Žmonės nuolat kuria žodžius, nes gyvenimas keičiasi, atsiranda naujų daiktų ir reiškinių. Taip per ilgus šimtmečius lietuvių kalboje susikaupė labai turtingas žodynas.
Senieji ir naujieji žodžiai
Nemaža dalis mūsų kalbos žodžių yra paveldėta iš prokalbių – indoeuropiečių (pavyzdžiui, akis, aš, avis, duktė, motina, sesuo) ir baltų (ąžuolas, merga, tikras, žirgas). Bet jau pirmųjų raštų autoriams teko kurtis naujų žodžių, nes kai kurių dalykų mūsų protėviams tiesiog nebuvo reikalo įvardyti.
Jeigu žodis sukurtas visai neseniai, jį vadiname naujadaru.
asmenukė,
grotažymė,
sėdmaišis
6.1. Su kokiais nežinomais žodžiais jums yra tekę susidurti? Aptarkite, ar tai naujadarai.
Naujus žodžius kuriame kasdien. Vienų reikia naujoms realijoms pavadinti, kitus kuriame todėl, kad tai įdomu, lavina kūrybiškumą, skatina domėtis kalbos išgalėmis. Tokie mūsų sukurti žodžiai atsiduria Naujažodžių duomenyne.
6.2. Iš Naujažodžių duomenyno išrinkite 5 žodžius, paaiškinkite, ką jie reiškia ir kaip yra vertinami kalbos specialistų.
SUŽINOKITE DAUGIAU
Skaitydami knygas turbūt pastebėjote, kad kai kurių žodžių jau nevartojate. Tokie žodžiai skaitytojams paaiškinami, antraip niekas nesuprastų, kas parašyta. Mes nebenaudojame kai kurių daiktų, iš mūsų gyvenimo išnyko kai kurie reiškiniai, todėl ir juos pavadinantys žodžiai tapo nebereikalingi. Iš tokių galima paminėti baudžiavą, lažą, spragilą, skiltuvą, vyžas ir daug kitų. Dabar šie žodžiai kaip praeities dalykų pavadinimai tevartojami istorijos, etnografijos, archeologijos tekstuose. Vadinasi, kalba ne tik pasipildo naujais žodžiais, vyksta ir priešingas procesas – pasenusių, savo amžių atgyvenusių žodžių nykimas. Tiesa, jis gerokai lėtesnis. Vis dėlto kalbose daugiau žodžių atsiranda, o ne išnyksta.
- Žodis mokinys paimtas iš tarmės. Pažiūrėkite į žodyną – ką jis reiškė seniau? Ar įgavęs naują reikšmę šis žodis tapo naujadaru?
6.3. Išrašykite nežinomus žodžius ir naudodamiesi „Lietuvių kalbos žodynu“ pasiaiškinkite jų reikšmes, sudarykite žodynėlį. Aptarkite, kaip bendraklasiai suprato šiuos žodžius ir ar vienodai juos paaiškino.
Atidaryti Lietuvių kalbos žodyną.
Paskui pasirodo didžiulės galvos, viena dvyla kakta, antra lauka. Negailestingai atlaužti aukštyn snukiai varvančiomis iš nasrų seilėmis lyg šaukte šaukės dangaus keršto už tai, kad artojas jungo galus pririšo jiems prie ragų, ne prie sprando, ir jie ne pečiais turi traukti didelį, sunkų arklą bližę ir versti storas bei plačias įžėlusio dirvono velėnas. Galvos lyg pačios savaime oru plaukia, pamažu, užsimerkusios, reikšdamos begalinę kančią ir priverstinę kantrybę.
Baudžiavų laikus Aužbikai jau buvo gerokai užmiršę ir praturtę. Pirkias rukšleles pakeitė erdvesnėmis, dideliais, šviesiais langais. Atsirado daugiau būklų kamarėlių atskiriems žmonėms nakvoti. Daug daug ko pramoko jaunesnioji karta. Pramoko ir orės, tai ji ir teko dėdei, neva netikesniam kitam darbui dirbti.
(Vaižgantas)6.4. Išsiaiškinkite, ką reiškia šie pasenę žodžiai: vetušas, žugara, tęvas, tijūnas, žagrė, muškieta.
SUŽINOKITE DAUGIAU
Indoeuropiẽčiais vadinamos tautos, kurios kalba indoeuropiečių kalbomis. Tai albanų, armėnų, baltų, germanų, graikų, italikų, indų, iranėnų, keltų, slavų ir kitomis giminiškomis kalbomis kalbančių tautų visuma. Ši sąvoka yra dirbtinė, sukurta XIX amžiuje. Ji susideda iš Ìndijos ir Europos pavadinimų, nes didžiuliame plote nuo Ìndijos iki Europos kadaise kalbėta indoeuropiečių prokalbe.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"