MOKYMOSI TIKSLAI
- Aptarsite jaustukų ir ištiktukų kilmę ir sandarą.
- Aiškinsitės jaustukų ir ištiktukų reikšmę tekste.
STEBIME
Perskaitykite sakinius, kuriuose skirtingomis spalvomis pažymėtos dvi nekaitomosios kalbos dalys – jaustukai ir ištiktukai. Jos abi vadinamos raiškiosiomis kalbos dalimis. Jaustukai dažniausiai perteikia žmogaus jausmus, o ištiktukai – aplinkos garsus ar vaizdinius. Atsakykite į klausimus.
Monika čiupt mobilųjį: Alio? Labas! Ei, Bernadeta, kur tu? Deja, niekas neatsiliepia. Tik telefone girdėti pyp pyp pyp. Kišt aparačiuką į kišenę, et. Tiek jau to! Ai, pėdins ji namo viena.
- Kurie pažymėti žodžiai vaizdingai nusako staigius trumpus veikėjos veiksmus?
- Kurie pažymėti žodžiai mėgdžioja garsus? Kas tuos garsus sukėlė?
- Kuriais žodžiais rodomas veikėjos draugiškumas, kvietimas bendrauti? Kada vartojamos šios mandagumo formulės?
- Kurie pažymėti žodžiai įtaigiai perteikia veikėjos nusivylimą?
- Nustatykite, kuria spalva pažymėti jaustukai, o kuria ištiktukai.
AIŠKINAMĖS
Įvairius jausmus – džiaugsmą, nuostabą, pyktį, baimę, pasibjaurėjimą – žmogus perteikia ne tik veido išraiška, gestais, bet ir jausmingais šūksniais arba žodžiais. Tokie šūksniai ir žodžiai vadinami jaustukais. Jaustukai paties jausmo nepavadina, bet siejami su juo. Jaustukų esama įvairių: vieni rodo žmogaus emocijas (ach, ui, ajajai), kiti yra mandagumo formulės (laba diena, ačiū, prašom, sudie), dar kiti – skatinamieji žodžiai (tš! ša! marš! no! štiš!). Jaustukų vaidmenį atlieka ir keiksmažodžiai ar žargonybės (velnias, rupūžė, blemba; jėga, geras, nerealiai, faina).
Jaustukas – nekaitomoji kalbos dalis. Sakinio dalimi jaustukai neina. Jaustukų reikšmė dažnai priklauso nuo intonacijos ir konteksto.
JAUSTUKO REIKŠMĖ | |
Jausmas | Pavyzdys |
Džiaugsmas | Oho, kaip puiku! |
Nuostaba | Bravo, nuostabiai pagrojai! |
Dėkingumas | Ačiū, buvo labai skanu. |
Sveikinimas | Labas rytas. Kaip miegojai? |
Pyktis | Po galais, kas čia dabar? |
Baimė | Aaa, kaip baisu! |
Pasibjaurėjimas | Fui, nevalgyk tų kriaušių. |
Skausmas | Ojojoj, kaip užsigavau.  |
Nusivylimas | Deja, kelias netrukus baigėsi. |
Pagal sandarą jaustukai skirstomi į pirminius ir antrinius, o pagal kilmę – į sudarytus iš garso ar garsų samplaikos, kitų kalbos dalių ir sustabarėjusių pasakymų. Panagrinėkite lentelę ir susipažinkite su jaustukų sandara ir kilme.
JAUSTUKAI PAGAL SANDARĄ IR KILMĘ | ||
Pirminiai | Antriniai | |
Sudaryti iš garso ar garsų samplaikos | Padaryti iš kitų kalbos dalių | Sudaryti iš sustabarėjusių pasakymų |
o, a, aaa, ė, oi, ai, ei, ui, ak, ach, et, ech, uch, aha, ate, oho, ohoho, ojojoj, o-lia-lia, a-ta-ta, na, va, še, te, bai, vai, tfu, tpfu, fu, fui, brr, hm | prašom (iš prašome), deja (iš deja – „vargas“), labas (iš labas – „geras“), šit (iš šitas), vaje (iš va), sudie (iš su Dievu), vajėzau (iš va Jėzau), labanakt (iš laba naktis), dievaži (iš Dievas žino) | ačiū Dievui, dėkui Dievui, neduok die, laba diena, viso gero, čia tai bent, tai bent, tiek to, tiek jau to, po velnių, po šimts pypkių, po galais, po paraliais |
Jaustukai vartojami kasdienėje kalboje, grožiniuose tekstuose ir prireikus jausmingesnio žodžio.
Ištiktukai yra nekaitomi žodžiai, perteikiantys įvairių veiksmų ir reiškinių sukeltus garsus (cha, apči, bar bar), vaizdus (dirst, žiū, krust, šiuri šiuri) ir pojūčius (brrr). Dažniausiai ištiktukai vartojami nusakyti garsams, kuriuos sukelia staigūs veiksmai: pykšt, triokšt, bac, dunkst, plumpt, bum, bumpt, keberiokšt, šlept. Ištiktukais mėgdžiojami gyvūnų balsai: au, miau, čirr, kukū, rrr, bzzz.
Daugelis ištiktukų baigiasi t (trinkt, švyst), rečiau – š (bakš), i, y (vizgi, šlamy), u, ū (lungu, brazdū), ai (klebetai, makalai). Ištiktukų rašyba priklauso nuo veiksmo pobūdžio: trumpą veiksmą žymintis ištiktukas rašomas su trumpąja balse (kišt, strikt), ilgą veiksmą – su ilgąja (kyšt, strykt).
Kai kurie ištiktukai atitinka veiksmažodžių kamienus: krypt ir krypti, dribt ir dribti. Iš ištiktukų padaryta nemažai veiksmažodžių: kvaksėti, caksėti, kukuoti. Kartais ištiktukai perima veiksmažodžio vaidmenį ir eina tariniu: Vaikas strikt prie senelės. Šaka triokšt, o vaikas blumpt.
Ištiktukai vaizdingi ir emocingi, jie yra vaizdingos bei gyvos kalbos požymis. Dažniausiai vartojami grožinės literatūros tekstuose. Beje, ištiktukas – labai archajiška kalbos dalis, daugumoje kalbų atskirai neskiriama.
ĮTVIRTINAME
- Perskaitykite grožinės literatūros pavyzdžius, raskite ir pažymėkite jaustukus. Aptarkite jų vartoseną ir skyrybą.
- Perskaitykite sakinius, raskite ir pažymėkite ištiktukus. Pasakykite, kas jais mėgdžiojama.
- „Dažniniame rašytinės lietuvių kalbos žodyne“ raskite dažniausiai vartojamus jaustukus ir ištiktukus.
Atvėrę PDF dokumentą, spustelėkite „Ctrl + f“ ir paieškos laukelyje įrašykite jst., o paskui – išt.
Naudodamiesi paieška, nuo dokumento pradžios raskite ir užrašykite po 20 dažniausiai vartojamų jaustukų ir ištiktukų.
Kurių jaustukų ir ištiktukų jūs paprastai nevartojate?
- Atlikite užduotis.
- Iš dažniausių jaustukų ir ištiktukų sąrašo išsirinkite po 7 jaustukus ir ištiktukus.
- „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“ raskite po 7 grožinės literatūros pavyzdžius su populiariausiais jaustukais ir ištiktukais (kaip dirbti su tekstynu, žiūrėkite temoje „Prielinksnis“).
- Aptarkite šių jaustukų skyrybą.
APIBENDRINAME
- Išnagrinėkite pateiktus statistinius duomenis ir atlikite užduotis.
5.1. Perskaitykite tekstą ir reikiamu linksniu užrašykite trūkstamus žodžius. Juos pasirinkite iš čia pateikto sąrašo; kai kurie žodžiai gali kartotis. Rašykite taisyklingai.
Angliškas, džiaugsmas, garsas, lietuviškas, pirminis, pyktis.
Išnagrinėjus 532 mokinių atsakymus apie jausmų raišką jaustukais, galima daryti kelias išvadas.
- Mokinių kalboje konkuruoja dvejopi jaustukai: ir .
- Iš lietuviškų jaustukų mokiniai dažniausiai vartoja įvairius jaustukus, sudarytus iš vieno ar kelių samplaikos.
- Mokiniai linkę tais pačiais jaustukais reikšti gana skirtingus jausmus – nuo iki .
- Pasibjaurėjimui ir išgąsčiui reikšti mokiniai dažniausiai pasirenka kilmės jaustukus, o nuostabai, pykčiui ir džiaugsmui reikšti gausiai vartojami ir , ir kilmės jaustukai. Tiesa, reikšdami , mokiniai mieliau renkasi nelietuviškus jaustukus, todėl galima teigti, kad šio jausmo raiška apklaustų mokinių kalboje yra angliškiausia.
(Pagal Agnę Aleksaitę)
5.2. O kuriuos jaustukus jūs patys linkę vartoti? Palyginkite savo rezultatus su statistiniais duomenimis. Suformuluokite savo atsakymus apibendrinančią išvadą.
- Atlikite tyrimą ir išsiaiškinkite, kurie jaustukai ir ištiktukai populiarūs jūsų klasėje.
- Pasirinkite iš pateiktųjų arba patys sugalvokite po vieną situaciją ir apklauskite bendraklasius, ką jie įrašytų daugtaškių vietoje.
Galimos situacijos
1. Susižavėjimas: .............! Tai tiesiog nuostabu! Žavu!
2. Prašymas: Man labai reikia. .............! Pasakykit!
3. Atsiprašymas: ............., aš pasikarščiavau, nepyk.
4. Abejojimas: ............., nežinau, ką daryti.
5. Šaltis: ............., kaip man šalta!
6. Bučkis: Pribėgęs jis (pribėgusi ji) ............. man į skruostą.
7. Tildymas: .............! Nekalbėk, nes gali mus išgirsti.
8. Verksmas: ............. . Man taip bus liūdna.
9. Kalbėjimas: Ką tu čia ............., nesuprantu, sakyk aiškiai.
10. Juokas: .............! Tikrai juokinga!
- Apibendrinkite apklausos rezultatus ir parašykite tyrimo išvadas.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"