Skaitydami augame

1. Pasiklausykite įgarsinto padavimo arba jį perskaitykite ir atlikite užduotis.

Lygumų akmuo

Tai įvyko labai seniai, kai žmonės dar tikėjo, kad Žemę ant nugarų laiko keturi drambliai. Žemė buvo lygi lygi – nei kalnelio, nei lomelės, o aplinkui galėjai matyti akimis neaprėpiamus tolius… Ir pragare velnių tada buvo gerokai daugiau. Kartą, vaikštinėdami po Žemę, velniai aptiko labai didelį akmenį. Pragare jie apie tai papasakojo savo vadui Velniui Karaliui. Jis įsakė pristatyti tą akmenį į pragaro didžiąją menę, o šį darbą pavedė atlikti stipriausiam Velniui Milžinui.

Atskuodė Velnias Milžinas į žemę, surado akmenį ir jau kelsis ant pečių, bet akmuo – nė krust. Ir vienaip, ir kitaip Velnias Milžinas bandė judinti akmenį, bet šis iš vietos taip ir nepajudėjo. Sugrįžo Velnias Milžinas į pragarą ir visa tai papasakojo Velniui Karaliui. Liepė tuomet jį vadas tris dienas kuo geriausiai maitinti ir prie darbų nevaryti – kad jis sustiprėtų.

Po trijų dienų, kai Velnias Milžinas jautėsi esąs trigubai stipresnis negu iki tol, Velnias Karalius vėl išsiuntė jį į Žemę ir liepė akmenį pristatyti, iki kol pirmieji gaidžiai užgiedos. Velnias Milžinas, bėgdamas į Žemę, suklydo ir pasuko ne į tą pusę. Kai jis atsitokėjo, jau ir brėkšti ėmė. Bijodamas Velnio Karaliaus bausmės, Velnias Milžinas suskubo, griūdamas grįžo atgal, užsikėlė ant pečių milžinišką Lietuvos laukų riedulį ir ėmė džiaugtis, kad įteiks Karaliui. 

Jau ir pragaro vartai buvo nebetoli... Staiga užgiedojo gaidys! Velnias Milžinas išsigandęs paleido akmenį ir nuskuodė į pragarą. Kai akmuo krito, nuo jo visa Žemė sudrebėjo, o pats akmuo į ją susmego. Nuo akmens smūgio atsirado kalvos, kalneliai, daubos. 

Praeičiai atminti tam rieduliui taip ir liko Lygumų akmens vardas.

1. Kokį dar žinote didžiulį akmenį Lietuvoje?