Žodžiai, atsakantys į klausimą kuo?

x x x x

Slieko pasaka

– Kitą kartą mergaitės pabudo be plaukų, – pradėjo sliekas Zigmutis. – Ir tada jos nustebo, kai išvydo, kokios baltos ir apvalios kaip pupos jų galvos.

– Kaip smagu, – suplojo rankomis Ievutė, – mes atrodom kaip tikros sesės.

– Tai baisu, – susiraukė Veronika, – mes negalime susipinti kasų, pasidaryti šukuosenų ar įsirišti spalvoto kaspino.

– Bet mes galime pasidaryti peruką, – toliau šypsojosi Ievutė, – iš kokių norim plaukų.

– O antakiai? Be antakių mes kaip paršiukai.

– O antakius galima nusipiešti.

– Bet mes neturime net blakstienų.

– Galime prisiklijuoti, – džiaugėsi Ievutė. – Kokio norim ilgio.

– Ir kas tada bus? – susiraukė Veronika.

– Tada mes būsime gražios. Kokios tik panorėsime. Viena su juodais, kita su geltonais, raudonais ar žaliais plaukais.

– Mes jau nebebūtume mes, – nutraukė ją Veronika, – tada mes būtume lėlės Barbės.

– Kodėl? – nustebo Ievutė.

– Todėl, kad mes nieko neturėtume savo. Viskas tik nupaišyta ar prilipdyta.

– Iš tikrųjų, – atsiduso Ievutė ir liūdnai skėstelėjo rankomis, – visai apie tai nepagalvojau.

O sliekas Zigmutis, kuris sugalvojo tos pasakos pradžią ir nekantraudamas laukė pagyrimų ir gražios pabaigos, labai susigėdo, paraudo kaip pomidoras ir kuo skubiau pasislėpė po mokykliniu suolu.

Iš R. Černiausko knygos „Slieko pasaka“