paplitę po visą pasaulį, be to, yra ir 1948 m. įkurta Izraelio valstybė, kurioje didžiąją gyventojų dalį sudaro žydų tautybės asmenys.
Prieš įsikurdami Kanaane žydai buvo klajokliai, jų apsistojimas nuolatinėje teritorijoje (Kanaane) išsamiai aprašytas religiniuose raštuose, kuriuos mes vadiname Senúoju Testamentù, o žydai – Tanãchu (žydai naudoja kiek kitokią Senojo Testamento versiją nei krikščionys). Tai knygų rinkinys, kurį skirtingomis apimtimis naudoja įvairių religijų išpažinėjai, visų pirma judėjai ir krikščionys. Iki šiol ginčijamasi, ar galima juo pasitikėti kaip istorijos šaltiniu. Aiškiai galime pasakyti, kad aklai juo tikėti nereikia, bet negalime paneigti, jog Senasis Testamentas paaiškina kultūrinius ir religinius reiškinius, nors ir per religijos prizmę. Senasis Testamentas pateikia mitologizuotą, su tikėjimu susietą žydų tautos susikūrimo istoriją, kuriai pagrįsti kitų istorijos šaltinių nerasta.
Klausimai ir užduotys
- Kuriame regione ėmė kurtis žydų tauta?
- Kaip dar vadinama žydų tauta?
- Nurodykite istorijos šaltinį, kuriame išsamiai pasakojama apie žydų tautos kūrimąsi. Kaip manote, ar galime šį istorijos šaltinį laikyti patikimu? Savo nuomonę pagrįskite.
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite, kiek žydų tautybės asmenų šiuo metu gyvena pasaulyje ir kiek Izraèlyje.
Judaizmo bruožai
Mokydamiesi apie senąsias civilizacijas kalbėjome ir apie jų kurtas, išpažintas religijas. Visos jos buvo politeistinės – išpažino daug dievų ir deivių. Tiesa, turėtumėte prisiminti XIV a. pr. Kr. senovės Egipte gyvenusį faraoną Echnatoną, kuris bandė pertvarkyti religiją ir įtvirtinti vieno dievo Atono, saulės, garbinimą, tačiau jam nepavyko. Naujos žydų religijos kūrimasis buvo sėkmingas, ji vadinama judaizmù (hebrajiškai Jehadut).
Tai pirmoji pasaulyje monoteistinė religija, išpažįstanti tik vieną Dievą, kurį žydai vadina Jãhve. Vieno Dievo tikėjimas buvo esminis žydų ir kitų iki tol gyvavusių religijų skirtumas. Judaizmo kūrimosi laikotarpis yra II tūkstm. pr. Kristų. Tuo laikotarpiu kūrėsi ir žydų tauta, nes tai vienas nuo kito neatsiejami dalykai. Todėl, prieš tyrinėdami žydų tautos istoriją, turime susipažinti su jų religija. Nors ši religija ir turi sąsajų su politeizmu, ji nutiesė kelią kitoms, vėlesnėms monoteistinėms religijoms: krikščionybei ir islamui.
Nėra jokio konkretaus šios religijos pradininko, bet jos pradžia laikoma Dievo ir Mozės Sándora ant Sinajaus kalno (2 pav.), kai Dievas Mozei įteikė akmenyje iškaltus Dešimt įsakymų, dar vadinamų Dekalògu. Judaizmas laikomas naujovėms gana priešinga religija, nors pokyčių per kelis tūkstančius metų, be jokios abejonės, įvyko. Kodėl tai svarbu? Nes kalbėdami apie religijos bruožus senovėje galime didelę jų dalį rasti šių dienų religijoje. Tiesa, reikia pasakyti, jog šių dienų judaizmas turi net kelias atšakas, kurios pripažįsta pagrindinius religijos teiginius, bet juos aiškina kiek skirtingai ir laikosi kiek kitokių papročių.
Svarbiausias judaizmo religinis tekstas yra Torà (3 pav.), arba Penkiaknygė, hebrajų kalba „įstatymas“ arba „mokymas“. Tikima, jog jos autorius yra Mozė, bet tai greičiausiai netiesa, nes rašytinis tekstas atsirado gerokai po jo mirties. Žinoma, jo pasakojimas galėjo būti perduodamas žodžiu, o tik vėliau užrašytas. Torą sudaro penkios pirmosios Senojo Testamento knygos: Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių ir Pakartoto įstatymo. Paprastai Tora surašoma pergamente, susuktame ant metalinių strypų. Kitas svarbus judaizmo religinių raštų rinkinys yra Talmùdas. Jame sudėti judėjų religinio ir teisinio gyvenimo rabinų aiškinimai. Judėjai krikščionių Naujojo Testamento nepripažįsta, nes jame pasakojama apie Jėzaus Kristaus gimimą, gyvenimą ir mirtį, o jo judėjai nelaiko mesiju – Dievo įgaliotiniu, arba pasiuntiniu.
Judėjų maldos namai vadinami sinagogà. Ji yra ir žydų bendruomenės centras. Šalia sinagogų buvo steigiamos mokyklos – žydams išsilavinimas ir religijos studijos buvo ir yra labai svarbu. Maldos namuose Dievas nevaizduojamas, taigi jie labai skyrėsi nuo politeistinių religijų šventyklų, kuriose dievus buvo įprasta vaizduoti tiek piešiniuose, tiek statulose. Manoma, kad pirmojoje Jerùzalės šventykloje (4 pav.) stovėjo aukuras ir Sandoros skrynia su Dievo duotais Dešimt įsakymų. Vėliau sinagogose, kurios atsuktos į Jeruzalės pusę, imta saugoti Toras.
Judaizme šeštadienis yra šventa diena – šabas. Per šabą (nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio vakaro) nedirbama, visa diena skiriama Dievui. Tad tikintieji tą dieną melsdavosi, o vėliau, atsiradus Talmudui, jį studijuodavo. Be to, šabas yra ir šeimos laikas, ruošiama vakarienė gausesnė ir kiek iškilmingesnė nei paprastą dieną.
Nors žydai ir nesukūrė atskiros civilizacijos, jie buvo svarbūs senovės civilizacijų gyventojai. Jų vertingas kultūrinis palikimas labiausiai atsiskleidžia judaizme. Ši pirmoji ir iki mūsų dienų gyvuojanti monoteistinė religija padarė didžiulę įtaką kitų monoteistinių religijų (krikščionybės, islamo) kūrimuisi.
Ištrauka iš Senojo Testamento Išėjimo knygos (Iš 20, 1–17)
1 Tada Dievas ištarė visus šiuos žodžius:
2 „Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų.
3 Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.
4 Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. 5 Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, 6 bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
7 Nenaudosi piktam VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, nes VIEŠPATS nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.
8 Atsimink, kad švęstum šabo dieną. 9 Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, 10 bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse. 11 Nes per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, bet septintąją dieną jis ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS septintąją dieną palaimino ir ją pašventino.
12 Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, tau skiria.
13 Nežudysi.
14 Nesvetimausi.
15 Nevogsi.
16 Neliudysi melagingai prieš savo artimą.
17 Negeisi savo artimo namų: negeisi savo arętimo žmonos ar vergo ir vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.
Dešimt Dievo įsakymų iš Romos katalikų bažnyčios katekizmo:
I. Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.
II. Netark Dievo vardo be reikalo.
III. Švęsk sekmadienį.
IV. Gerbk savo tėvą ir motiną.
V. Nežudyk.
VI. Nepaleistuvauk.
VII. Nevok.
VIII. Nekalbėk netiesos.
IX. Negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries.
X. Negeisk svetimo turto.
Klausimai ir užduotys
- Kokiu vienu žodžiu galima pavadinti abi pateiktas šaltinių ištraukas?
- Kuo skiriasi čia pateiktos Dešimties Dievo įsakymų versijos?
- Pasvarstykite, kodėl šios Dešimties Dievo įsakymų versijos nėra tapačios.
Klausimai ir užduotys
- Kaip vadinami judėjų maldos ir bendruomenės namai?
- Kaip vadinamas svarbiausias judaizmo šventraštis?
- Nurodykite esminį judaizmo ir senovės civilizacijų, pavyzdžiui egiptiečių ar šumerų, religijų skirtumą.
- Paaiškinkite, kokią įtaką krikščionybei turėjo judaizmas.
- Paaiškinkite, koks esminis judaizmo ir krikščionybės skirtumas.
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Kaip vadinosi žydų tautos kūrimosi regionas?Kokių dabartinių valstybių teritorijose kadaise susidarė žydų tauta?
- Apibūdinkite žydų tautos santykį su judaizmu. Kuo ši religija svarbi?
- Nurodykite tris, jūsų nuomone, svarbiausius judaizmo bruožus. Kuris iš jų geriausiai atspindi šios religijos esmę? Savo nuomonę pagrįskite.
TYRINĖKITE!
Jau žinote, kad judaizmo išpažinėjų namai vadinami sinagoga. Pasinaudodami internetu išsiaiškinkite, kiek Lietuvoje iki šių dienų išlikusių sinagogų. Pasižymėkite, kurios vis dar naudojamos kaip maldos namai, o kurių paskirtis pakeista. Galbūt jūsų gyvenamojoje vietovėje yra viena iš tų sinagogų? Apsilankykite ir pažinkite ją iš arčiau.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Nors judaizmas ir krikščionybė yra glaudžiai susijusios religijos, krikščionys anksčiau turėjo daug įvairių neigiamų religinių prietarų. Tai sunkino abiejų religijų išpažinėjų santykius. Pasvarstykite, kodėl priklausymas vienai ar kitai religijai lemdavo nesantaiką. Kaip manote, ar tokie dalykai įmanomi šių dienų visuomenėje? Savo nuomonę pagrįskite.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"