Daiktavardis sakinyje

Linksnis rodo daiktavardžio santykius su kitais žodžiais. Santykis priklauso nuo žodžio, su kuriuo susijęs daiktavardis, ypatybių. Jei daiktavardį su kitu žodžiu sieja prielinksnis, tas santykis gali priklausyti ir nuo prielinksnio reikšmės. Taigi, tikroji daiktavardžio reikšmė ir galimybės išryškėja tik sakinyje.

24.1. Išplėskite sakinį Lėktuvas skrenda bent keliais žodžiais.

Pagrindinės sakinio dalys yra veiksnys ir tarinys. Tai sakinio branduolys. Jį galima praplėsti, papildyti, patikslinti antrininkėmis sakinio dalimis – papildiniu, pažyminiu, aplinkybe.

Daiktavardis sakinyje dažniausiai eina veiksniu. Tada jis atsako į klausimą kas? Paprastai pasakomas asmuo arba daiktas, kuris ką nors veikia (veikė, veikdavo, veiks) arba yra (buvo, būdavo, bus):

Saulė šviečia. Laivas plaukia. Berniukas bėga. Medis auga.

Daiktavardis gali eiti ir tariniu. Šia sakinio dalimi pasakome, ką veiksnys veikia, kas jis yra, koks jis yra. Tiesa, daiktavardis eina tik antrąja tarinio dalimi – vardine:

Varna yra paukštis. Barbora yra mokinė. Tėtis buvo muzikantas.

24.2. Perrašykite sakinius. Veiksniu einančius daiktavardžius pabraukite viena linija, einančius tariniu – dviem.

Tėvas išėjo į virtuvę užbalinti kavos, bet jam vaidenosi, kad kanda kairįjį petį, ir jis, visai supykęs, grįžo į miegamąjį.

– Tučtuojau išmesk tą katiną!

– Ne, – pasakė mergaitė. – Jis dar mažas ir neturi blusų.

– Katės ir šunys – ligų platintojai! Tu nori susirgti?

– Ne, – pakartojo mergaitė. – Tu neišmesi jo. Aš pasakysiu mamai, kai grįš…

Mergaitė nėjo vakarieniauti. Tėvas braižė ir tylėjo.

​(Bitė Vilimaitė)

Daiktavardis sakinyje eina ir papildiniu. Ši antrininkė sakinio dalis atsako į klausimus ko?, kam?, ką?, kuo?:

Noriu duonos. Atstovauju mokyklai. Perskaitykite sakinį. Parodė pirštu.

Papildinio klausimas kyla iš tarinio, todėl daiktavardžio linksnis priklauso nuo veiksmažodžio.

Didžiausią dalį papildinių sudaro veiksmažodžių valdomas galininkas:

sakyti kalbą gauti laišką spirti kamuolį žaisti žaidimą rašyti rašinį atitikti reikalavimus

Tie patys veiksmažodžiai su neiginiu ne valdo kilmininką:

nesakyti kalbos negauti laiško nespirti kamuolio nežaisti žaidimo nerašyti rašinio neatitikti reikalavimų

Kilmininkas papildiniu eina su veiksmažodžiais, reiškiančiais ko nors siekimą, stoką, bijojimą, vengimą:

norėti žaislo laukti pertraukos stokoti kantrybės bijoti vaiduoklio atsisakyti dovanos prisitaikyti prie draugų

Dalies kilmininkas jau priklauso nuo daiktavardžio reikšmės – kalbama apie ko nors dalį, o ne visumą:

atnešė obuolių pirkome duonos paduok vandens

Naudininko tiesiogiai reikalauja tik keli veiksmažodžiai:

atstovauti mokyklai vadovauti įstaigai

Kitais atvejais naudininkas yra netiesioginis papildinys, nes tiesioginis papildinys sakinyje jau yra:

Paduok (ką?) knygą (kam?) draugui. Pasiuvo (ką?) suknelę (kam?) mergaitei.

Papildinys gali būti reiškiamas ir įnagininku:

atvažiavau dviračiu sutrepsėjo kojomis apsiavė batais domisi krepšiniu

Daiktavardis sakinyje eina ir pažyminiu. Ši antrininkė sakinio dalis jungiama prie daiktavardžiu reiškiamos sakinio dalies. Ji žymi daikto požymį ir atsako į klausimus koks?, kokia?, kuris?, kuri?, kelintas?, kelinta?, kieno?:

mamos (kieno?) suknelė saulės (kieno?) takas svečių (kieno?) batai

Daiktavardis sakinyje eina ir aplinkybe. Ši antrininkė sakinio dalis atsako į klausimus kur?, kada?, kaip?, kiek?, kokiu tikslu?, dėl kokios priežasties? Iš linksnių dažniausiai vartojami vietininkas, galininkas, įnagininkas:

vietos aplinkybė – (kur?) Mokykloje buvo tylu ir ramu.

laiko aplinkybė – Susitiksime (kada?) sekmadienį.

būdo aplinkybė – Visas gyvenimas sukasi (kaip?) ratu.

Taigi, daiktavardis sakinyje labai svarbus, eina visomis sakinio dalimis. Kad būtų aiškiau, sudarykime lentelę. Iš jos matysime, ką veikia sakinyje įvairūs daiktavardžio linksniai.