Žmonių populiacija
1987 m. liepos 11 d. pasaulyje gyveno daugiau nei 5 mlrd. žmonių. 1989 m. Jungtinės Tautos šią dieną paskelbė Pasaulio gyventojų diena. Tą dieną organizuojami renginiai, per kuriuos raginama susimąstyti apie maisto trūkumą, gimstamumą, mirtingumą, apgyvendinimą, migraciją, išsilavinimą ir kitokias žmonijos problemas. Ar užtenka tik kartą per metus apie tai susimąstyti? Ką galime nuveikti, kad žmonija gyventų sveikiau, švariau, mažiau skurstų ir badautų, o Žemės ištekliai sektų lėčiau?
Šioje temoje jūs:
- sužinosite, kokie veiksniai skatina ir riboja žmonių populiacijos augimą;
- sužinosite, kaip keitėsi žmonių populiacijos dydis įvairiais istoriniais tarpsniais;
- suprasite, kaip žmonių populiacijos augimas susijęs su žemės išteklių mažėjimu ir taršos didėjimu;
- atlikdami praktines užduotis, aptarsite Lietuvos žmonių populiacijos dydžio pokyčius ir pasiūlysite žemės išteklius tausojančių ir taršą mažinančių idėjų.
Žmonių populiacijos dydis
Kai kalbame apie visus Žemėje gyvenančius žmones, sakome pasaulio žmonių populiacija. Kai kalbame apie kurios nors šalies ar vietovės žmones, pavyzdžiui, Lietuvõs, sakome Lietuvos žmonių populiacija.
Žmonių populiacijos pokyčiais domėtasi visada. Duomenis apie gyvenančius žmones metraščių knygose registruodavo miestų ir kaimų metraštininkai ar dvasininkai. Tose knygose buvo pateikiami duomenys apie gimusius ir mirusius žmones, minima mirties priežastis. Šiuo metu tokios knygos saugomos valstybių archyvuose.
Labai tiksliai pasaulio žmonių skaičius stebimas ir fiksuojamas nuo 1951 metų. Tą daro statistikos mokslininkai. Jie skaičiuoja ne tik tai, kiek žmonių gyvena pasaulyje, bet ir tai, kiek jų kasmet gimsta, miršta, migruoja, kokia žmonių vidutinė gyvenimo trukmė vienoje ar kitoje valstybėje. Šie duomenys padeda nustatyti priežastis, kodėl vienoje teritorijoje žmonių skaičius auga, o kitoje – mažėja.
Atidžiai apžiūrėkite 1.5.2 pav. grafinę kreivę. Matote, kad žmonių populiacija nuolat auga. Maždaug nuo 1955 m. žmonių skaičius pasaulyje ėmė sparčiai didėti. Toks staigus žmonių populiacijos augimas vadinamas demogrãfiniu sprogimù. XX a. vid. demografinis sprogimas buvo ypač didelis ekonomiškai silpnose Ãzijos, Ãfrikos ir Lotỹnų Amèrikos šalyse, o Euròpos šalyse (ir Lietuvojè), Jungtinėse Amèrikos Valstijose, Kanãdoje, Austrãlijoje – mažesnis. Remiantis mokslininkų skaičiavimais, 2050 m. Žemėje turėtų gyventi beveik 10 mlrd. žmonių. Žinoma, jeigu pasaulyje neįvyks milžiniškų pokyčių (karų, ligų, stichinių nelaimių), lemiančių žmonių skaičiaus sumažėjimą.
Žmonių populiacijos augimo priežastys
Žmonių populiacija auga dėl daugelio priežasčių. Kokios jos?
- Gausios šeimos. Didelis gimstamumas pastebimas menkai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Gausiose šeimose dirbantys vaikai tampa šeimų (senelių, tėvų, mažųjų brolių ir sesių) maitintojais. Visuomenėje vyrauja menkas išsilavinimas. Jauni žmonės anksti sukuria šeimas. Kai kurių tautų kultūrinės ir religinės tradicijos, papročiai taip pat turi įtakos šeimų gausėjimui. Šie veiksniai pastebimi neturtingose Afrikos valstybėse, Ìndijoje ir kitose skurstančiose šalyse (1.5.3 pav.).
- Gerėjančios gyvenimo ir darbo sąlygos. Didžiulė mokslo pažanga padėjo sukurti įvairių technikos įrenginių (mašinų, gamyklų įrenginių, kompiuterinėmis programomis valdomų prietaisų), todėl kasdien nebereikia eikvoti tiek daug fizinių jėgų. Dėl tobulesnės techninės įrangos mažėja žmonių fizinio darbo poreikis, taigi mažėja ir nelaimingų atsitikimų (1.5.4 pav.).
- Ilgėjanti žmonių vidutinė gyvenimo trukmė. Šis veiksnys dažnesnis ekonomiškai stipresnėse valstybėse. Sparti pažanga medicinos srityje leidžia anksti diagnozuoti ligas (pavyzdžiui, vėžį) ir jas išgydyti. Išrasti vaistai ir metodai leidžia gydyti tokias ligas, nuo kurių anksčiau žmonės mirdavo, pavyzdžiui, cukrinį diabetą. Skiepai žmoniją saugo nuo virusinių ligų, tokių kaip tymai, COVID-19, gripas. Sukurti antibiotikai padeda išgydyti milijonus žmonių nuo bakterinių ligų (tuberkuliozės, plaučių uždegimo).
- Mažėjantis vaikų mirtingumas. Žmonėms lengviau palaikyti švarą ir laikytis tinkamos higienos, todėl infekcinių ligų platintojai ir sukėlėjai plinta rečiau, pavyzdžiui, utėlės, tarakonai, pelės ir žiurkės. Vaikai daug rečiau serga mirtinomis infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, meningitu, dizenterija. Nauji medicinos išradimai padeda išgelbėti daugiau naujagimių gyvybių, ypač ankstukų.
- Žmonių imigracija. Kai kuriose šalyse gyventojų skaičius didėja dėl iš kitų valstybių atvykstančių imigrantų. Dažniausios imigracijos priežastys susijusios su gimtojoje šalyje kylančia karo grėsme ar ekonomiškai stabilesnių gyvenimo sąlygų paieška. Nedarbas, skurdas, maisto stoka gimtojoje šalyje verčia gyventojus keliauti į ekonomiškai stabilesnius, turtingesnius kraštus.
Žmonių populiacijos mažėjimas
Stebėjimai rodo, kad žmonių populiacijos augimas vyksta ne visose šalyse. Lietuvojè ir kai kuriose Euròpos šalyse gyventojų skaičius mažėja. Grafinėje kreivėje (1.5.5 pav.) matote, kad mokslininkai teikia liūdną ateities prognozę – 2050 m. Lietuvoje gyvens tik kiek daugiau nei 2 mln. žmonių.
Toks Lietuvõs žmonių populiacijos mažėjimas kelia nerimą, todėl stengiamasi lėtinti šį procesą. Rengiami įvairūs projektai ir programos. Tokia veikla vadinama Lietuvos demografine politika. Pavyzdžiui, į kitas šalis išvažiavę žmonės kviečiami grįžti: padedama iš naujo įsikurti, susirasti darbą.
Žmonių populiacijos mažėjimo priežastys
- Mažas gimstamumas ir senstanti visuomenė. Šie veiksniai didesnę įtaką daro labiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Jauni žmonės nori lavintis, siekti karjeros. Dauguma žmonių susituokia vėliau ir susilaukia mažiau palikuonių. Visuomenėje daugėja vyresnio amžiaus žmonių.
- Emigracija. Nestabili politinė padėtis, dėl karo prarasti namai lemia masinę taikių gyventojų migraciją į saugesnes teritorijas. Ieškodami saugesnių ir stabilesnių (tiek ekonomiškai, tiek politiškai) gyvenimo sąlygų, gyventojai keliauja į kitas pasaulio šalis. Ten įsikūrę tampa kitos šalies žmonių populiacijos dalimi. Pavyzdžiui, 2000–2015 m. daug Lietuvos gyventojų, ieškodami ekonomiškai palankesnių gyvenimo sąlygų, kėlėsi į Vakarų (Airiją, Dı̇̀džiąją Britãniją), Pietų (Ispãniją) ir Šiáurės (Švèdiją, Norvègiją) Euròpos valstybes.
- Karai. Kariaujančiose šalyse žūsta daugybė žmonių, daromi karo nusikaltimai (taikūs žmonės žudomi, tremiami į koncentracijos stovyklas). Skaičiuojama, kad per Antrąjį pasaulinį karą žuvo 50–55 mln. žmonių.
- Ligos. Žmonių populiacijos gausumą gali mažinti pasaulyje siaučiančios nepagydomos (ar sunkiai gydomos) ligos. Daugiausia žmonių mirė XIV a. siautus marui – juodajai mirčiai. Nuo šios ligos, manoma, mirė daugiau nei 200 mln. žmonių. 2019–2023 m. nuo COVID-19 ligos pasaulyje mirė apie 7 mln. žmonių. Didelį žmonių mirtingumą lemia ir lėtinės (paprastai ne sveiko gyvenimo būdo sukeltos) ligos: vėžiniai susirgimai, širdies ir kraujagyslių ligos (insultas, infarktas), cukrinis diabetas.
- Stichinės nelaimės. Per žemės drebėjimus ir jų sukeltus cunamius, gaisrus, uraganus, liūtis, sausras gali žūti daugybė žmonių. Pavyzdžiui, 2004 m. gruodžio 26 d. į vakarus nuo Sumãtros įvykęs žemės drebėjimas sukėlė vieną galingiausių cunamių, ir jis nuniokojo Indonèzijos, Ìndijos ir net Ãfrikos pakrantes. Iš viso žuvo apie 230 tūkstančių žmonių.
Didėjančios žmonių populiacijos poveikis aplinkai
Mokslininkai, tyrę giliausią žemės vietą (Mariãnų įdubą Ramiãjame vandenyne), 11 km gylyje rado plūduriuojančių plastikinių maišelių, o ledynų tyrinėtojai aukščiausios pasaulio viršukalnės Everèsto (Himalãjų kalnyne) ledyne aptiko didžiulę pavojingų cheminių medžiagų, susidariusių dėl žmogaus veiklos, koncentraciją. Apie ką verčia susimąstyti tokie radiniai?
Nuo 1987 m. pasaulio žmonių populiacija padidėjo daugiau nei 3 mlrd. žmonių ir jau viršija 8 milijardus. Ekologai, aplinkosaugininkai ir kitų sričių mokslininkai nuolat stebi Žemėje vykstančius pokyčius, kylančius dėl gausios žmonių populiacijos poveikio aplinkai. Jie ieško įvairių sprendimų, kaip būtų galima sumažinti neigiamą poveikį, išsaugoti žemės išteklius ir mus supančią aplinką. Tad pakalbėkime plačiau, kas daro didžiausią įtaką Žemėje vykstantiems pokyčiams.
Klimato kaita. Pastaruosius kelis šimtmečius žmonių veikla labai spartina klimato šiltėjimo procesą. Augant žmonių populiacijai, vis daugiau deginama iškastinio kurio (naftos, gamtinių dujų, akmens anglių) ir į atmosferą patenka daug anglies junginių (anglies dioksido, metano dujų). Šios dujos kaupiasi atmosferoje ir sudaro šiltnamio efektą sukeliančių dujų sluoksnį. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos sulaiko Žemės paviršiuje susidariusią šilumą, todėl pastebima sparti klimato kaita – šiltėjimas (1.5.6 pav.).
Dėl didėjančios aplinkos temperatūros tirpsta ledynai, kyla vandenynų vandens lygis. Užsemiami vis didesni sausumos plotai, todėl mažėja sausumos organizmų buveinių ir medžioklės plotai, pradeda nykti organizmų rūšys (pavyzdžiui, baltieji lokiai). Žmonėms taip pat lieka mažiau tinkamų gyventi teritorijų, o nekilnojamasis turtas (žemdirbystei ir gyventi tinkamos žemės, namai) brangsta.
Dėl klimato kaitos kasmet pasaulyje kyla įvairių stichinių nelaimių: sausrų, liūčių, uraganų. Dažnesnės ir stipresnės sausros išdžiovina žmonių auginamus kultūrinius augalus, todėl prarandamas derlius, patiriama didžiulių nuostolių. Kyla milžiniškų gaisrų, per kuriuos žūsta gyvūnai ir augalai. Dėl gaisrų žmonės praranda namus, kyla pavojus jų gyvybei (1.5.7 pav.).
- a
- b
- c
- d
Mažėjantys žemės ištekliai. Auganti žmonių populiacija, kuriamos naujos technologijos skatina ir didesnį naudingųjų išteklių naudojimą.
Nafta, gamtinės dujos, akmens anglys naudojami kuro ir energijos (šilumos, elektros) gamybai. Žmonės kasmet jų išgauna ir daug naudoja, todėl jų ištekliai sparčiai senka. Vartojant daug vandens, mažėjant gamtos išteklių atsargoms, iškastinio kuro kaina kyla, todėl už prekes parduotuvėse, automobilių degalus, šildymą ir elektrą žmonėms tenka mokėti daugiau.
Žmogus negali išgyventi be gėlo vandens. Didelis ir netaupus geriamojo vandens vartojimas sekina jo išteklius. Ši problema ypač opi sauso klimato šalyse (pavyzdžiui, Ãfrikoje). Šiose šalyse gauti geriamojo vandens sunku ir brangu. Jis gaminamas iš jūros vandens (Izraèlyje), gabenamas ledo luitais, lietinguoju laikotarpiu kaupiamas vandens rezervuaruose (Afrikoje, Pietų Euròpoje) (1.5.8 pav.).
Urbanizacija. Tai socialinis ir kultūrinis procesas – miestų plėtra. Didėjant žmonių populiacijai, plečiasi miestai, tankėja kelių tinklas. Miestuose žmonės gyvena tankiai, todėl mažėja žaliųjų zonų (parkų, vejų), statoma daug pastatų. Mažėja miškų plotai, nes jų teritorijose įkuriamos naujos gyvenvietės, o statybose sunaudojama daug medienos (1.5.9 pav.).
Didėjantis transporto priemonių srautas, maži žaliųjų zonų plotai lemia prastėjančią oro kokybę (dulkės, nuodingosios dujos, sunkieji metalai). Susidaro smogas. Dėl šių priežasčių mažėja organizmų rūšių įvairovė, nes nyksta oro taršai neatsparūs organizmai. Netekę buveinių ir mitybos teritorijų, gyvūnai migruoja į palankesnes gyvenamąsias vietas.
- a
- b
- c
- d
Šiukšlynai ir nuotekos. Daugėja išmetamų šiukšlių, todėl plečiasi šiukšlynai. Irstant šiukšlėms, į aplinką (dirvožemį, vandenį, orą) patenka daug nuodingųjų medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų (švino, kadmio); jie skatina apsigimimus ir vėžinius susirgimus. Šiukšlynuose besimaitinantys gyvūnai gali susižeisti, apsinuodyti pavojingosiomis medžiagomis ar platinti infekcines ligas.
Su miestų nuotekų vandeniu į aplinką gali patekti fosforo junginių, nitratų ir kitų nuodingųjų medžiagų. Nitratai – nuodinga medžiaga, sudaryta iš azoto ir deguonies, galinti sukelti apsinuodijimą ir vėžinius susirgimus. Į vandens telkinius (upes, ežerus, tvenkinius) patekęs neišvalytas vanduo greičiau paverčia juos pelkėmis.
Didėjant aplinkos taršai, ne tik nyksta jautrios organizmų rūšys, bet ir žmonės nebegali iškylauti, poilsiauti (1.5.9 pav. d).
Žmonių poveikio aplinkai mažinimas
Klimato kaita, gyvenamųjų teritorijų mažėjimas, tarša nuodingosiomis medžiagomis, pelkėjantys vandens telkiniai – visa tai skatina gyvybės įvairovės mažėjimą Žemėje, nepagydomų ligų plitimą, maisto ir geriamojo vandens trūkumą, skurdą. Visa žmonija yra atsakinga už savo aplinkos puoselėjimą ir išsaugojimą.
Įvairių mokslų sričių (biologijos, ekologijos, inžinerijos, chemijos, fizikos) specialistai, aplinkos apsaugos organizacijos ir valdžios atstovai siūlo tam tikrus aplinkos apsaugos sprendimus:
- Šilumos ir elektros energijos gamybai naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius: saulės, vėjo, geotermines, krioklių elektrines. Jei sudeginama mažiau iškastinio kuro, taupiau naudojami naftos, gamtinių dujų ištekliai.
- Žmonės skatinami keliauti visuomeniniu transportu, netaršiu transportu (dviračiais, riedučiais) ar pėsčiomis. Jei bus sudeginama mažiau kuro, gerės miestų oro kokybė.
- Rūšiuotas atliekas galima perdirbti ir pagaminti naujų medžiagų (popieriaus) ar daiktų (plastikinių pakuočių), todėl popieriaus gamybai bus sunaudojama mažiau medienos ir elektros energijos (1.5.10 pav.).
- a
- b
- Atliekų naudojimas kuro gamybai. Deginant atliekas, gaminama šilumos energija namams šildyti, taigi mažėja šiukšlynų plotai. Atliekų deginimo įmonėse įrengti išmetamųjų dujų filtrai sulaiko nuodingąsias medžiagas, todėl oras mažiau teršiamas.
- Modernūs vandens valymo įrenginiai surenka nuotekose esančias atliekas, nuodingąsias medžiagas. Į aplinką išleidžiamas išvalytas ir gyviesiems organizmams nepavojingas vanduo.
- Taupus daiktų ir medžiagų naudojimas. Mokestis už plastikines pakuotes (tarą, maišelius) žmones skatina vartoti mažiau ir atsakingiau, taigi į aplinką patenka mažiau plastiko atliekų.
- Kuriamos naujos technologijos, padedančios mažinti žemės išteklių naudojimą, pavyzdžiui, nanodalelėmis dengti automobilių paviršiai neleidžia prilipti dulkėms ir kitiems nešvarumams, taigi tokiems automobiliams plauti sunaudojama mažiau vandens ir ploviklių (1.5.11 pav.).
- Organizuojami įvairūs renginiai, kviečiantys žmones dalyvauti medžių sodinimo, šiukšlių rinkimo akcijose.
- Miestuose kabinami reklaminiai stendai, skatinantys žmones tausoti aplinką.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite, kas yra demografinis sprogimas.
- Išvardykite, kokie trys veiksniai lemia žmonių populiacijos augimą, o kokie trys veiksniai – žmonių populiacijos mažėjimą.
- Remdamiesi 1.5.2 pav. apskaičiuokite, kiek kartų žmonių populiacija padidės nuo 1955 iki 2030 metų.
- Remdamiesi 1.5.5 pav. apskaičiuokite, kiek Lietuvoje sumažės žmonių nuo 1990 iki 2030 metų.
- Pasvarstykite, kodėl Lietuvos gyventojų skaičius taip sparčiai mažėja.
- Dabar didmiesčių centruose statoma daug verslo ir prekybos centrų, muziejų, meno galerijų, restoranų, viešbučių ir pramogų centrų. Gyvenamieji namai statomi priemiesčiuose. Pamąstykite, kodėl, ir paaiškinkite.
Praktinė veikla
- Internete paieškokite informacijos apie tai, kiek šiuo metu pasaulyje gyvena žmonių, ir atsakykite į klausimus.
- Kiek dabar žmonių gyvena pasaulyje? Kaip keičiasi žmonių populiacijos dydis?
- Kiek žmonių gimė ir kiek mirė nuo šių metų sausio 1 dienos? Kas didesnis: gimstamumas ar mirtingumas?
- Kurioje šalyje žmonių populiacija didžiausia? Pasidomėkite ir parašykite, kokios priežastys lemia šios šalies populiacijos didėjimą.
- Kuriose šalyse žmonių populiacijos tankis didžiausias? Įvardykite 4–5 šalis. Kokių gyvenamosios aplinkos problemų kyla šių šalių gyventojams?
- Internete paieškokite informacijos apie tai, kiek šiuo metu Lietuvoje gyvena žmonių, ir atsakykite į klausimus.
- Kiek dabar žmonių gyvena Lietuvoje? Kaip pasikeitė žmonių populiacijos dydis, palyginti su praėjusiais metais?
- Koks vidutinis Lietuvos gyventojų populiacijos tankis? Palyginkite su pasirinktos šalies gyventojų populiacijos tankiu.
- Pasidomėkite ir parenkite trumpą pranešimą klasei, kaip Lietuvoje stengiamasi lėtinti gyventojų populiacijos mažėjimą.
- Dirbdami grupėmis, parenkite stendus mokyklos bendruomenei.
- „Žmonijos neigiamas poveikis aplinkai“.
- „Aš tausoju, taupau ir saugau“.
- Pasidomėkite, kaip jūsų mokykloje tausojami ištekliai. Galite surengti apklausą, paimti interviu iš mokyklos administracijos ir parašyti straipsnį mokyklos svetainei.
Apibendrinimas
- Žmonijos demografinis sprogimas – tai staigus žmonių skaičiaus pasaulyje augimas.
- Pasaulio žmonių populiacija didėja, nes žmonės ilgiau gyvena, daug žmonių gimsta ir mažiau žmonių miršta.
- Lietuvos žmonių populiacija mažėja: mažiau žmonių gimsta, nei miršta, žmonės migruoja į kitas šalis. Žmonijos populiacijos mažėjimą gali lemti kariniai konfliktai, siaučiančios infekcinės ir lėtinės ligos.
- Didėjanti žmonių populiacija daro neigiamą poveikį aplinkai. Dėl klimato kaitos tirpsta ledynai, dažnesnės stichinės nelaimės (sausros, potvyniai, uraganai, gaisrai). Plečiantis miestams, niokojamas kraštovaizdis, mažėja augalijos, nyksta organizmų rūšys. Taip pat senka žemės ištekliai: iškastinis kuras, naudingosios iškasenos, mažėja gėlo vandens.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"