Lyginamosios anatomijos evoliucijos įrodymai
Bendrõs kilmės įrodymai yra beñdros visų gyvųjų organizmų savybės. Č. R. Darvinas įrodė, kad organizmų anatominį panašumą paaiškina bendros kilmės hipotezė. Ar kada nors susimąstėte, kad visi gyvūnai ir žmonės turi bendrą protėvį? Ar žinote, kad kai kurie žmogaus organai vykstant evoliucijai nustojo veikti, nors iki šiol žmogus juos turi? Ar žinote, kad ir dabar gali gimti kūdikių, turinčių tolimų protėvių požymių, pavyzdžiui, uodegą ar itin didelį kūno plaukuotumą?
Šioje temoje jūs:
- sužinosite, kas yra rudimentai ir atavizmai;
- išsiaiškinsite, kas rodo, kad organizmai turėjo bendrus protėvius;
- aptarsite, kokie embriono požymiai įrodo, kad turime bendrų požymių su gyvūnais.
Lyginamoji anatomija rodo bendrą kilmę
Mokslininkų nuomone, apie organizmų evoliuciją byloja jų kūnuose išlikę rudimentai. Rudimeñtai – tai sunykusios organų, kurių organizmas nenaudoja, bet juos naudojo jo protėviai, liekanos. Pavyzdžiui, banginių dubens kaulų likučiai rodo, kad jų protėviai buvo sausumos keturkojai (4.4.1 pav.).
Žmonės irgi turi rudimentų, pavyzdžiui, uodegikaulį, primenantį, kad esame kilę iš uodeguotųjų padarų. Taip pat turi kirmėlinę ataugą – apendiksą. Augalėdžių gyvūnų ši atauga didelė, joje virškinama celiuliozė. Mūsų virškinimo trakte augaluose esanti celiuliozė nevirškinama, todėl apendiksas yra mažas ir neveikiantis. Žmonių protiniai dantys paprastai išdygsta kur kas vėliau nei kiti – einant 18 gyvenimo metams. Šiais dantimis maisto nekramtome, todėl jie vadinami rudimentu. O, tarkim, beždžionės paskutiniais krūminiais dantimis kramto maistą.
Organai tampa rudimentiniai tada, kai pakinta rūšies gyvenimo sąlygos ir jie gyvybiškai nebebūna svarbūs arba jų funkciją perima kiti organai.
Pasitaiko atvejų, kai gimsta jaunikliai, turėdami tolimiems protėviams būdingų požymių. Toks reiškinys, kai vėl atsiranda vykstant evoliucijai išnykę protėvių požymiai, vadinamas atavizmù. Pavyzdžiui, gyvatė gali turėti kojas. Šis požymis įrodo, kad gyvatės išsivystė iš driežų. Augalai užaugina savo protėviams būdingos formos ir sandaros lapus (4.4.2 pav.). Atavizmo atvejų pasitaiko ir tarp žmonių. Tarkim, gali gimti kūdikis su uodega, tankiais plaukais ant veido arba su keliais speneliais. Kai kurie žmonės gali judinti ausis, nes nesunykę ausų raumenys. Šis požymis buvo būdingas žmogaus protėviams.
Rudimentinių organų ir atavizmų atsiradimas patvirtina evoliucijos teorijos teiginius.
Jei palygintume įvairių žinduolių ir varlės priekinių galūnių kaulus, pamatytume, kad pagrindinių kaulų rinkinys yra panašus, nors šikšnosparniams jis padeda skraidyti, jūrų kiaulytėms – vaikščioti, varlėms – šokuoti, arkliams – šuoliuoti, o žmogui – dirbti (4.4.3 pav.). Tokie organai rodo, kad šie organizmai turėjo bendrus protėvius (4.4.4 pav.).
Embrionai įrodo bendrą kilmę
Kitas svarbus evoliucijos mokslininkų argumentas yra embrionų duomenų palyginimas (4.4.5 pav.). Pavyzdžiui, žmogaus gemalas tam tikru vystymosi etapu būna panašus į žuvį, atsiranda žiauniniai plyšiai. Vėliau jie išnyksta, bet atsiranda buožgalviams būdingų požymių, pavyzdžiui, uodega. Tada gemalas pasidengia plaukais, bet jie po tam tikro laiko nuslenka. Galiausiai gemalas tampa panašus į žmogų. Individo raida tarsi pakartoja jo rūšies evoliuciją, pradedant nuo tolimiausių protėvių.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite, ką vadiname rudimentais.
- Paaiškinkite, kas yra atavizmas.
- Paaiškinkite, kokie organizmų požymiai rodo, kad jie turėjo bendrus protėvius.
- Pasvarstykite, ką įrodo žmogaus uodegos slanksteliai.
- Argumentuotai pagrįskite, kaip gyvūnų kūno sandaros tyrimai patvirtina evoliucijos teoriją.
- Paaiškinkite, kaip rudimentai, lyginamoji anatomija ir embrionai pagrindžia gyvūnų tarpusavio panašumus.
Praktinė veikla
Perskaitykite ištrauką iš Tado Ivanausko knygos „Gyvybės raida“ ir atlikite užduotis.
„Mokslas apie tai, kaip įvairiose organizmų grupėse kinta atitinkami organai, vadinamas lyginamąja anatomija. Svarbiausia lyginamosios anatomijos tyrimo išvada yra ta, kad tam tikrõs sisteminės grupės visų gyvūnų rūšys turi to paties plano kūno sandarą. Čia kalbama apie stambius jų kūno sandaros bruožus. Tačiau yra ir labai daug įvairių pakitimų. Atitinkamas organas vienur didėja, kitur mažėja, vystosi arba nyksta, keičia pavidalą ir net paskirtį dėl įvairiausių išorinių veiksnių. Žuvies pelekas, varlės koja, paukščio snapas ir kurmio letenėlė yra šio dėsnio iliustracija. Atrodo, kad skirtingoms funkcijoms atlikti turėtų būti visai skirtingi organai, lygiai kaip žmogus technikos srityje įvairiems darbams yra išradęs skirtingus įrankius. Kas kita gyvūnų anatomijoje: čia skirtingoms funkcijoms atlikti naudojamas tas pats daugiau ar mažiau pakitęs pagrindinis organas. Iš to galime padaryti išvadą, kad šie skirtingi ir skirtingų funkcijų organai yra vienos kilmės. Taip pat vienos kilmės yra tie gyvūnai, kurie juos turi.“
Tekstas pritaikytas iš Ivanauskas T., Gyvybės raida, Vilnius, 1958, p. 48–51.
- Nurodykite, kokios gyvūnų rūšys yra pagrindinis lyginamosios anatomijos objektas.
- Baikite sakinį: Lyginamosios anatomijos duomenys leidžia daryti išvadą, kad...
- Kas lemia, kad evoliucijos metu atsiranda vienos kilmės organų pakitimų. Nurodykite, kokias funkcijas atlieka tekste minimų gyvūnų galūnės.
- Evoliucijos įrodymus galima pagrįsti ir kitais pavyzdžiais. Pateikite dar vieną, susijusį su paleontologija.
Apibendrinimas
- Rudimentai ir atavizmai paaiškina bendrą organizmų kilmę.
- Rudimentai – nykstantys organai, per evoliuciją tapę gyvybiškai nesvarbūs, arba jų funkcijas atlieka kiti organai.
- Atavizmai – sunykę protėvių požymiai (organai), kurie atsitiktinai vėl atsiranda ir pasireiškia palikuonyse.
- Lyginamoji anatomija ir embrionai paaiškina bendrą stuburinių gyvūnų kilmę.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"