Skaitiniai. „Kaip šiltą vasaros naktį Žvėris kalbasi su virėju Vasiliausku apie laimę“

1. Perskaitykite pasakojimą apie mitinį Kauno Žvėrį ir atsakykite į klausimus.

Kaip šiltą vasaros naktį Žvėris kalbasi su virėju Vasiliausku apie laimę

Kaune vasaros naktys labai gražios. Po vidurnakčio viskas aprimsta.

Maždaug tuo laiku vieną gerai žinomą senamiesčio restoraną palieka paskutiniai lankytojai, tačiau virėjas Vasiliauskas dar neskuba išjungti viryklės. Jis paima varinę keptuvę, įpila itališko alyvuogių aliejaus, prideda česnakų, imbiero, slaptų žolelių, viską užkaitina ir suverčia keptuvėn krevetes. Kai tik apkepusių krevečių kvapas pasiekia Vilniaus gatvę, į virtuvės langelį kažkas pabeldžia.

Virėjui nereikia sukti galvos, kas atėjo į svečius, – jis ir taip žino. Langelyje pasirodo Kauno Žvėries letena ir atsargiai nagu pasmeigia krevetę. Tada letena dingsta ir po akimirkos pasigirsta čepsėjimas.

Kai Žvėris pasisotina, padeda nosį ant palangės, ir jiedu kalbasi.

– Ar tu laimingas? – klausia Vasiliauskas.

– Joooo, – linksmai nutęsia Žvėris. – O tu?

– Man dažnai būna liūdna.

– Laimingiems žmonėms ir turi kartais būti liūdna.

– Tikrai? – nustemba virėjas.

– Aha. Jūs, žmonės, dažnai ieškote laimės netinkamose vietose. Jums atrodo, kad laimingas tas, kuris visą laiką juokiasi. Tai – visiška nesąmonė.

– Gal tada laimė – būti turtingam? – klausia Vasiliauskas.

– Nemanau. Štai Žaliakalnyje gyvena vienas kolekcininkas. Jis labai turtingas, o vargsta labiau už didžiausią varguolį, nes nuolat baiminasi būti apvogtas.

– Laimė – tai būti gražiam, – liūdnai apžiūrinėdamas savo atvaizdą puodo dangtyje sako virėjas.

Žvėris nužvelgia draugą ir klausia:

– Ar aš tau gražus?

– Na, ne per labiausiai…

– Tai va. O vis tiek esu tavo draugas.

– Tai kaip tada sukuriama laimė? – klausia virėjas.

Žvėris lėtai iškvepia pro nosį ilgą atodūsį.

– Tu teisingai paklausei. Laimė išties su-ku-ria-ma. Kaip architektas projektuoja namą, taip ir mes kuriame laimę – pasistatome tarsi namą. Esame patys sau architektai, siuvėjai, statybininkai, dizaineriai. Svarbu, kad tai mus džiugintų. Laimė kiekvienam sava, ir kiekvieno ji vis kitokia. Tačiau žmonės tai pamiršta. Tavo krevetės skaniausios pasaulyje – ačiū tau, Vasiliauskai.

Virėjo veide pasirodo šypsena.

– Iki kitos šiltos nakties, Vasiliauskai.

– Iki, mano drauge.

Žvėris dingsta šiltoje Kauno naktyje. Langelyje vietoje nosies spindi mėnulis, jo šviesa vaikštinėja po virtuvę. Virėjas sėdi ant kėdės ir jam gera, nors pats gerai nežino kodėl.