MOKYMOSI TIKSLAI
- Sužinosite, kaip atsiranda svetimi žodžiai, arba skoliniai.
- Aptarsite tarptautinių žodžių vartojimą.
- Mokysitės atpažinti nevartotinas svetimybes.
STEBIME
Pradėję mokytis svetimos kalbos, pastebime, kad kai kuriuos žodžius jau suprantame. Paprastai tai yra tarptautiniai žodžiai. Jie tarsi tiltai sieja skirtingas kalbas. Pažvelkite į vokiečių, italų, prancūzų kalbų žodžius ir atlikite užduotis.
Vokiečių kalbos žodžiai
Problem, Form,
Konzert, Pizza,
Klasse, Karaoke,
Kaffee, Telefon,
Sushi.
Italų kalbos žodžiai
Problema, forma,
concerto, pizza,
classe, karaoke,
caffe, telefono,
sushi.
Prancūzų kalbos žodžiai
Probleme, forme,
concert, pizza,
classe, karaoke,
cafe, telephone,
sushi.
- Išverskite šiuos žodžius į lietuvių kalbą. Kaip sekėsi versti?
- Pasiklausykite, kaip šie žodžiai tariami vokiškai, itališkai ir prancūziškai. Galite naudotis interneto vertėju arba elektroniniu žodynu. Ar pavyko suprasti?
- Išverskite šiuos žodžius į anglų kalbą ir ištarkite juos arba pasiklausykite tarimo.
- Patvirtinkite arba paneikite teiginį, kad tarptautiniai žodžiai padeda mokytis kalbų.
AIŠKINAMĖS
Žodžiai yra nevienodos kilmės. Vieni jų yra savi, paveldėti iš protėvių, kiti – svetimi, pasiskolinti iš kitų kalbų. Savi, nesiskolinti žodžiai vadinami veldiniais. Seniausi lietuvių kalbos veldiniai yra perimti iš indoeuropiečių prokalbės. Taigi bendros tokių lietuvių kalbos ir giminiškų kalbų žodžių ištakos siekia tolimus priešistorės laikus. Tikriausiai pamenate 7 klasėje aptartą indoeuropiečių veldinį du, kuris turi atitikmenų kitose giminiškose kalbose: latvių divi, lotynų duo, rusų dva.
Panagrinėkite schemą ir išsiaiškinkite, kokius žodžius lietuvių kalba paveldėjo iš indoeuropiečių prokalbės, o kokius pasiskolino iš kitų kalbų.
LEKSIKA PAGAL KILMĘ
Savos kilmės žodžiai | Svetimos kilmės žodžiai | |
Veldiniai | Skoliniai | |
Išlikę iš indoeuropiečių prokalbės laikų | Pasiskolinti iš kaimynų | Atėję per tarpines kalbas daugelyje kalbų paplitę tarptautiniai žodžiai |
Vienas, trys, keturi, penki; akis, dantis, nosis; brolis, motina, sesuo, sūnus; šuo, vilkas, angis; Dievas, šventas, melstis; javai, linai, beržas; saulė, ugnis, vanduo; būti, ėsti, mirti. | Slavų: grybas, knyga, bažnyčia, bulvė; germanų: pinigas, gatvė, kunigas, kambarys; finų (suomių): laivas, burė, kadagys; žydų: šutvė. | Graikų: atomas, politika, filosofija, pedagogas; lotynų: universitetas, operacija; anglų: biudžetas, parlamentas, mitingas; prancūzų: biuras, garažas, afera; italų: akordas, akvarelė, tenoras; vokiečių: fejerverkas, raketa, štabas; arabų: algebra; indėnų: šokoladas; kinų: soja, taifūnas. |
Iš kitų kalbų atėję žodžiai vadinami skoliniais. Jie skirstomi pagal kilmę ir amžių. Nėra pasaulyje kalbos, kuri neturėtų skolinių. Jie rodo istorinę kalbų sąveiką, santykius su kaimynais. Lietuvių kalboje daugiausia yra iš kaimyninių slavų ir germanų kalbų, mažiau – iš suomių, žydų ir kitų kalbų patekusių skolinių. Kai kurie žodžiai iš tolimesnių kalbų į lietuvių kalbą atėjo per tarpines kalbas. Tai daugelio pasaulio tautų kalbose paplitę skoliniai, vadinami tarptautiniais žodžiais. Nors tarptautinis žodis yra kilęs iš vieno šaltinio, jo forma prisitaiko prie konkrečios kalbos dėsnių. Palyginkime žodį kilogramas, kilusį iš graikų kalbos žodžių χίλιοι (chilioi) ir γράμμα (gramma), su kitų kalbų atitikmenimis: anglų kilogram, prancūzų kilogramme, ispanų kilogramo, italų chilogrammo.
Tarptautinius žodžius dažnai vartoja įvairių profesijų žmonės, kurie padeda skirtingomis kalbomis kalbantiems specialistams lengviau susišnekėti. Daugumą tokių specialių žodžių, tapusių profesinės leksikos dalimi, vadiname terminais. Jie įvardija įvairias mokslo, meno, teisės ir kitokias sąvokas, pavyzdžiui: lazeris, baletas, vokalas, konstitucija, chirurgas, transportas.
Pagal amžių skoliniai skirstomi į senuosius ir naujuosius, nors naujumas – santykinė sąvoka. Šiuo metu į lietuvių kalbą ypač daug skolinių ateina iš anglų kalbos (kompiuteris, feisbukas). Tačiau ne visi naujieji skoliniai prigyja. Vieni jų prisitaiko prie lietuvių kalbos fonetikos, gramatikos ir rašybos dėsnių, nors aiškiai suvokiami kaip svetimos kilmės žodžiai ir laikomi tarptautiniais žodžiais, kiti yra kalbos normų neatitinkančios svetimýbės, vadinamos barbarizmais. Šie keičiami pagal lietuvių kalbos darybos taisykles sukurtais naujadarais. Pavyzdžiui, vietoj barbarizmų printeris, flešas vartojami naujadarai spausdintuvas, atmintukas.
ĮTVIRTINAME
- Darsyk grįžkite prie schemos. Kurie joje pateikti veldiniai nusako giminystės ryšius, kūno dalių, dvasinio pasaulio dalykų, gyvūnų, augalų, negyvosios gamtos objektų, veiksmų ir skaičių pavadinimus? Kiekvienos grupės veldinius surašykite atskirai.
- Kai kurie tarptautiniai žodžiai turi pasikartojančias pabaigas, vadinamas baigmenimis, pavyzdžiui, -entas (prezidentas), -onas (telefonas), -ūra (literatūra). Garsiai perskaitykite pateiktus žodžius. Išrinkite muzikos terminus ir pabraukite jų baigmenis.
Solistas, dantistas, vokalistas; reklama, gama, programa; briliantas, muzikantas; dokumentas, argumentas, instrumentas, testamentas; faraonas, fortepijonas, balionas, telefonas, saksofonas; pianinas, delfinas; kompozicija, tradicija, melodija, konservatorija; choras, motoras; orkestras, semestras; motociklas, miuziklas; duetas, kabinetas, komitetas, portretas; sintezatorius, radiatorius; mikroskopas, hiphopas.
- printeris
- fantazija
- fanas
- eksperimentas
- šansas
- spausdintuvas
- vaizduotė
- aistruolis, sirgalius
- bandymas
- galimybė
- efektyvus
- minimum (septyni)
- specialiai
- mistinis
- proporcija
- veiksmingas
- mažiausiai
- tyčia
- paslaptingas
- santykis
- remontuoti (automobilį)
- stop
- startuoti
- demonstruoti
- prezentacija
- taisyti
- sustok
- pradėti
- rodyti
- pristatymas
APIBENDRINAME
- Perskaitykite sakinį apie Saturno palydovą Titaną ir atlikite užduotis.
- Sakinyje pažymėti du tarptautiniai žodžiai. Raskite dar šešis.
- Perrašydami sakinį, pabrauktus tarptautinius žodžius pakeiskite lietuviškais atitikmenimis.
Įdomiausia, kad Titano atmosferoje formuojasi sudėtingos organinės molekulės, kurios gali išsivystyti į primityvias gyvybės formas – bakterijas.
(Pagal „Visuotinę lietuvių enciklopediją“)- Pasirinkite vieną iš užduočių ir patyrinėkite naujuosius skolinius, pavyzdžiui, instgramas, feisbukas, vaifajus, skaipas, jutubas, kroksai, kedai.
- Remdamiesi 1–2 pasirinktais skoliniais, parašykite samprotavimo pastraipą, kaip naujieji skoliniai atspindi visuomenės gyvenimo pokyčius. Aptarkite šių skolinių kilmę, vartojimo sritį ir rašybą.
- Pasiskirstę į grupes, aptarkite po 2–3 skolinius, parenkite apie tai pranešimus ir pristatykite juos klasėje. Pabaigoje surenkite apibendrinančią diskusiją, ar vertėtų tuos skolinius keisti lietuviškais naujadarais, pavyzdžiui, feisbuką – veidaknyge.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"