Skaitydami augame. „Miesto pelė ir kaimo pelė“

1. Pasiklausykite įgarsintos pasakėčios arba ją perskaitykite ir atsakykite į klausimus.

Miesto pelė ir kaimo pelė

Kaimo pelė liūdnai žiūrėjo į savo bičiulę – kitą pelę, kraunančią daiktus ir besiruošiančią į kelionę. Ji praleido kelias nepaprastai laimingas dienas kaimo pelės namuose po gyvatvore.

– Vargšele, – pasakė miesto pelė užjaučiamai, – varganai gyveni kaime, valgai tik kukurūzus. Važiuok su manimi į miestą, pamatysi, kaip reikia gyventi.

Du maži padarėliai nuėjo gana tolimą kelią, kol pasiekė didelį miestą. Iš pradžių kaimo pelei ten labai patiko. Ji niekada gyvenime nebuvo mačiusi tiek daug maisto sandėliuke.

Pelės pradėjo kramsnoti datules ir figas, kurių ten buvo daug, kai staiga… atsidarė sandėliuko durys.

– Greitai! – suspigo miesto pelė. – Slėpkimės skylėje. Nespėjo kaimo pelė nė susigaudyti, kai atsidūrė mažame, tamsiame ir ankštame urve, prisiglaudusi prie savo miesto bičiulės. Po kurio laiko miesto pelė nusprendė, kad jau galima išlįsti iš skylės. Abi pelės vėl sugrįžo į sandėliuką stengdamosi kaip nors ištiesinti kaulus ir uodegėles. Vis dar drebėdama iš baimės, kaimo pelė ėmė graužti pradėtą figą. Vos tik ji spėjo suleisti dantis, kai vėl bildėdamos atsidarė durys.

– Greičiau, į skylę! – sušuko bičiulė. Vėl jos tupėjo susispaudusios ir išsigandusios tvankiame urve, neturėjo net kur ūsų pasidėti.

– O ne! – sušuko kaimo pelė. – Nors ir maisto čia turi nemažai, bet kas iš to, jeigu jo negali ramiai valgyti. Grįžtu į namus!

Susidėjo lagaminėlį ir iškeliavo miesto gatvėmis pažįstamų laukų link. Kaimo pelė su didžiuliu palengvėjimu ir džiaugsmu grįžo į urvelį po gyvatvore.

– Čia mano vieta! – pasakė dairydamasi aplinkui, žiūrėdama į jai tokius mielus daiktus. Galiu ištiesinti ūsus ir uodegėlę, kai tik panoriu. Tegu ten mano bičiulė gyvena mieste, o man geriau savo urve kaime.

Pamokymas: Nėra geriau kaip savo namuose.