Matas Šalčius. „Svečiuose pas 40 tautų“

1

Užsimokėjau kas reikia ir tekinas pasileidau prie pirmosios piramidės. Štai, pagaliau aš stoviu visai arti akmens milžino. Žmogus prie jos esi kaip aguonos grūdas. Primena ji iš karto Balkanų viršūnę, tik su tuo skirtumu, kad ten uolos be tvarkos suverstos, o čia taisyklingai žmogaus rankomis sudėtos; ten jos įvairių lyčių, nelygios, o čia visos vienodai nutašytos. Šis milžinas keturiais lygiais šonais. Visi jie prasideda nuo žemės plačiai, o į viršų eina siauryn, siauryn, kol pasidaro visai smailas viršus, parėmęs padangę.

Už penketo varsnų nuo šios yra kita, o dar toliau pro antros kertę kyšo trečiosios šonas ir smaila viršūnė. Aplink visas šias piramides pribyrėję atlaužų ir nuotrupų. Iš tikrųjų visas plokštikalnis, ant kurio jos stovi, susideda iš vienų tų atlaužų. Tos atlaužos susidarė iš skeveldrų statant piramides, iš savotiško tinko, kuriuo buvo ilgą laiką aptinkuotos iš viršaus šios piramidės, ir iš įvairių pirmiau buvusių šiose vietose pastatų griuvėsių. Spėjama, kad čia prieš dešimt tūkstančių metų ir dar anksčiau jau žmonių gyventa ir statyta.

Einu aplinkui. Atrodo, ne kažin kas apeiti, bet vis dėlto paima laiko: eini, eini ir vis dar toli galas. Ši pirmoji, Cheopso, arba Hufu, piramidė turi po 250 metrų ilgio iš kiekvieno šono; vadinasi, visas kilometras aplinkui.

2

Apėjus paėmė noras užlipti į jos viršų. Viename šone didžiuosiuose uolų galuose yra iškirsti mažesni laipteliai vos dviem žmonėm prasilenkti – reikia tais lipti. Bet ne vienas lankytojas kariasi stačiai iš bet kurio šono nuo vienos tašytos uolos ant kitos. Tokie pasisamdo arabus – gidus padėti jiems lipti. Gidai pirmiau patys užsikaria ant aukštesnės terasos, o paskui traukia savo samdytojus.

Lipti į viršų reikia apie 40 minučių, o silpnesniems ir visą valandą. Cheopso piramidės aukštis 150 metrų. Viršūnė sudaro aikštelę, kurioje galėtų, anot vieno anglo, šokti 100 porų.

Nuo viršūnės atsidaro tolimi stebuklingi reginiai. Iš vienos pusės Kairas šimtais baltų bokštų bokštelių ir visokių stiebų snaudžia ištaigingoj žalumoj; pro jį driekiasi šviesi, lengvai išrangyta Nilo juosta, į pietus su salom, į šiaurę su išsišakojimu į dvi upes, kurios dingsta iš akių plačių žalių laukų lygumoje, kur atskiri kelis kupstus miestų aukštais plonais minaretais. Anapus Kairo ir Nilo slėnio – akmenėtoji smėlingoji dykuma, aptraukta kažin kokiu miglotu dangalu, – negyvų kopų kraštas.

Atsisuki į kitą pusę – taip pat dykuma, tik šita arti; jos kalvotas paviršius atrodo išpelenų, kurie pailgu debesėliu rūksta iš po tolimos kupranugarių vilkstinės kojų. Šioje dykumoje netoli antrosios piramidės bastuokliai beduinai pasiskleidė keletą baltų ir juodų palapinių. Jie tyko nuklystančių į dykumą neatsargių keleivių, iš kurių ne išprašo, bet reikalaute išreikalauja bakšišo.

Iš dešinės, visai netoli piramidės papėdės – sfinksas suplyšusių akmenų nugara, nelabai aiškus iš viršaus. Už jo – trečia piramidė, o toliau Nilo pakrančių – arabų kaimeliai ir už jų yra kita piramidžių krūva – Memfio.

Iš kairės – Gizos miestelis su baltomis ir gelsvomis viešbučių namų dėžėmis, kurias jūs matėte atvažiuodami iš Kairo.

Pažiūrėję žemyn, matome keturis lygius šonus, išraižytus terasomis – laiptais. Baimės žiūrėti žemyn kaip iš bažnyčios bokšto nėra, nes čia neatrodo, kad griūvate į šoną. Žiūrite į milžiniškus akmens gabalus ir stebitės, kiek čia reikėjo darbo padėti šitokiam milžinui pastatyti ir kaip tokie sunkūs gabalai buvo aukštai užtraukti? Apskaičiuota, kad Cheopso piramidė yra sudėta iš dviejų milijonų trijų šimtų tūkstančių atskirų akmens gabalų, kurių kiekvienas turi po 40 šeštainių pėdų. Graikų istoriko Herodoto liudijimu, šiai piramidei pastatyti dirbo šimtas tūkstančių žmonių per dvidešimt metų. Beveik visi šie akmenys buvo pristatyti iš kitos Nilo pusės anapus Kairo, kur buvusios jų laužyklos, o granito apvadai vidui ir pamatams buvo atplukdyti žemyn Nilu iš Sijeno kalnų anapus Asuano už 700 kilometrų nuo šios vietos. Sudėjus Cheopso piramidės gabalus į vieną liniją, galima būtų apvesti akmeninę sieną apie visą šiandieninę Lietuvą. Piramidė užima trylika akrų žemės, tris kartus daugiau už Šventojo Petro baziliką Romoje. Tai bent pastatas! Ir tai pastatyta daugiau kaip prieš keturis tūkstančius metų. Pamatęs šias piramides supranti, kad žmogus daug seniau ant žemės gyvena, negu kam gali rodytis, ir kad jo jau ir tuomet nebūta neišmanėlio ir nemokšos.

3

Į Cheopso piramidę yra keletas angų, bet lendama dažniausiai per apatinę, kokie 20 metrų nuo apačios. Angos veda į ilgus siaurus urvus, kuriais reikia lįsti smarkiai susilenkus. Urve kadaise buvo iškirsti laiptai, bet jie vaikščiotojų taip nudėvėti, kad jų vietoje pasidaręs slidus lovys, kuriuo atsisėdus galima nuslysti žemyn pasišviečiant elektros lempute, kad nebūtų kas užgautas. Nusileidęs randi vietą, kur vienas urvas kyla aukštyn, kitas leidžiasi žemyn. Visi paprastai eina aukštyn, tai ir jūs paskui juos sekate. Čia netrukus randate didžiąją galeriją, kur kadaise buvo daug hieroglifais nurašytų mumijų ir statulų, bet visa tai iš čia išnešta į visokius muziejus. Šia galerija pasieki lygią vietą ir randi kambarį ar, teisingiau, rūsį, išdėtą raudonuoju granitu. Čia kadaise buvęs faraono Cheopso sarkofagas, vėliau kažin kur dingęs. Tai vadinamasis karaliaus kambarys. Kitas žemiau jo – karalienės kambarys. Iš karaliaus kambario aukštyn į piramidės viršų į abu šonus eina urvai, kuriais galima išlipti laukan. Angos į visus šiuos urvus taip buvo gerai užvožtos akmenimis, kad ilgai niekas nenumanė, kad čia esama urvų. Bet Europos keliautojai ilgainiui viską atrado.

Laipiojimas po šiuos ilgus tamsius urvus yra labai nejaukus, nors čia vidudienį gana malonu – vėsu. Šiuose urvuose palydovai kartais iškrečia keleiviams visokių išdaigų: užgesina šviesą ar, atvedę į tamsų kampą, pareiškia pametę kelią ir eina jo „ieškoti“, o tuo tarpu atsiranda netikėtas gelbėtojas, koks nors beduinas, kuris už gerą atlyginimą sutinka jus išvesti. Dabar palydovai yra miesto prižiūrimi, bet seniau nebūdavo dienos, kad piramidžių viduje kas nors iš keleivių nebūtų nukentėjęs.

Šios piramidės laikomos faraonų kapais, bet iš didelių erdvių patalpų viduje numanu, kad jose tie valdovai galėjo slėptis ir gintis nuo priešų. Prietaringesni felachai iki šiai dienai bijo lįsti į piramidžių vidų, bijodami šaitano.

4

Nuvykau į piramides popiet, o kol išlaipiojau visur, sutemo. Nusprendžiau čia nakvoti. Turistų judėjimas čia eina iki pat vidunakčio ir dar gerokai po jo vis atlekia iš miesto automobiliai, aplaksto aplink piramides ir kartais sustoja prie jų ilgiau, tai nenyku. Labai gražu pas piramides mėnesienoj ir keleiviams labai patartina praleisti prie jų naktį, pabūti su faraonų palaikais.

Taigi pasilikau nakvoti. Dangus buvo aiškus, gilus, tamsiai tamsiai mėlynas, nubertas didelėmis, ryškiai spindinčiomis žvaigždėmis; Paukščių Kelias čia geriau ženklù neimūsų danguje rudenį.

Kairas nušvito tūkstančiais elektros šviesų, kurios sausame ore atrodė aiškesnės ir artimesnės kaip šiaurės klimate.

Piramidžių masės pasidarė tamsoje dar didesnės. Oras žymiai atvėso po pusiaunakčio. Atėjo pasikeisti nakčiai dvigubai sustiprinta policijos sargyba su šautuvais, saugoti, kad neištampytų „senovės daiktų mėgėjai“ paskutinių faraonų liekanų.

Ilgai gėrėjausi kartu su sargyba grėznu dangum. Policininkai, tvirti, petingi felachai, rodydami į dangų kartojo: „kvois“ (arabiškai „gražu“). Tikrai čia buvo gražu, įdomu ir slėpininga: praleisti naktis su faraonų dvasiom!

Įsigūžiau į savo šiltus drabužius gerokai po pusiaunakčio ir susiriečiau palypėjęs piramidės terasomis ties urvo anga, kur nesiekia vėsus vėjas, ir ten užmigau, staugiant toli dykumoj šakalams ir apačioj ūžiant miestui.

Rytą švintant pakirdau ir išbėgau iš savo „faraonų guolio“ žiūrėti saulėtekio. Jis čia labai greitas. Ilgo priešaušrio ir aušros kaip ir nėra. Čia kažin kaip daug staigiau prašvinta diena. Bet gražus buvo reginys, kai dangus nuo tamsiai mėlyno perėjo į palšą, gelsvą, rusvą, lelijinį ir pagaliau į baltą dienos šviesą.

5

Vakar neturėjau laiko aplankyti sfinkso, tai dabar, saulei tekant, nusiskubinau į jį daug žemiau piramidžių ir gana toli nuo jų. Čia jį pamačiau, atkastą iš visų pusių su nudaužta nosim.

Iš arti jis nedaro tokio didelio įspūdžio, nes aplinkiniai griuvėsiai ir atlaužos, plyšiai jo letenose ir nugaroje visai mažina jo svarbą ir dydį. Nusileidus žemyn, žymiai iš toliau, jis gerai atrodo, ir tada gauni viso jo slėpiningumo vaizdą.

Ypač įdomiai sfinksas atrodė melsvai raudonoje aušros pusiautamsoje. Labiau šviesėjant, atrodė, kad ir jis lyg bunda iš savo sustingimo ir štai, rodos, pasikels ir pasiraivys savo liūto liemeniu.

Aplinkui sfinksą varomi kasinėjimo darbai. Čia atkasta dabar labai įdomi romėnų laikų bažnyčia, kurios griuvėsiuose rasta visokių žilojo Egipto liekanų.

Iš netoli esančių namų ėmė eiti prie kasimo arabai. Kai kurie jų nepraleido progos prieiti prie manęs ir sugadinti visą ryto grožį ir gerą nuotaiką savo nepakenčiamu bakšišo reikalavimu.

Kas yra sfinkso viduriuose, niekas nežino ir niekas nebuvo į ten įėjęs, nes ligi šiol nesurasta jokio įėjimo. Taip pat aiškiai nežinoma, ir kuriam tikslui sfinksas buvęs pastatytas. Daugiausia yra spėjimų, kad jis buvęs pastatytas piramidžių kiemo papuošimo reikalu ir kai kurie senovės Egipto tyrinėtojai spėja, kad arti šio turėję būti ir daugiau tokių ar mažesnių sfinksų, pastatytų abipusiai didžiojo faraonų tako į piramides. Tie sfinksai buvę sugriauti arba nukelti kitur.

<…>

6

Dar toliau į pietus, vadinamajame Aukštutiniame Egipte, kur Nilas bėga siaura uolėtais krantais vaga, yra vėliausiai statytos Egipto piramidės. Tai Tėbų, Karnako ir Luksoro griuvėsių apylinkės. Čia netoli Luksoro viename klonyje buvo rastas ir Tutanchamono kapas.

Šios vietos yra sujungtos su Kairu asfaltuotu keliu ir sutraukia labai daug lankytojų, nors oras čia yra daug karštesnis kaip Žemutiniame Egipte ir nepaprastai sausas. Vasarą nuo karščių čia nėra kur dėtis. Naktimis negalima miegoti. Plona drobulė čia atrodo duknomis. Norintieji užmigti pamerkia paklodę į vandenį ir apsivyturiuoja apie save. Tai kiek atvėsina, bet neilgam, po ketvirčio valandos paklodė esti vėl sausa, ir tuomet esti dar karščiau ir troškiau kaip pirmiau. <…>

Dėl žilos senovės pastatų ir statulų, tai Egiptas, be abejojimo, yra įdomiausia šalis. Ypač šios Aukštutiniojo Egipto vietos. Aplink šias vietas amerikiečių, anglų, prancūzų, italų ir kitokių atliekami nuolatiniai kasinėjimai, kurie tebeatidengia vis naujų dalykų. Visko čia apžiūrėti neįmanoma – per brangiai apsieitų, nes visur reikia labai brangiai mokėti. Žiūrėdamas į šiuos visus didingus senovės Egipto paminklus, suvaldai bent kiek savo moderniško pasididžiavimo puikybę. Egipte tikrai yra kas pamatyti, net jau ir labai daug mačiusiam žmogui.