Chapter 3.2 (Lietuvių kalba 11)

Dedikacija (3.1 tema)

Dedikacija

„Knyga – geriausia dovana!“ – skelbia reklaminis šūkis. Ar sutiktumėte su tokiu teiginiu? Kodėl simbolinėmis progomis dažnai dovanojamos knygos? Iš tiesų knyga kaip dovana pernelyg neįpareigoja, tačiau sykiu nėra anonimiška, per knygą galima kūrybiškai perteikti asmeninę žinutę ar palinkėjimą. Be to, knyga kaip dovana intriguoja, žada ramaus, malonaus laiko, galiausiai – ypač su dedikãcija ar palinkėjimu priešlapyje – ilgam išliks kaip gražus prisiminimas.

Dedikacija (lot. dedicatio paskyrimas) – tai atskiras kūrinio pradžios tekstas, kuriuo pasakoma, kam atminti ar įamžinti autorius jį skiria. Renesanso, Baroko laikais autoriai kurdavo eiliuotas dedikacijas – trumpame posme surimuodavo savo sumanymą padovanoti kūrinį kitam asmeniui. Autoriaus dedikacija spausdinama knygos ar smulkesnio kūrinio pradžioje, pavyzdžiui: Martyno Mažvydo „Katekizmo“ (1547) priešlapiuose išspausdintas lotyniškas paskyrimas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei; dažnoje knygoje būna autoriaus dedikacija brangiems žmonėms (su meile – tėvams, dukrai, sūnui, sesei, broliui, draugams ir t. t.). Poetai kartais savo eilėraščius skiria konkretiems asmenims po eilėraščio pavadinimu užrašydami arba vardą, arba inicialus.

Dedikacija gali būti ir proginė – kai autoriai spausdinto kūrinio pradžioje ranka užrašo paskyrimą kitam asmeniui kokiai nors progai ar įvykiui atminti. Panašiais tikslais dedikacijas su palinkėjimais knygos priešlapiuose rašo ne tik patys autoriai, bet ir skaitytojai: tėvai – savo vaikams, mokytojai – mokiniams, draugai – vieni kitiems ir pan.

Naujų knygų priešlapiuose pačių autorių ranka įrašytos dedikacijos poetui ir bičiuliui Marcelijui Martinaičiui
Naujų knygų priešlapiuose pačių autorių ranka įrašytos dedikacijos poetui ir bičiuliui Marcelijui Martinaičiui

UŽDUOTIS. Perskaitykite Aido Marčėno eilėraštį (iš triptiko „Trys konkretūs pasakojimai paauglystei atminti“) ir pasvarstykite apie dedikacijos funkciją. Atsakykite į pateiktus klausimus.

TRYS KONKRETŪS PASAKOJIMAI PAAUGLYSTEI ATMINTI

1. pasakojimas apie tai, kaip mes ėjome iš Anykščių į Ùkmergę

Rimui

kai mes ėjome per Kavárską
​atšalusio rugpjūčio naktį
​garuojant asfaltui spragsėdami
​vyšnių kauliukais

mano draugai ir aš
​mano draugai ir aš

kai mes ėjome dainuodami per
​Kavarską šunys nelojo
​didelis buvo dangus mumyse
​žvaigždės skambėjo

mūsų kelionėje
v​yšnių nunokusių

kai mes ėjome pasišvilpaudami
​per Kavarską spragsėdami vyšnių
​kauliukais keturi tarsi bitlai
Aukštaitijà stebėjos

mano draugais ir manim
​mano draugais ir manim

  1. Kam dedikuojamas šis A. Marčėno eilėraštis?
  2. Sprendžiant iš eilėraščio pavadinimo ir viso teksto, ką galima suprasti apie Rimą – kas jis?
  3. Pasidomėkite, kam skirti kiti du šio triptiko eilėraščiai.
Please wait