Pratarmė

Kalbinio ugdymo vadovėlyje į kalbą siūloma pažvelgti plačiau. Tai:

• mokymasis sakyti kalbą ir dalyvauti pokalbyje;
• mokymasis kalbėti ir rašyti apie literatūrą;
• negrožinių tekstų skaitymas ir jų kūrimas;
• pagalba ruošiantis brandos egzamino rašiniui.

Atnaujintoje Lietuvių kalbos ir literatūros programoje daugiau dėmesio skiriama sakytinio teksto suvokimui, t. y. klaũsymui, ir kalbų sakymui, dalyvavimui pokalbiuose, diskusijose. Viena brandos egzamino dalis taip pat skirta kalbėjimui – reikės parengti trumpą kalbą, ją pasakyti ir diskutuoti kalboje aptariamais klausimais. Visa tai apžvelgiama „Retorikos“ skyriuje: nagrinėjamos ir aptariamos kalbos, patariama, kaip kurti savo kalbą ir ją pasakyti viešai.

Literatūros vadovėliuose tik epizodiškai aptariami negrožiniai tekstai, bet juos galima skaityti ir atidžiai. Antrame skyriuje „Negrožinė literatūra“ apžvelgiami populiariausi negrožinės literatūros žanrai, aiškinamasi, kuo ypatinga dokumentinė literatūra, egodokumentika ir kt. Šiame skyriuje mokiniai kviečiami atlikti nemažai kūrybinių užduočių: rašyti apžvalgą, imti interviu, bent trumpam pradėti rašyti dienoraštį ir pan. Pažintį su negrožinės literatūros žanrais palengvina klausimai, kviečiantys šiuos tekstus analizuoti ir interpretuoti.

Trečiame skyriuje „Tekstai apie grožinę literatūrą: skaitymas ir rašymas“ aptariami įvairaus pobūdžio tekstai apie literatūrą: anotacijos, recenzijos, straipsniai. Mokomasi ne tik juos skaityti, bet ir rašyti, cituoti, įterpti išnašas, sudaryti literatūros sąrašą ir kt.

Bene svarbiausias šiame vadovėlyje ketvirtas skyrius – „Egzamino rašiniui artėjant“. Jame, kaip reikalauja naujoji brandos egzaminų tvarka, mokomasi: a) rašyti grožinio teksto analizę ir interpretaciją; b) svarstyti probleminį klausimą remiantis literatūros tekstu. Abiem atvejais mokiniai turės analizuoti ir interpretuoti literatūros kūrinį arba jo ištrauką. Atidžiai skaityti literatūros kūrinius mokytasi daug metų, o dabar bandoma apibendrinti šią patirtį – nubrėžiamos pagrindinės analizės ir interpretacijos gairės. Greta pateikiama poezijos ir prozos skaitymo pavyzdžių. Taip pat siūloma keletas patarimų, kaip rašyti probleminį rašinį pagal literatūros kūrinį ar jo ištrauką.

Vadovėlio pabaigoje pateiktas priedas – kalbos vartojimo lentelės, kuriose glaustai apibūdinamos kalbos dalys ir jų vartosena. Tai paranki priemonė norint pasikartoti pagrindines lietuvių kalbos gramatikos taisykles.