Chapter 2.2 (Lietuvių kalba 6)

FRAZEOLOGIZMAI

Posakius, apie kuriuos dabar kalbėsime, mokslininkai laiko didžiaisiais kalbos lobiais ir vadina visokiais gražiais žodžiais. Tai frazeologizmai.

Frazeologizmas yra pastovus vaizdingas žodžių junginys, turintis savarankišką perkeltinę reikšmę, pavyzdžiui:

Jis grįžo it musę kan­dęs – nusi­vylęs

Šio sakinio negalima suprasti taip, kaip parašyta, nes tada išeis nesąmonė. Jeigu iš sakinio matyti, kad tokį posakį galima suprasti tiesiogiai (Žvirblis į lizdą grįžo musę įsikandęs), frazeologizmo nėra.

Be abejo, jūs esate skaitę ar girdėję ir daugiau tokių pasakymų:

iš kailio nertis – labai stengtis molio motiejus – ištižėlis velnio neštas ir pamestas – suktas, nedoras galvą guldyti – užtikrinti pro pirštus žiūrėti – nekreipti dėmesio už nosies vedžioti – apgaudinėti

Kas čia pavaizduota? Kadangi frazeologizmai suprantami netiesiogiai, nupieštı̇̀ atrodo gana juokingai. Pamėginkite patys – tai smagu!

SUŽINOKITE DAUGIAU

Kartais suprasti frazeologizmo reikšmę nėra taip paprasta, nes nežinome, kaip jis atsirado. Pavyzdžiui: Alijošius važinėja po dangų; na ir atriekei duonos kaip bronienė jonūčiams; pamanyk, Manike, Jonukas Varniuose paklydo. Tada galime pasitelkti „Lietuvių kalbos frazeologijos žodyną“ – popierinį arba elektroninį jo variantą.

5.1. Aptarkite pateiktų frazeologizmų reikšmes. Jeigu nesate tikri, galite jas pasitikrinti „Lietuvių kalbos frazeologijos žodyne“.

Varnas skaičiuoti, akis sumerkti, ausis įtempti, prieiti liepto galą, galvą sukti.

5.2. Raskite sakiniuose frazeologizmus ir pasakykite jų reikšmes.

1. Jinai likus tokia, kad pro adatos skylę išlįstų. 2. Aš vis taip sėdžiu kaip ant dagio. 3. Nors gabalais sukapok, vis tiek savo darys. 4. Į jaučio odą nesurašytum visų senelio pasakojimų. 5. Be reikalo tu keli mane į padanges. 6. Kalbi kaip raganų ašarų išgėręs. 7. O jau gražu lauke, sninga ubago kąsniais. 8. Aplinkui nebuvo matyti nė kokio gyvo vabalo.

(„Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas“)

5.3. Perrašykite sakinius taip, kad frazeologizmą sudarantys žodžiai eitų tiesiogine reikšme.

Pavyzdys. Dabar prieš tėvą dreba kaip epušės lapas – Nuo vėjo dreba epušės lapas.

1. Sulaukė žmogus gaidžio amžiaus. 2. Užėjus nakčiai, ne mada beeiti keliu tokiais purvynais. 3. Tai būta vyro – dar paausiai šlapi. 4. Nubaudė – ir papūsk tu ragan. 5. Aš bent stengiuosi, kaip sakoma, neapželti samanom, neatsilikti nuo amžiaus. 6. Bijau, kad tu galų gale neatsidurtum ant sausos šakos.

(„Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas“)

5.4. Klasėje visi drauge išsirinkite kokį nors žodį, pavyzdžiui, kakta, ir pamėginkite su juo sukurti savų frazeologizmų.

Please wait