Kalba yra pažinimo priemonė, padedanti bendrauti. Bendraudami pažįstame kitus žmones, jų kultūrą, papročius, istoriją ir daugybę kitų dalykų.
Taigi, kalboje (gramatikoje, leksikoje, įvairiuose tekstuose) yra užkoduotas kalbinis pasaulėvaizdis, kuris mus vienija ir lemia tapatybę. Nuo to, kokia kalba tauta kalba, priklauso laiko, erdvės, žmonių ir net spalvų supratimas.
KO IŠMOKOME?
Asmenvardis – tai žmogaus vardas, pavardė, pravardė, slapyvardis.
Vardai gali būti savi ir skolinti. Savi vardai skirstomi smulkiau:
- senieji dvikamieniai baltiški vardai, pavyzdžiui, Mindaugas (daug minimas), Vytautas (matantis tautą), Tautginas (ginantis tautą), Viskantas (viską pakenčiantis);
- iš bendrinių žodžių padaryti vardai, kurių reikšmė visiems suprantama: Ąžuolas, Eglė, Rasa, Ramunė, Ugnė, Rytis, Audrius;
- vardais virtę kai kurie vandenvardžiai ir vietovardžiai: Ūla, Nida, Venta, Rusnė.
Skolinti vardai skirstomi į senuosius skolinius (Jonas, Petras, Antanas, Marija) ir naujuosius skolinius (Faustas, Anželika, Lėja, Kajus).
Pavardės atsirado vėliau nei vardai. Lietuvoje dauguma žmonių buvo vadinami tik vardais, kai kurie dar turėjo pravardę. Kilmingų, žymių žmonių pavardžių mokslininkai randa jau XII–XIV amžiuje: šalia vardo rašomas tėvo ar visos giminės vardas, kilimo vietos pavadinimas, einamos pareigos ar profesija. Per krikštą gautas naujas krikščioniškas vardas iš pradžių buvo vartojamas kartu su senuoju. Ilgainiui kai kurie senieji vardai irgi virto pavardėmis.
Pavardes galima skirstyti pagal kilmę.
- Iš vardų kilusios pavardės:
- iš senųjų vardų – Rimgaila, Vidmantas, Gedvilas, Kybartas;
- iš krikščioniškų vardų – Jonaitis, Jonėnas, Jonauskas, Jonyla, Jonynas; Petraitis, Petronis, Petrokas, Petrėnas, Petrauskas, Petravičius.
- Iš vietovardžių kilusios pavardės: Kaunietis, Biržietis, Žemaitis, Gudas (jų pavardyne nedaug).
- Iš pravardžių kilusios pavardės:
- iš gyvūnų pavadinimų – Kiškis, Lapė, Stumbras, Karosas, Gaidys, Vilkas, Žiogas;
- iš augalų pavadinimų – Putinas, Kopūstas, Ridikas, Žirnis, Garšva;
- iš amatų pavadinimų – Kubilius, Račius, Kalvelis;
- iš žmogaus savybių pavadinimų ir kitų bendrinių žodžių – Aukštakojis, Didžgalvis, Kuprys, Šepetys, Žilius, Mažiulis.
Vietovardžiai daug pasako apie tautos praeitį ir kultūrą. Iš jų galima atsekti svarbesnius istorinius įvykius, įvairius ūkio ir buities dalykus, sužinoti apie protėvių kėlimąsi iš vienos vietos į kitą, bendravimą su kitų tautų žmonėmis.
Vietovardžiai skirstomi smulkiau:
- gyvenviečių pavadinimai;
- vandens telkinių pavadinimai;
- miškų pavadinimai;
- kalnų pavadinimai;
- gatvių, aikščių, skverų, kitų miesto vietų pavadinimai;
- pievų, kalvų, balų, griovų, miškelių pavadinimai.
Spėjama, kad mūsų protėviai į dabartinės Lietuvos teritoriją atkeliavo upėmis, tad seniausiais laikomi vandens telkinių pavadinimai.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"