GIMINIŠKI ŽODŽIAI. DARYBOS LIZDAS
Penktoje klasėje mokėtės, kas yra žodžio šaknis. Sužinojote, kad ta pati šaknis gali prisijungti įvairių darybos elementų, taip atsiranda naujų žodžių. Todėl šaknis apibrėžiama kaip bendroji giminiškų žodžių dalis.
Vadinasi, giminiški žodžiai turi bendrą šaknį. Pernai kaip pavyzdys buvo pateikta šaknis sen- ir keli bendrašakniai, arba giminiški, žodžiai:
senas senti senovė senelis senvagė senovinis senybinis pasenti senatvė senumas
19.1. Parašykite kuo daugiau žodžių, giminiškų žodžiams šaukti, naujas.
Taip pat prisiminkime, kad giminiškuose žodžiuose gali keistis šaknies balsis ir tai vadinama šaknies balsių kaita:
vyti – veja – vijo gyti – gyja – gijo įgristi – įgrysta – įgriso nešti – našta dubti – duobė svaras – sveria – svoris
19.2. Perrašydami sakinius įrašykite praleistas raides.
1. Plastikas žemėje (irti) __ra šimtus metų. 2. (Lyti) L__jo visą dieną. 3. Senelė vištas (vyti) v__ja šalin. 4. Ant laužo (virti) v__rda kvapni žuvienė. 5. Šuo (ryti) r__jo mėsą nekramtęs. 6. Keli obuoliai jau (pūti) sup__vo.
Prisiminkime ir nosinių raidžių rašybą šaknyse. Balsės ą, ę, į, ų rašomos tada, kai giminiškų žodžių šaknyse kaitaliojasi su an, en, in, un. Dažniausiai dvigarsis išnyksta bendratyje:
grįsti – grindė išsigąsti, išgąstis – išsigando kąsti, kąsnis – kando kęsti – kentė lįsti – lindo siųsti – siuntė skųsti – skundė spęsti, spąstai – spendė spręsti – sprendė
Balsės ą, ę, į rašomos tada, kai giminiškų žodžių šaknyse eina prieš s, š, ž ir tarp savęs kaitaliojasi:
drąsa – drįsti – drąsuolis grąža – gręžti – grįžti – grąžtas tąsa – tęsti – tįsti trąša – tręšti
Nosinės raidės rašomos šių daiktavardžių šaknyje:
ąsa ąsotis ąsotis ląsta ląstelė lęšis vąšelis žąsis Kęstutis
Nosinės raidės žymi ilguosius balsius, todėl jie tariami ilgai, net jeigu yra nekirčiuoti.
Nosinės raidės nerašomos, kai giminiškų žodžių šaknyse atsiranda ė arba o:
dreskia, drasko, draskymas – drėskė gresia, graso, grasinimas – grėsė gražinti (daryti gražų) – grožis
Nosinės raidės nerašomos ir žodžių įgrysta (įkyri, pabosta), lysti (darytis liesesniam), tesėti, mastas, mastelis, ryžtas, pasiryžti šaknyse.
19.3. Perrašydami sakinius įrašykite praleistas raides.
1. Žadėjo, tačiau savo pažado iki šiol net__sėjo. 2. Ž__sys klykdamos atsisveikina su mūsų kraštu. 3. Ne vienas dr__suolis bandė pereiti šį tankų mišką. 4. Katinas nagais dr__skė savo guolį. 5. Simas savo dirbinį gr__žino tol, kol mokytojas pasakė, kad jis tobulas. 6. Gr__žtas iš pradžių užstrigo sienoje, o paskui nulūžo.
Žodžių darybos galimybės nevienodos: iš vienų išeina šimtai darinių, iš kitų – vos vienas kitas. Visi vieno pamatinio žodžio dariniai vadinami darybos lizdu. Nors naujų žodžių galima pasidaryti ir iš paprastųjų žodžių, ir iš darinių, darybos lizdo pagrindinis (pats pirmasis) žodis būna paprastasis. Gerai nubraižytame darybos lizde, parodančiame kiekvieno žodžio kilmę, matyti visi galimi darybos ryšiai – ir tiesioginis, ir tarpinis. Vienas iš paprastesnių darybos lizdų – jau nagrinėto žodžio senti.
19.4. Pavaizduokite žodžių gėlė ir duona darybos lizdus.
19.5. Iš elektroninio „Lietuvių kalbos žodyno“ išrinkite visus žodžių dirbti ir daina giminiškus žodžius. A3 formato lape pavaizduokite vieno ir kito žodžio darybos lizdą. Surenkite savo darbų parodą.
Kartais žodžiai būna labai panašūs, bet darybiškai niekaip nesusiję. Jie sutapę atsitiktinai, pavyzdžiui:
karvė ir karvelis perkūnas ir kūnas