MOKYMOSI TIKSLAI
- Pakartosite kalbos dalių gramatinius požymius.
- Įtvirtinsite žinias apie jų rašybą, kirčiavimą ir vartojimą.
- Susipažinsite su morfologiniu anotatoriumi.
STEBIME
Perskaitykite aktoriaus Valentino Masalskio mintis ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis.
Ne kartą girdėjome, kad mokinys turi aplenkti mokytoją. Nevisiškai sutinku.
Ne vienam esu sakęs žiūrėti į mokytojo nugarą ir eiti jam iš paskos.
Mokinys gero mokytojo niekada neaplenks, nebent šis išsuktų iš kelio ar jiems būtų ne pakeliui.
- Kaip šiuose sakiniuose rašoma dalelytė ne?
- Su kuriomis kalbos dalimis ji susijusi?
- Žiūrėdami į pavyzdžius, apibendrinkite dalelytės ne rašybą.
AIŠKINAMĖS
Pagal bendrąją reikšmę ir ją atitinkančius gramatinius požymius žodžiai skiriami į klases, vadinamas kalbos dalimis. Tradicinėje gramatikoje aptariama vienuolika kalbos dalių.
Vienos kalbos dalys yra savarankiškosios. Jos eina sakinio dalimis. Tai daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis. Kitos – nesavarankiškosios, sakinio dalimis neina – dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas.
Vienos kalbos dalys yra kaitomosios, t. y. linksniuojamosios ar asmenuojamosios, kitos – nekaitomosios. Pastarųjų gramatinė sandara paprastesnė.
KALBOS DALIŲ KAITYMAS
KALBOS DALYS | ||
Kaitomosios | Nekaitomosios | |
Linksniuojamosios | Asmenuojamoji | Prielinksnis Jungtukas Dalelytė Ištiktukas Jaustukas Prieveiksmis |
Daiktavardis Būdvardis Skaitvardis Įvardis | Veiksmažodis* |
*Pastaba: veiksmažodis turi ir nekaitomą bendratį (eiti), padalyvį (einant), ir asmenuojamųjų formų (einu, eini, ėjome, ėjote), ir linksniuojamą dalyvį (einantis, einantiems, einančias).

Prisiminkite kalbos dalis ir apibendrinkite savo žinias.
KALBOS DALYS | ||
Savarankiškosios kalbos dalys | Apibrėžtis | Pavyzdys |
Daiktavardis | Kalbos dalis, kuri reiškia daiktą ir atsako į klausimą kas? (gramatikoje daiktas – apie ką galima pasakyti, kas tai). | namas, žmogus, medis; |
Būdvardis | Kalbos dalis, kuri reiškia daikto požymį, ypatybę ir atsako į klausimą koks? kokia? | geras, gera, žalias, žalia, stiklinis, stiklinė, laimingas, laiminga |
Skaitvardis | Kalbos dalis, kuri reiškia tikslų skaičių ar skaičiuojamą vietą eilėje ir atsako į klausimą kiek? kelintas? kelinta? | du, dvi, dveji, dvejos, dvejetas, antras, antra |
Įvardis | Kalbos dalis, kuri turi bendrą nurodomąją reikšmę, bet nepavadina. Jei nurodo daiktą, atsako į klausimą kas? Jei ypatybę – koks? Jei skaičių – keli? kelintas? kelinta? | aš, jis, ji, savo, šitoks, šitokia, keli, kelios, keliolika, kelintas, kelinta |
Veiksmažodis | Kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ar būseną ir atsako į klausimą ką veikia (veikė, veikdavo, veiks)? kas vyksta, atsitinka? | eina, mąsto, rengėsi, miegok, lytų, patiks, reikia |
Prieveiksmis | Kalbos dalis, kuri reiškia veiksmo aplinkybę ar ypatybės požymį ir atsako į klausimus kaip? kur? kada? kodėl? kiek? | gerai, toli, aukštyn, visada, tyčia, daug, dviese |
Nesavarankiškosios kalbos dalys | Apibrėžtis | Pavyzdžiai |
Dalelytė | Kalbos dalis, kuri žodžiams, žodžių junginiams ar sakiniams teikia papildomų reikšmės atspalvių. | dar, ypač, ne, štai, net, vis, gi |
Prielinksnis | Kalbos dalis, kuri eina su linksniuojamuoju žodžiu ir rodo jo ryšį su kitais žodžiais. | ant, po, prie, be, su, už, dėl |
Jungtukas | Kalbos dalis, kuri rodo žodžių ir sakinių ryšį. | ir, ar, kai, kol, nors, nes, juo... juo |
Jaustukas | Kalbos dalis, kuri reiškia jausmus. | oi, ačiū, sudie, mmm, fui! |
Ištiktukas | Kalbos dalis, kuri reiškia kokio nors veiksmo sukeltus garsus ar vaizdus. | bumpt, šliūkšt, čir čir čir |
Pasikartokite daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio, veiksmažodžio ir prieveiksmio gramatinius požymius.
Daiktavardžiai turi giminę, yra kaitomi skaičiais ir linksniais. Gali būti sangrąžiniai.
PAVYZDŽIAI | ||||
Daiktavardis | Giminė | Skaičius | Linksnis | Sangrąžinė forma |
Dainą | mot. g. | vns. | G. | – |
Keleivių | vyr. g. | dgs. | K. | – |
Pasirinkimu | vyr. g. | vns. | Įn. | + (pasirinkimu) |
Būdvardžiai yra kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais. Gali būti laipsniuojami, turėti įvardžiuotinę formą.
PAVYZDŽIAI | |||||
Būdvardis | Giminė | Skaičius | Linksnis | Laipsnis | Įvardžiuotinė forma |
Auksiniai | vyr. g. | dgs. | V. | – | – |
Naująją | mot. g. | vns. | G. | nelyg. l. | + (naująją) |
Gražu | bev. g. (neg. f.) | – | – | nelyg. l. | – |
Vyriausiam | vyr. g. | vns. | N. | aukšč. l. | – |
Skaitvardžiai gali būti kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais. Kai kurie skaitvardžiai niekaip nekaitomi (dešimt, dvidešimt, trisdešimt ... devyniasdešimt). Gali turėti įvardžiuotinę formą.
PAVYZDŽIAI | ||||
Skaitvardis | Giminė | Skaičius | Linksnis | Įvardžiuotinė forma |
Pirmojo | vyr. g. | vns. | K. | + (pirmojo) |
Dviejose | mot.. g. | – | Vt. | – |
Vienuolikos | – | – | K. | – |
Keturiasdešimt | – | – | – | – |
Beveik visi įvardžiai gali būti kaitomi linksniais, o kai kurie – skaičiais. Gali turėti giminę, įvardžiuotinę formą.
PAVYZDŽIAI | ||||
Įvardis | Giminė | Skaičius | Linksnis | Įvardžiuotinė forma |
Kokie | vyr. g. | dgs. | V. | – |
Tave | – | vns. | G. | – |
Keliolikoje | – | – | Vt. | – |
Tasai | vyr. g. | vns. | V. | + (tasai) |
Veiksmažodžiai yra asmenuojamieji ir neasmenuojamieji. Veiksmažodžio asmenuojamosios formos (eina, einu, ėjome, eik) yra kaitomos nuosakomis, laikais, asmenimis ir skaičiais. Gali turėti sangrąžinę formą. Bendratis ir padalyvis (eiti, einant) yra nekaitomi. Dalyvis yra linksniuojamas (einantis, einantiems, einančias), pusdalyvis turi giminę ir skaičių (eidamas, eidama, eidami, eidamos).
PAVYZDŽIAI | |||||
Veiksmažodis | Nuosaka | Laikas | Skaičius | Asmuo | Sangrąžinė forma |
Skaitydavome | ties. n. | būt. d. l. | dgs. | 1 | – |
(Jie) pasirašė | ties. n | būt. k. l. | – | 3 | + (pasirašė) |
(Jis) tylėtų | tar. n. | – | – | 3 | – |
Nešk | liep. n. | – | vns. | 2 | – |
Prieveiksmiai nekaitomi nei linksniais, nei asmenimis, nerodo nei skaičiaus, nei giminės. Kai kurie gali turėti laipsnius.
PAVYZDŽIAI | |
Prieveiksmis | Laipsnis |
Daug | nelyg. l. |
Dažniau | aukšt. l. |
Visur | – |
ĮTVIRTINAME
- Perskaitykite Eglės Venslovaitės-Šiliūnienės „Pasakos apie Mokytoją“ pradžią ir atlikite užduotis.
1.1. Taisyklingai parašykite suskliaustus žodžius – kartu ar atskirai, ir pagrįskite, kodėl.
(Vieną, kart) gyveno Mokytoja. (Kas, ryt) nešina sąsiuviniais* ir vadovėliais troleibusu ji skubėdavo į darbą. Nešulys* būdavo labai sunkus, daug sunkesnis už pieną, duoną, skalbimo miltelius ar kitus įprastus pirkinius: (ne, juokai) neštis Homerą, Šekspyrą, Maironį... Kaip slėgdavo* ją Antigonės ašaros ir partizanų dainos! Kaip baugindavo Dantės „Pragaro“ požemiai! (Bet, gi) Mokytoja tik dar tvirčiau suspausdavo* savo krepšį, kad, (neduok, die), ko nors (ne, pamestų) amžiams. O kaip (ne, lengva) būdavo nulaikyti (ši, taip) suspaustus keturvėjininkus, kaip verždavosi* jie iš krepšio tamsos, grasindami manifestu! Bet, laimei*, Mokytoja buvo įpratusi prie tokių ginčų* ir su klasikais (ne, leisdavosi) į kalbas.
1.2. Nurodykite pirmuose penkiuose sakiniuose pavartotų žodžių kalbos dalis.
1.3. Paaiškinkite žvaigždute pažymėtų žodžių rašybą.
- Perskaitykite pasakos tęsinį ir atlikite užduotis.
Mokykla jos kas rytą laukdavo: vos pamatydavo atskubančią, tuoj pasitikdavo atlapodama duris ir skambindama iš visos metalinės širdies. Klasėje Mokytoją sutikdavo dvi dešimtys vienodomis uniformomis aprengtų labai skirtingų gyvenimų. Ji pažvelgdavo į savo mokinius, iš pradžių įkvėpdavo oro, paskui atverdavo vadovėlius, paleisdama iš jų Trojos ir Lietuvos gynėjus, įsimylėjėlius ir Viduramžių riterius, robotus ir peteliškes, aristokratus ir nešvarius kaimiečius su visokio plauko gyvuliais.
Per pamokas ji mokė vaikus prisijaukinti tuos senoviška šnekta kalbančius veikėjus, pakviesti juos išgerti arbatos, susibičiuliauti. Žinoma, dauguma moksleivių mieliau keliaudavo „Kelionės tau“* siūlomais maršrutais nei leisdavosi į pavojingą kelionę su Odisėju*. Juos viliojo trumpi esemesai*, o ne senovės šumerų* dantiraščiai. Bet Mokytoja* buvo labai kantri ir išmintinga: ji žinojo, kad tik blogi dalykai vyksta greitai, o geriems reikia laiko. Ir kam leistis į pragarus*, kai tau tik šešiolika?..
- Aptarkite, kurios paryškintos kalbos dalys savarankiškos, kurios nesavarankiškos.
- Paaiškinkite žvaigždute pažymėtų žodžių rašybą, atkreipkite dėmesį į tikrinius ir bendrinius daiktavardžius.
- Morfologinis anotatorius yra įrankis, automatiškai atliekantis morfologinę analizę. Juo buvo išanalizuoti tekste nuspalvinti veiksmažodžiai. Perskaitykite nurodytus gramatinius požymius ir nustatykite, kuriuos veiksmažodžius (asmenuojamuosius ar neasmenuojamuosius) jie atitinka (pavyzdžiui, A požymiai – veiksmažodį atskubančią). Veiksmažodžius įkelkite į tinkamas vietas.
- dlv., nesngr., veik. r., es. l., neįvardž., mot. g., vns., G. – ;
- pusd., nesngr., mot. g., vns. – ;
- dlv., nesngr., neveik. r., es. l., neįvardž., vyr. g., dgs., Įn. – ;
- vksm., nesngr., tiesiog. n., būt. k. l., 3 asm. – ;
- dlv., nesngr., neveik. r., būt. l., neįvardž., vyr. g., dgs., K. – ;
- vksm., nesngr., tiesiog. n., būt. d. l., 3 asm. – ;
- bendr., sngr. – .
APIBENDRINAME
- Perskaitykite pasakos tęsinį ir atlikite užduotis.
Po pamokų Mokytoja važiuodavo namo. Jos krepšys tebebūdavo toks pat sunkus. Kartais pavykdavo kam nors iš mokinių įsiūlyti Romeo ir Džuljetą, Robinzoną Kruzą ar išdidųjį* Kainą, o Donelaičio būrų, Žemaitės Katrės dažniausiai niekas nenorėdavo priglausti, esą* nešvarūs* kaimiečiai* nepritaps naujos konstrukcijos butuose. O kur dar mokinių rašiniai, kuriuose jie spręsdavo neva personažų, o iš tiesų savo pačių lygtis su begale* nežinomųjų*. „Būti ar nebūti?“ – klausdavo jie nedrąsiais* balsais. „Būkite, visada būkite“, – mintyse* drąsindavo juos Mokytoja.
Ir taip diena iš dienos. Vis tas pats nešulys, tas pats skambutis, gal kiek ir prikimęs, tos pačios uniformos. Tik vis kitos akys žvelgdavo į Mokytoją. Ji irgi žiūrėdavo į savo mokinius... Tuojau prasidės keturiasdešimt penkias minutes truksiantis mūšis su vienaakiu kiklopu, su Viduramžių riteriais, su okupantais, su vėjo malūnais... Keturiasdešimt penkias* minutes*? Tai mokiniai taip galvojo, vis žvilgčiodami į savo mobiliuosius*... O Mokytoja žinojo, kad tas mūšis truks* visą gyvenimą...

3.1. Tekste suraskite tris asmenuojamąsias, tris linksniuojamąsias ir tris nekaitomąsias kalbos dalis ir jas užsirašykite.
3.2. Remdamiesi kalbos dalių gramatinių požymių lentele, morfologiškai išnagrinėkite paryškintus žodžius.

*Pastaba: spalva pažymėtas langelis reiškia, kad kalbos dalis turi arba gali turėti gramatinį požymį.
3.3. Paaiškinkite žvaigždute pažymėtų žodžių galo rašybą, atkreipdami dėmesį į kalbos dalies gramatinius požymius.
3.4. Aptarkite dalelyčių vis, gi, dar, te rašybą, remdamiesi teksto pavyzdžiais.
3.5. Pabandykite morfologiniu anotatoriumi „Morfuoklis“ paanalizuoti vieną pasirinktą sakinį – apie 5–7 žodžius. „Morfuoklio“ svetainėje pasirinkite funkciją „Teksto analizė“, įrašykite norimą analizuoti tekstą, pasirinkite rezultatų formatą „NoSketch Engine“ ir paspauskite mygtuką „Analizuoti“.
Naudojimosi „Morfuokliu" pavyzdys:

- Pasvarstykite, kodėl pamokas teksto autorė vadina mūšiu. Savo nuomonę suformuluokite raštu, į pastraipą įtraukdami kelis argumentus. Įvairiomis spalvomis pažymėkite skirtingas kalbos dalis. Kurią kalbos dalį pavartojote daugiausia kartų?
- Peržvelkite 1, 2, 3 užduočių tekstus ir pasvarstykite apie Mokytojos darbą, jos jausmus. Parašykite trumpą 5–7 sakinių samprotavimą apie mokytojo profesiją.