Chapter 2.8 (Biologija 8)

Skyriaus „Ekologija“ apibendrinimas

Ekologija tiria gyvųjų organizmų tarpusavio ryšius, jų ryšius su gyvąja ir negyvąja aplinka.

Ekologijos struktūriniai lygmenys: individas, populiacija, bendrija, ekosistema, biomas, biosfera.

Skyriaus santrauka

1 lentelė. Negyvosios ir gyvosios aplinkos veiksniai

Negyvosios aplinkos veiksniai

Aplinkos temperatūra (vidutinė paros ar metų temperatūra, dienos ir nakties ar vasaros ir žiemos temperatūrų skirtumai).

Organizmų kūno sandaros ypatumai, elgsena padeda prisitaikyti ir išgyventi karštyje ar šaltyje.

Vanduo: kiekis (kritulių kiekis, vandens telkinių gausa), cheminė sudėtis, skaidrumas.

Sausų vietų (dykumų) organizmai vandens į aplinką šalina labai mažai, o kai kurie jį kaupia savyje (kaktusai), todėl išgyvena tokiose vietose, kur vandens labai mažai.

Oro sudėtis: deguonies ir anglies dioksido kiekis, oro tarša.

Miestuose paplitusios oro taršai atsparesnės organizmų rūšys (žiauberiškosios kerpės).

Šviesa: kiekis, ryškumas, ultravioletinė spinduliuotė, šviesos trukmė per parą.

Pagal dienos ir nakties trukmę organizmai jaučia besikeičiančius metų laikus, todėl gali tinkamai jiems pasiruošti, pavyzdžiui, lapuočiai medžiai, artėjant žiemai, numeta lapus, gyvūnai lengviau orientuojasi aplinkoje.

Dirvožemis: jo sudėtis, struktūra, purumas, drėgnumas.

Sausame dirvožemyje augantys augalai turi dideles šaknis. Puriame dirvožemyje gyvenantys gyvūnai gauna daugiau deguonies, lengviau juda.

Gyvosios aplinkos veiksniai

Konkurencija: dėl buveinių, gyvenamųjų teritorijų, maisto, partnerių.

Poruojantis populiacijose vyksta konkurencija dėl patelių (kartais konkuruoja patelės dėl patinėlių), pavyzdžiui, briedžių patinai baubdami vilioja pateles. Garsus baubimas – ženklas, kad patinas yra sveikas ir stiprus.

Maistas: kiekis ir įvairovė.

Įvairiu maistu mintantys organizmai rečiau patiria maisto stygių, nes, praradę vieną šaltinį, gali maitintis kitu. Tokių organizmų populiacijos gausios ir gyvena tankiai, pavyzdžiui, skruzdėlės maitinasi ir augalais, ir kitais gyvūnais ar žuvusiais organizmais, todėl joms maisto netrūksta.

Mitybos ryšiai: apdulkintojas ir augalas, plėšrūnas ir auka, parazitas ir šeimininkas, skaidytojas ir nuokritos.

Mitybos ryšiai svarbūs populiacijų gausumo savireguliacijai. Ekosistemoje neleidžia dominuoti vienai organizmų rūšiai, populiacijose išlieka sveikiausi ir stipriausi individai.

Populiacijos dydis – tai jos individų skaičius. Populiacijos dydis priklauso nuo individų gimstamumo ir mirtingumo, imigracijos ir emigracijos.

Populiacijos dydžio skaičiavimas padeda nustatyti individų paplitimą ir gausą tam tikrose teritorijose. Gauti duomenys mokslininkams padeda:

  • planuoti nykstančių rūšių išsaugojimo veiksmus;
  • reguliuoti svetimžemių rūšių gausą;
  • išsaugoti savaimines organizmų rūšių populiacijas;
  • valdant pavojingų ligų (pavyzdžiui, kiaulių maro, pasiutligės) platintojų gausumą, mažinti šių ligų plitimą.

Populiacijos tankis – tai individų skaičius tam tikrame ploto ar tūrio vienete. Populiacijos tankio skaičiavimo vienetai pasirenkami pagal:

  • skaičiuojamų individų gyvenamąją vietą: sausumoje (km2, m2) ar vandens telkinyje (km3, m3);
  • skaičiuojamų individų dydį: žinduoliai ir paukščiai skaičiuojami km2, medžiai – ha ar a (krūmai), bestuburiai, žoliniai augalai – m2.

Populiacijos individų skaičiaus kitimas (didėjimas ar mažėjimas) dėl natūralių priežasčių (buveinių ir maisto trūkumo, konkurencijos) vadinamas populiacijos dydžio savireguliacija.

Aplinkos talpa – didžiausias skaičius kurios nors rūšies individų, galinčių neribotai ilgai gyvuoti konkrečioje aplinkoje.

Aplinkos pasipriešinimas – gyvosios ir negyvosios aplinkos veiksnių, ribojančių bet kurios populiacijos gausėjimą konkrečioje vietoje, visuma.

Vidurūšinė konkurencija vadinamas tos pačios rūšies individų konkuravimas dėl buveinių, teritorijų, maisto išteklių ar poravimosi partnerio.

Tarprūšiniai ryšiai tarp organizmų gali būti:

  • naudingi pavyzdžiui, ryšiai tarp žiedinių augalų ir jų apdulkintojų arba mikorizė tarp medžių ir kepurėtųjų grybų;
  • vienai organizmų grupei naudingi, o kitai – nereikšmingi; pavyzdžiui, žuvusio moliusko kriauklėje besislepiantis krabas;
  • parazitiniai – vienai organizmų grupei šie ryšiai naudingi, o kitai – žalingi; pavyzdžiui, kempininis grybas, augantis ant medžio kamieno ir siurbiantis medžio maisto medžiagas, pažeidžia medžio apytakinius indus.

Ekosistemoje esantys mitybos ryšiai:

  • tarp augalų ir augalėdžių (dobilas ir kiškis);
  • tarp plėšrūno ir jo aukos (ūdra ir sumedžiota žuvis);
  • tarp parazito ir jo šeimininko (žuvinis kaspinuotis ir jo parazituojama žuvis).

Populiacijų organizmų gausa reguliuojama mitybos ryšių. Pavyzdžiui, padidėjus pelių (auka) populiacijai, padidės ir pelėmis mintančių pelėdų (plėšrūnas) populiacija. Pelėdoms medžiojant peles, šių populiacija sumažės. Trūkstant maisto, pradės mažėti ir pelėdų.

Sezoninė bendrijos kaita – tai ritmiška, reguliariai pasikartojanti kaita, pavyzdžiui, metų laikai.

2 lentelė. Organizmų prisitaikymas prie sezoninės bendrijos kaitos

Sezoninės bendrijos
​kaitos būdas

Apibūdinimas

Daugiamečiai augalai
​(beržai, ąžuolai, drebulės)

Rudenį meta lapus. Žiemoja ramiai. Pavasarį tirpdo šaknyse sukauptas maisto medžiagas, jas su įsiurbtu vandeniu neša į pumpurus. Pumpurai, gavę vandens ir maisto medžiagų, išbrinksta ir sužaliuoja.

Dvimečiai augalai
​(morkos)

Šaknyse ir jų požeminiuose organuose (šakniagumbiuose) kaupia maisto medžiagų atsargas. Rudenį antžeminė augalo dalis sunyksta, lieka šaknys. Pavasarį iš šaknų išauga naujų augalų.

Vienmečiai augalai
​(pavasarinės ankstyvės)

Šiltuoju metų laiku sužaliuoja, pražysta, užaugina vaisius su sėklomis. Subrendusias sėklas išbarsto ir sunyksta. Pavasarį iš sėklų išauga naujų augalų.

Žiemos miegas
​(ežiai, barsukai)

Artėjant žiemai, gausiai maitinasi ir užsiaugina storą riebalų sluoksnį. Įsirengia žieminį guolį, kuriame miega visą žiemą. Pavasarį pabunda sulysę ir alkani, todėl aktyviai ieško maisto.

Žiemos sąstingis
​(driežai, varliagyviai, boružės)

Kai atvėsta, susiranda vietą, kurioje temperatūra nenukristų žemiau 0 °C. Nukritus kūno temperatūrai, gyvūnų organizme sulėtėja medžiagų apykaita, nustoja reaguoti į aplinkos dirgiklius. Kai atšyla, kūno temperatūra pakyla, pagreitėja medžiagų apykaita ir gyvūnai vėl tampa aktyvūs.

Visą žiemą aktyvūs gyvūnai
​(lapės, kiškiai, voverės)

Prieš žiemą gerai maitinasi. Maisto medžiagos naudojamos storam riebalų sluoksniui ir žieminiam kailiui auginti. Žieminis kailis šviesesnės spalvos ir tankus. Pavasarį šeriasi, užauga plonesnis (saugo nuo karščio) tamsesnių spalvų kailis.

Migracija
​(gervės, kregždės, varnėnai)

Vasarai baigiantis pradeda būriuotis ir išskrenda žiemoti į šiltesnius kraštus (Pietų ir Vakarų Europą, Afriką).

Daugiametė bendrijos kaita – tai bendrijos kaita, kai, keičiantis aplinkos sąlygoms, vienos bendrijos rūšys nyksta, o jų vietoje išplinta naujos rūšys ir bendrija virsta į kitą bendriją.

Daugiametės bendrijos kaitos pavyzdžiai

Apleistas arimas → pieva → krūmynai → miškas

Kopos → vienmetės žolės → vienmečių ir daugiamečių žolių pieva → krūmynai → pušynas → mišrusis (spygliuočių ir lapuočių medžių) miškas

Pelkėjimas – tai vandens telkinio (ežero, tvenkinio) bendrijos virsmas į pelkės bendriją. Pelkėjimą spartina žmonių ūkinė veikla šalia vandens telkinių.

Demografinis sprogimas – tai staigus žmonių populiacijos didėjimas.

3 lentelė. Žmonių populiacijos dydžio pokyčius lemiantys veiksniai

Populiacijos gausėjimą
​lemiantys veiksniai

Populiacijos mažėjimą
​lemiantys veiksniai

Žmonių gimstamumas didesnis už mirtingumą. Jaunėjanti visuomenė.

Žmonių mirtingumas didesnis už gimstamumą. Senstanti visuomenė.

Imigracija.

Emigracija.

Ilgėjanti žmonių vidutinė gyvenimo trukmė.

Karai.

Technologinė pažanga lemia mažesnį nelaimingų atsitikimų skaičių.

Stichinės nelaimės.

Dėl medicinos mokslų pažangos daugiau žmonių išgydoma nuo įvairių ligų.

Neišgydomos infekcinės ir lėtinės ligos.

Augančios pasaulio žmonių populiacijos poveikis aplinkai:

  • spartesnė klimato kaita, todėl sparčiai tirpsta ledynai ir kyla pasaulio vandenyno vandens lygis, dažnesni stichiniai reiškiniai (sausros, liūtys, potvyniai, audros, gaisrai);
  • senkantys žemės ištekliai: iškastinis kuras, naudingosios iškasenos, gėlas vanduo;
  • urbanizacija, todėl nyksta gamtinės ekosistemos, mažėja organizmų rūšių įvairovė, oro tarša;
  • daugėja atliekų, plečiasi šiukšlynai ir daugėja nuotekų, todėl didėja dirvožemio ir vandens telkinių tarša.

Žmonių poveikio aplinkai reguliavimas ir mažinimas:

skatinama energiją gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos elektrinių);

  • skatinama dažniau keliauti visuomeniniu transportu, netaršiomis transporto priemonėmis (dviračiais) ar pėsčiomis;
  • skatinama dažniau keliauti visuomeniniu transportu, netaršiomis transporto priemonėmis (dviračiais) ar pėsčiomis;
  • raginama rūšiuoti atliekas ir naujus daiktus gaminti iš antrinių žaliavų (medžiagų, gautų perdirbus senus daiktus);
  • statomos energijos jėgainės, kuriose energija gaminama deginant atrinktas ir per dirbtas atliekas, o ne iškastinį kurą;
  • žmonės skatinami apgalvotai pirkti ir taupiai naudoti daiktus ir medžiagas;
  • kuriamos naujos technologijos, leidžiančios taupiau naudoti žemės išteklius ir mažinančios energijos sąnaudas produktų gamybai;
  • organizuojamos įvairios akcijos, kviečiančios prisidėti prie aplinkos švarinimo ir augalijos atsodinimo, rūšinės įvairovės išsaugojimo.

Pasitikrinu ir įsivertinu

Moku sąvokas.

  1. Mokslo šaka, tirianti gyvųjų organizmų tarpusavio ryšius ir jų ryšius su gyvąja ir negyvąja aplinka, vadinama.
  2. Visos viename ežere gyvenančios lydekos vadinamos.
  3. Visos viename ežere gyvenančios organizmų rūšys vadinamos.
  4. Temperatūra, vanduo, oras, šviesa, dirvožemis yraaplinkos veiksniai, o konkurencija, maistas ir mitybos ryšiai yraaplinkos veiksniai.
  5. Populiacijos individų skaičius yra populiacijos , o individų skaičius tam tikrame ploto ar tūrio vienete yra populiacijos.
  6. Didžiausias kurios nors rūšies individų skaičius, kuris gali neribotai ilgai gyvuoti konkrečioje aplinkoje, vadinamas.
  7. Populiacijos gausėjimą ribojantys veiksniai vadinami.
  8. Ryšiai, kai vienas organizmas gauna naudos, o kitas yra žalojamas, vadinami.
  9. Ritmiškai pasikartojanti bendrijos kaita vadinama , o bendrijos virsmas į kitą bendriją vadinamas.
  10. Jeigu populiacijoje organizmų gimsta daugiau, nei miršta, o imigruoja daugiau, nei emigruoja, tai populiacijos dydis.

Galiu atpažinti ir apibūdinti.

  1. Apibūdinkite vienos pasirinktos populiacijos – baltųjų gandrų, skruzdėlių, beržų – negyvosios ir gyvosios aplinkos veiksnius, veikiančius jos gausumą ir paplitimą.
  2. Nurodykite, kodėl skaičiuojami stuburiniai gyvūnai.
  3. Apskaičiuota, kad Lietuvos teritorijoje gali gyventi iki 160 lūšių. Kaip manote, kokie aplinkos pasipriešinimo veiksniai trukdo didėti lūšių populiacijai?
  4. Paprastieji smidrinukai paplitę tik ten, kur auga vaistiniai smidrai. Paaiškinkite, kodėl.
  5. Ryšiai tarp organizmų.

Nr.

Ryšių aprašymas

Ryšio pavadinimas

1.

Askaridė gyvena ir maitinasi
žmogaus žarnyne.

2.

Žiedmusė maitinasi kiaulpienėje
gaminamu nektaru.

3.

Šalia drebulės auga raudonviršis.

4.

Pelė graužia kviečių grūdus.

5.

Pelėda medžioja peles.

6.

Gegutė savo jauniklių neperi,
kiaušinius deda į kitų paukščių lizdus.

7.

Čiurliai gaudo skraidančius
vabzdžius.

8.

Briedžių patinai kovoja dėl
patelės dėmesio.

  1. Apibūdinkite, kaip žiemoja barsukas, angis, miegapelė, voverė, eglė, kregždė, kiškis, varlė, beržas, boružė.
  2. Paaiškinkite, kaip vyks daugiametė bendrijos kaita apleistame suartame lauke.
  3. Nurodykite priežastis, lemiančias pasaulio žmonių populiacijos didėjimą.
  4. Apibūdinkite, kaip žmonių populiacijos augimas veikia klimato kaitą.
  5. Nurodykite, kokių sunkumų kyla didmiesčių gyventojams.

Gebu paaiškinti ir įrodyti.

  1. 2013 m. suskaičiuota, kad Lietuvos teritorijoje gyveno tik 50 meldinių nendrinukių, o 2023 m. jų populiacija išaugo iki 210. Kaip manote, kodėl išaugo meldinių nendrinukių populiacija? Pasiūlykite, kaip ateityje būtų galima išsaugoti šią paukščių rūšį.
  2. 2023 m. daugiausia vilkų gyveno Biržų, Kùpiškio, Ukmergės ir Varėnõs rajonuose. 
    1. Paaiškinkite, kokios priežastys lėmė, kad šiose teritorijose vilkų gausa didesnė nei kituose Lietuvos rajonuose.
    2. Kokių grėsmių kyla šiuose rajonuose gyvenantiems žmonėms, tarkim, galvijus auginantiems ūkininkams?
    3. Paaiškinkite, kuo svarbus vilkų paplitimas miškų ekosistemose? Kas miško ekosistemoje pasikeistų išnykus vilkams?
  3. Lietuvos miškuose XIX a. išnyko stumbrai, rudieji lokiai. Stumbrų populiacija atkurta. Kaip manote, kodėl Lietuvoje neatkuriama rudųjų lokių populiacija? Savo atsakymą paaiškinkite.
  4. Iš Norvègijos į Lietuvą atskrenda žiemoti vandeninis strazdas. Paaiškinkite, kodėl.
  5. Nuo 1955 m. pasaulio žmonių populiacija auga itin sparčiai.
    1. Nurodykite kelias tokį augimą paskatinusias priežastis. Atsakymą argumentuokite.
    2. Mokslininkai, stebėdami žmonių populiacijos dydžio pokyčius, paskelbė išvadą, kad pastaruosius kelis dešimtmečius žmonių populiacija auga ne dėl to, kad didėja gimstamumas, o dėl to, kad ilgėja žmonių vidutinė gyvenimo trukmė. Paaiškinkite, kodėl.
  6. Pasiūlykite, ką kiekvienas galėtų padaryti ar pakeisti, kad neigiamas žmonių poveikis aplinkai taptų mažesnis.
Please wait