Šioje temoje MES:
- apibūdinsime Versalio sistemos atsiradimo priežastis ir tikslus;
- aptarsime svarbiausius Tautų Sąjungos veiklos bruožus;
- nustatysime Versalio sistemos silpnumo tarpukariu priežastis.
Naujos saugumo sistemos sukūrimas
AKTUALU! Kodėl Tautų Sąjungos veikloje tarpukariu nedalyvavo jos iniciatorė JAV?
JAV prezidento Tomo Vudro Vilsono (Thomas Woodrow Wilson, 1913–1921, 2.1 pav.) pastangomis 1919 m. Versalio sutartimi įkurta Tautų Sąjunga (2.2 pav.). Jos pagrindinis tikslas buvo išsaugoti taiką pasaulyje. Tautų Sąjunga buvo demokratinė organizacija, kuri vienijo daugelį pasaulio valstybių, taip pat pokariu susikūrusias demokratines Europos šalis. Tuo ji skyrėsi nuo 1815 m. Vienos kongrese įkurtos Šventosios sąjungos. Svarbiausias šios sąjungos tikslas buvo slopinti revoliucinius judėjimus Europoje. Naujoji organizacija turėjo parengti visuotinio nusiginklavimo programą, sukurti kolektyvinio saugumo sistemą ir spręsti politinius valstybių nesutarimus.
Nors tikslai ir buvo kilnūs, nuo pat veiklos pradžios organizacija, skirta demokratijai ir taikai ginti, susidūrė su dideliais sunkumais. Nesutapo JAV Kongreso ir Tautų Sąjungos krikštatėvio T. V. Vilsono pozicijos šios organizacijos klausimais. Nors JAV prezidentas norėjo, kad jo šalis priklausytų naujajai organizacijai, JAV Kongresas tam priešinosi, nes manė, kad JAV turės kištis į Europos reikalus negaudama iš to jokios naudos. Tai buvo svarbiausia priežastis, dėl kurios JAV nedalyvavo Tautų Sąjungos veikloje, ir kartu viena iš naujos organizacijos silpnumo priežasčių.
Tarp Tautų Sąjungos sumanytojų nebuvo ir didžiųjų valstybių – Sovietų Rùsijos (joje vyko pilietinis karas) ir Parỹžiaus taikos konferencijoje nubaustos Vokietijos. Todėl užtikrinti tarpukario Europos stabilumą turėjo Didžióji Britãnija ir Prancūzijà (1 šaltinis).
Klausimai ir užduotys
- Kuo Tautų Sąjunga skyrėsi nuo Šventosios sąjungos?
- Nurodykite svarbiausias Tautų Sąjungos valstybes nares.
Tautų Sąjungos veiklos ypatumai
AKTUALU! Kokiomis priemonėmis Tautų Sąjunga siekė išsaugoti taiką pasaulyje?
Tautų Sąjungos, kurios būstinė buvo Ženèvoje, Šveicãrijoje (2.3 pav.), veiklos principus nustatė jos statutas, kurį sudarė Paryžiaus taikos konferencijoje priimtos Versalio taikos sutarties II dalies 1–26 straipsniai. Statutas apibrėžė pagrindinius šios organizacijos veiklos nuostatus, kuriais vadovaudamasi Tautų Sąjunga turėjo užtikrinti taiką pasaulyje.
Organizacijos veiklos pradžioje svarbiausias vaidmuo teko keturioms nuolatinėms Tautų Sąjungos narėms: Didžiajai Britãnijai, Prancūzijai, Itãlijai ir Japònijai. Sąjungos narės liko nepriklausomos valstybės, ir organizacija galėjo veikti tik joms pritarus. Europos valstybių gyventojai vylėsi, kad Tautų Sąjunga išspręs tautinius nesutarimus ir bet kokiai karo grėsmei bus užkirstas kelias.
Vis dėlto Sąjungos pradininkės – Didžioji Britanija ir Prancūzija – vis dar turėjo ginkluotąsias pajėgas ir pasikliaudavo jomis, kai kildavo grėsmė jų pačių interesams. Tautų Sąjunga savo karinių pajėgų neturėjo. Todėl, kilus nesutarimų tarp valstybių, Tautų Sąjunga, kaip teisėja, tik įspėdavo nusižengusiuosius (pvz., Lenkijos ir Lietuvos ginčas dėl lenkų okupuoto Vilniaus krašto). Paprastai abi nesutariančios pusės Ženevoje sutikdavo su Tautų Sąjungos sprendimu, tačiau, delegacijoms parvykus namo, abi pusės vėl imdavo laikytis senų įsitikinimų. Net ir nepajėgdama išspręsti ginčų (pvz., Lietuvos ir Lenkijos konflikto), Tautų Sąjunga nekeitė savo veiklos principų.
1928 m. rugpjūčio mėn. Parỹžiuje buvo sudarytas Kelogo–Briano paktas. Šiuo paktu valstybės „savo tautų vardu“ pasmerkė karo veiksmų naudojimą sprendžiant tarptautinius ginčus ir įsipareigojo tartis taikiomis priemonėmis. Numatyta, kad vykdyti šį susitarimą galės ir kitos valstybės, kai tik jis įsigalios.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite, kur buvo Tautų Sąjungos būstinė.
- Išvardykite Tautų Sąjungos trūkumus.
Vokietija ir išaugusi grėsmė Europos saugumui
AKTUALU! Kaip Vokietijai pavyko išsivaduoti iš Tautų Sąjungos priežiūros?
Per visą tarpukarį pirmiausia Vokietijà siekė nusikratyti primestų Versalio taikos sutarties nuostatų. Nepaisydama draudimų, 1922 m. Vokietija su Sovietų Rusija Genujoje sudarė Rapalo sutartį, pagal kurią abi valstybės įsipareigojo bendradarbiauti ekonomikos srityje. Tai sudarė sąlygas silpnėti Europos saugumui.
Nors 1926 m. Vokietija įstojo į Tautų Sąjungą, tai dar nereiškė, kad ji ketina laikytis šios organizacijos nuostatų. Tai akivaizdžiai matyti iš to, kad jau po metų Vokietija su Prancūzijà ir Belgija sudarė Lokarno sutartis; pagal jas Vokietija pripažino savo vakarines sienas, nustatytas dar Versalio taikos sutartimi, bet atsisakė pripažinti rytines sienas (pirmiausia – sieną su Lénkija). Turint omenyje, kad tokį Vokietijos žingsnį palaimino Tautų Sąjunga, tai reiškė, kad Lokarno sutartimis iš tikrųjų pradėta griauti Europos tarptautinę politinę tvarką ir Vokietijai buvo atverta naujų galimybių Rytų Europoje. Tai išryškėjo 4-ajame dešimtmetyje, kai nacistinė Vokietija ir fašistinė Itãlija pradėjo sparčiai ginkluotis ir grobti kitų valstybių teritorijas (žr. 12 vadovėlio temą „Totalitarizmas nacistinėje Vokietijoje“ ir 12.1 temą „Totalitarizmas fašistinėje Italijoje“).
Be to, nuo 4-ojo dešimtmečio vidurio Vokietija, Italija ir Japònija ėmė glaudžiai bendradarbiauti. Jos rengėsi naujam pasauliniam karui. Ta proga 1936 m. lapkričio mėn. buvo įformintas Antikominterno paktas, jį pasirašė Vokietija ir Japonija. Oficialiai nurodyta, kad pagrindinis pakto tikslas – kova su komunizmo pavojumi. Papildomame pakto protokole abi valstybės įsipareigojo viena kitai pranešti apie Kominterno veiklą ir kartu imtis priemonių su juo kovoti. Be to, abi valstybės slapta įsipareigojo nesuteikti pagalbos Soviẽtų Sąjungai, jei kiltų Soviẽtų Sąjungos ir Vokietijos arba Sovietų Sąjungos ir Japònijos karai. Vokietija ir Japonija taip pat susitarė, kad su Soviẽtų Są́junga nesudarys jokių politinių sutarčių, kurios prieštarautų Antikominterno „susitarimo dvasiai“. Po metų prie penkeriems metams sudaryto pakto prisijungė ir fašistinė Italija. Minėtos trys valstybės ardė Versalio saugumo sistemą.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite būdus, kuriais Vokietija griovė Tautų Sąjungos prižiūrimą tvarką Europoje.
- Kokiu tikslu įformintas Antikominterno paktas?
Sovietų Sąjunga, Ispanijos pilietinis karas ir Tautų Sąjunga
AKTUALU! Kaip Sovietų Sąjunga silpnino Tautų Sąjungos veiklą?
4-ajame dešimtmetyje Europos valstybės didžiausiu priešu laikė nacistinę Vokietiją, todėl į komunistinę Sovietų Sąjungą pradėjo žvelgti gerokai atlaidžiau. 1934 m. Sovietų Sąjunga buvo priimta į Tautų Sąjungą. Tam įtakos turėjo Sovietų Sąjungos propagánda, pačiõs komunistinės idėjos patrauklumas. Komunistai, oficialiai skelbdami visų žmonių lygybę, toleranciją, socialinį teisingumą, ypač taikią užsienio politiką, pasauliui sudarė taikios valstybės įvaizdį.
Reaguojant į tai, kad vis labiau stiprėjo nacistinės Vokietijos pozicijos Europoje, Soviẽtų Sąjungoje 1935 m. liepos mėn. sušauktame VII Kominterno suvažiavime buvo priimtas nutarimas, pagal kurį į bendrą kovą su nacizmu bei fašizmu numatyta įtraukti kuo gausesnius visuomenės sluoksnius ir sudaryti bendrą liáudies fròntą. Jame komunistai turėjo išlaikyti vadovaujamąjį vaidmenį. Siekta, kad komunistų šalininkais pirmiausia taptų kapitalistine santvarka nusivylę kultūrininkai ir asmenys, nepatenkinti esama valdžia.
Vietos komunistų pastangomis liaudies frontai, remiami Sovietų Sąjungos, buvo kuriami Prancūzijoje, Ispãnijoje ir kitose Europos valstybėse. Dešiniosios politinės jėgos buvo priešiškos liaudies frontams. Tai, visų pirma, sakytina apie 1936–1939 m. Ispanijoje vykusį pilietinį karą (2.4 pav.). 1936 m. vasario 16 d. demokratinius rinkimus į Ispãnijos parlamentą laimėjo liaudies frontas, kurį sudarė socialistų, Respublikos unijos, komunistų, Katalonijos kairiųjų ir respublikonų partijos. Prieš teisėtai šalį valdantį liaudies frontą stojo generolo Fransisko Franko (Francisco Franco, 1892–1975, 2.5 pav.) vadovaujamos karinės pajėgos. F. Franko šalininkai sukilo dėl šalyje liaudies fronto vykdomos politikos.
Remdamiesi žemėlapiu, padarykite dvi išvadas apie Ispanijos pilietinį karą.
Liaudies fronto vyriausybės valdymas padarė daug žalos Ispãnijai: 1936 m. pirmoje pusėje (iki birželio mėn.) šalyje buvo sunaikinta 160 bažnyčių, įvyko 251 politinių priešų susirėmimas. Per juos žuvo 269 žmonės, 1 287 buvo sunkiai sužeisti. Tačiau pasaulio demokratinės valstybės, nežinodamos tikrosios padėties Ispanijoje, liaudies frontą laikė teisėta valdžia ir manė, kad jis atstovauja demokratinėms jėgoms.
Nors oficialiai Europos valstybės Ispanijos pilietinio karo atžvilgiu laikėsi nesikišimo politikos, liaudies frontą, suteikdama visokeriopą paramą, rėmė Sovietų Sąjunga. Ji siekė pasinaudoti susidariusia situacija ir komunizmą išplėsti už savo šalies ribų. Įvairiais duomenimis, per pilietinį karą liaudies fronto pusėje kovėsi daugiau nei 50 tūkst. savanorių (jų gretose buvo ir lietuvių). Generolą F. Franką taip pat rėmė fašistinė Italija ir nacistinė Vokietija. Po trejų metų kovos pilietinį karą laimėjo F. Frankas ir jo vadovaujama Falángos partija. Ispanijoje autoritarinis valdymas išsilaikė iki diktatoriaus mirties 1975 metais.
Apskritai 4-ojo dešimtmečio pabaigoje Europa buvo prie naujo karo slenksčio. Rugsėjo 1 d. Vokietijai užpuolus Lénkiją, išsipildė dar 1919 m. Europos gyventojų išsakyti nuogąstavimai: „Jei nebus visuotinio nusiginklavimo, jei Tautų Sąjunga nepasirodys veiksminga, kils dar vienas didelis karas.“ Tautų Sąjunga buvo nepajėgi užkirsti kelią naujam karui (2 šaltinis).
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite du pagrindinius Ispanijos pilietinio karo priešininkus.
- Kokių tikslų siekė Sovietų Sąjunga ir Vokietija pilietinio karo supriešintoje Ispanijoje?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kodėl JAV nedalyvavo Tautų Sąjungos veikloje?
- Kokiomis aplinkybėmis įsteigta Tautų Sąjunga?
- Apibūdinkite Tautų Sąjungos įtaką Europai tarpukariu.
- Dėl kokių priežasčių Tautų Sąjungai nepavyko užtikrinti taikos tarpukariu?
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu, palyginkite Tautų Sąjungos ir dabar veikiančios Jungtinių Tautų Organizacijos veiklą. Panašumus ir skirtumus aptarkite su klasės draugais.
Darbas su šaltiniais
1 šaltinis
Apie Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vaidmenį Tautų Sąjungoje
1919 m. status quo rėmėsi dviem principais: amžinu Vokietijos nuginklavimu bei nacionalinio apsisprendimo principu. Tačiau jau nuo pat pradžių dvi už Lygos [Tautų Sąjungos] politiką labiausiai atsakingos valstybės – Didžioji Britanija ir Prancūzija – šiuos principus traktavo visiškai skirtingai ir Lygos politiką siekė formuoti būtent pagal savąją interpretaciją. Prancūzijai amžiną Vokietijos nuginklavimą turėjo užtikrinti amžina Prancūzijos viršenybė Europos žemyne. O Didžiajai Britanijai amžinas Vokietijos nuginklavimas savaime dar nereiškė draudimo vokiečiams grįžti, nors ir su tam tikromis išlygomis, į didžiųjų valstybių gretas: juk šiai Europos žemyne būtų bent simboliškai atstatyta galios pusiausvyra.
Prancūzija į Tautų Lygą žvelgė visų pirma kaip į kolektyvinį policininką, turėjusį sustiprinti prancūzų karinę galią ginant 1919 m. status quo. O Didžioji Britanija į Tautų Lygą pirmiausia žvelgė kaip į diskusijų klubą, kuriame pasaulio valstybių veikėjai aptarinėtų bendras problemas ir siektų kompromisinių susitarimų. <…> Ginčas tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos paralyžiavo Lygos politiką ir neleido ryžtingai reaguoti į grėsmes tarptautinei tvarkai ir taikai. Galiausiai britų siūloma Tautų Lygos samprata įveikė prancūziškąją. Pagrindinė to priežastis – tuometinis galios pasiskirstymas tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos.
Hans J. Morgenthau, „Politika tarp valstybių. Kova dėl galios ir taikos“, Vilnius, 2011, p. 319–320.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Apibūdinkite Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vaidmenį Tautų Sąjungoje. Kodėl joms teko šaltinyje aprašomas vaidmuo?
- Kokių tikslų Prancūzija siekė pasitelkusi Tautų Sąjungą?
- Kokius tikslus siekė įgyvendinti Didžioji Britanija pasinaudodama Tautų Sąjunga?
- Paaiškinkite, kodėl skyrėsi Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos požiūris į Tautų Sąjungą.
- Kaip šaltinyje aprašyti Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos veiksmai atsiliepė Tautų Sąjungos veiklai?
2 šaltinis
Iš Hanso J. Morgento knygos „Politika tarp valstybių. Kova dėl galios ir taikos“
Kai 1920 m. Lénkija užgrobė istorinę Lietuvos sostinę Vilnių, Tautų Lyga [Tautų Sąjunga] nesiėmė tarptautinės valdžios vaidmens, nes tarptautinė pažeidėja buvo svarbiausia Prancūzijos sąjungininkė, o Lygos intervencijai pasipriešino Sovietų Sąjunga. Tačiau, pavyzdžiui, 1925 m. Bulgãrijos ir Graikijos karas buvo sustabdytas iškart, Lygos Tarybos prezidentui telegrama pareikalavus abi šalis nedelsiant nutraukti karo veiksmus. Šiuo atveju jį stipriai rėmė tiek Prancūzija, tiek Didžioji Britanija: bendra šių šalių pozicija padėjo atgrasinti Graikiją nuo puolimo.
1923 m. Italijai okupavus Graikijos Korfu salą, Tautų Lyga veikti atsisakė. 1930 m. Japonijai okupavus Mandžiūriją, o 1937 m. – ir žemyninę Kiniją, Lyga nepadarė nieko, kad užtikrintų priverstinį tarptautinės teisės laikymąsi. <…> Nuo 1935 m., Vokietijai nuolat pažeidinėjant Versalio sutartį, Lyga nesiėmė jokių rimtų veiksmų išlaikyti savo valdžią Dancige. O Lygos veiksmai 1935–1936 m., Italijai užpuolus Etiòpiją, <…> negalėjo būti veiksmingi. 1936–1939 m. Lyga visiškai nekontroliavo Ispanijos pilietinio karo tarptautinių pasekmių. 1939 m. gruodžio mėnesį, reaguodama į Sovietų Sąjungos agresiją Súomijoje, Lyga panaikino jos narystę. Tai buvo paskutinis ir, išskyrus sankcijas Italijai, drastiškiausias Lygos politinis žingsnis.
Hans J. Morgenthau, „Politika tarp valstybių. Kova dėl galios ir taikos“, Vilnius, 2011, p. 321–322.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kaip šaltinyje vertinama Tautų Sąjunga?
- Kurios valstybės labiausiai trukdė veikti Tautų Sąjungai?
- Pasamprotaukite, kodėl Tautų Sąjunga ne visada veikė ryžtingai.
- Padarykite išvadą apie Tautų Sąjungos veiklą tarpukariu.
- Pateikite vieną šaltinyje nepaminėtą pavyzdį, kuris įrodytų Tautų Sąjungos nesugebėjimą įveikti iškilusių sunkumų.
Sąvokos
Kominter̃nas (Komunistų internacionalas) – tarptautinė komunistų partijų organizacija, 1919–1943 m. veikusi Maskvoje, siekusi visame pasaulyje išplėsti komunizmą.
Liáudies fròntas – kairiųjų politinių jėgų, įskaitant komunistus, vienijimasis.
Propagánda – idėjų, pažiūrų, mokymų, politinių teorijų skleidimas ir aiškinimas siekiant paveikti žmonių pažiūras, nuotaikas, veiksmus.
Tautų Sąjunga – tarptautinė organizacija, įkurta 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje, siekusi užkirsti kelią naujiems karams, konfliktus spręsti taikiomis priemonėmis.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"