Ko išmokome?

Daugiausia naujų žodžių pasidarome su įvairiomis priesagomis. Šis darybos būdas būdingiausias daiktavardžiui, nes jo priesagų yra net šeši šimtai.

Ne visus priesaginius vedinius vartojame kasdien ir ne visos priesagos vienodo produktyvumo. Pavyzdžiui, mažybinių daiktavardžių su priesagomis -elis, -ėlis (šunelis, dobilėlis) vartojame daug ir kasdien, o priesagos -užė (dukružė), -okšnis (upokšnis) ar -ulis (žmogulis) gerokai retesnės.

Daiktavardžiai daromi iš kitų daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių su atitinkamomis priesagomis.

Daiktavardžių priešdėliai yra apy- (ap-, api-), at- (ata-, ato-), be-, į-, iš-, ne-, nuo-, pa- (po-), per-, pra- (pro-), prie-, prieš-, są- (sam-, san-), už- (užu-, užuo-). Visi jie, išskyrus ne-, kilę iš prielinksnių.

Daugiausia priešdėlinių daiktavardžių pasidaroma tokiais būdais:

• iš veiksmažodžių: iškamša (iškimšti), išpirka (išpirkti), nuolaida (nuleisti), pojūtis (pajusti);
• iš prielinksninių junginių: beprotis (be proto), palovis (po lova), užstalė (už stalo);
• prie daiktavardžio pridedant priešdėlį: nelaimė (laimė), neviltis (viltis).

Iš veiksmažodžių padarytų priešdėlinių daiktavardžių vartojame nemažai. Vis dėlto tokie daiktavardžiai yra ne priešdėlinės darybos rezultatas, o veikiau galūnių vediniai iš pamatinių žodžių, jau turinčių priešdėlius.

Šiuo būdu darant daiktavardžius gali keistis:

• šaknies balsė: iškimšti – iškamša, išversti – išvarta;
• priešdėlio balsė: neužaugti – neūžauga, priplaukti – prieplauka, sukaupti – sankaupa;
• ir šaknies, ir priešdėlio balsė: pajusti – pojūtis, nuversti – nuovarta, suveržti – sąvarža, sujudo – sąjūdis, pasukti – posūkis.

Iš prielinksninių junginių kilusių priešdėlinių daiktavardžių reikšmė priklauso nuo junginių reikšmės. Taigi, yra skiriami:

• vietos ar su vieta susijusių dalykų pavadinimai su priešdėliais pa-, po-, į-, ant-, apy-, už-: pasienis, panosė, požievis, įvartis, antpetis, apykaklė, užribis;
• laiko pavadinimai su priešdėliais pa-, prieš-, apy-, iš-: pavakarys, priešpiečiai, apypietė, išvakarės;
• asmenų pavadinimai su priešdėliais be-, pa-, po-, į-, iš-: bedarbis, patėvis, podukra, įnamis, išdukterė;
• mažesnių dalykų pavadinimai su priešdėliais pa-, po-: pameistrys, pogrupis.

Sangrąža yra veiksmažodžio ypatybė, todėl sangrąžiniai daiktavardžiai daromi iš jų: pasimatyti – pasimatymas, praustis – prausimasis.

Jeigu sangrąžos dalelytė įsiterpusi po priešdėlio, žodis linksniuojamas pagal žinomus linksniavimo tipus (pasirodymas, pasirodymo, pasirodymui ir t. t.). Žodžio gale sangrąžos dalelytė pridedama prie viso žodžio ir linksnio galūnės nepakeičia, tik daugiskaitos naudininko linksnyje dvi s susilieja.