Šioje temoje MES:
- aptarsime Klaipėdos krašto padėtį pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui;
- išsiaiškinsime, kaip Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvõs;
- sužinosime, kaip į Klaipėdos krašto karinę operaciją reagavo kitos valstybės.
Klaipėdos krašto padėtis po Pirmojo pasaulinio karo
AKTUALU! Kuo buvo ypatinga Klaipėdos krašto tautinė sudėtis po Pirmojo pasaulinio karo?
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, 1919 m. įvykusioje Parỹžiaus taikos konferencijoje buvo priimtas Versalio nutarimas. Jame numatyta, kad rytinis Mažõsios Lietuvõs pakraštys – Klaipėdos kraštas (7.1 pav.) bus atskirtas nuo Vokietijos (7.2 pav.) ir perduotas Antantei. Klaipėdos kraštą administravo prancūzai, jie Klaipėdoje laikė nedidelę (apie 200 kareivių ir 30 karininkų), bet gana gerai ginkluotą įgulą. Jiems talkino apie 400 žandarų – daugiausia buvusių vokiečių karių. Krašte galiojo Vokietijos teisė, kartais papildoma Prancūzijos prefekto ir Antantės vyriausiojo komisaro Gabrielio Žano Petisnė (Gabriel Jean Petisné) įsakais. Be prancūzų administracijos, veikė ir vietinė vokiečių direktòrija.
Valdant prancūzams, suklestėjo nelegali prekyba, nes nebuvo muitų kertant sieną su Vokietijà, o siena su Lietuva buvo prastokai saugoma. Sparčiai plito „laisvojo krašto“ idėja, ją palaikė Prancūzijà ir kitos Antantės šalys. Ypač tuo suinteresuota buvo Lénkija, nes turėjo ribotą priėjimą prie Báltijos jūros ir jau buvo gavusi tarptautinių pažadų, kad galės naudotis Klaipėdos uostu ir Nemuno upe. O Vokietija bijojo, kad Lenkija per Klaipėdą galės išeiti į Baltijos jūrą ir iš dviejų pusių apsupti prūsus. Tikėdamasi, jog ateityje iš silpnesnės Lietuvos atsiimti Klaipėdos kraštą bus daug lengviau nei iš Lénkijos, Vokietija neprieštaravo, kad Klaipėdos kraštas atitektų Lietuvai (1 šaltinis).
Klausimai ir užduotys
- Kaip Vokietija neteko Klaipėdos krašto?
- Apibūdinkite Klaipėdos krašto valdymą po Pirmojo pasaulinio karo.
Sumanymas Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl didžioji Klaipėdos krašto gyventojų dalis nerodė iniciatyvos kraštą prijungti prie Lietuvos?
1925 m. gyventojų surašymo duomenimis, Klaipėdos krašte gyveno 141 645 žmonės. Iš jų lietuvių – 37 626 (26,6 proc.), vokiečių – 64 158 (45,2 proc.), pasivadinusių klaipėdiškiais („šišioniškiais“, t. y. vietiniais) – 34 337 (24,2 proc.), kitų tautybių žmonių – 5 524 (4 proc.). Vietos lietuviai, priešingai nei Didžiõsios Lietuvõs lietuviai, XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje negyveno lietuvių tautinio atgimimo idėjomis. Todėl tik dalis vietos lietuvių norėjo, kad Klaipėdos kraštas būtų prijungtas prie Lietuvos.
Idėją Klaipėdos kraštą užimti jėga vienas pirmųjų iškėlė Lietuvos atstovas prie Antantės valstybių Jonas Žilius. 1922 m. vasario 13 d. savo pranešime jis ragino Lietuvos vyriausybę Klaipėdos kraštą atsiimti jėga, kad jo neprarastume, kaip atsitiko su Vilniaus kraštu. Tų metų rugsėjo 28 d. slaptame Lietuvos vyriausybės posėdyje buvo nutarta Klaipėdos kraštą prijungti jėga. Vyriausybė, pritarusi tokiam planui, pavedė Ernestui Galvanauskui (7.3 pav.) rengti krašto prijungimą. Apie šį labai rizikingą planą nebuvo pranešta nei Seimui, nei jo komitetams. Įgyvendinti šį planą padėjo gautas Lietuvos tarptautinis pripažinimas ir Ambasãdorių konfereñcijos sprendimas Klaipėdos kraštą paversti laisvąja zona. Šį klausimą 1923 m. sausio 10 d. turėjo spręsti Ambasadorių konferencijos paskirta komisija. 1922 m. gruodžio 20 d. konferencija pranešė Lietuvos vyriausybei, kad pripažįsta Lietuvą de jure, o kitų metų vasario 16 d. perdavė Lietuvai suvereno teises į Klaipėdos kraštą.
Siekiant užbėgti už akių sprendimui Klaipėdos kraštą paversti laisvąja zona, E. Galvanausko iniciatyva 1922 m. gruodžio 18 d. buvo paskelbta, kad Klaipėdoje susikūrė Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas (VMLGK) su Martynu Jankumi priešakyje (7.4 pav.). Į Klaipėdos atgavimo operaciją buvo įtraukta ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS), nuo kurios E. Galvanauskas, siekdamas, kad kuo mažiau asmenų žinotų informaciją apie planuojamą operaciją, pokalbių metu nuslėpė dalį informacijos.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite Klaipėdos krašto gyventojų tautinę sudėtį.
- Kodėl Lietuvos valdžia ryžosi prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos?
Klaipėdos krašto karinė operacija
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl 1923 m. pradžioje Klaipėdos krašte vykę kariniai veiksmai negali būti laikomi vietos gyventojų sukilimu?
Lietuvà laukė momento, kada atsiras galimybė karinėmis priemonėmis prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Kai 1923 m. pradžioje Prancūzija įvedė savo kariuomenę į Rūro sritį (2 šaltinis), Lietuvos vyriausybė 1923 m. pradžioje pradėjo Klaipėdos krašto užėmimą – neva prasidėjo vietos gyventojų sukilimas.
Per karinę operaciją lietuvių kariuomenės daliniams (7.5 pav.) ir šaulių žygiui vadovavo Lietuvos kariuomenės generalinis štabas, o politinis operacijos vadovas buvo Lietuvos ministras pirmininkas E. Galvanauskas. Karinio sukilimo vadas buvo Jonas Polovinskas (dar vadintas Budriu); jis nuo 1922 m. rugpjūčio slapta veikė pačiame Klaipėdos krašte. J. Polovinsko uždavinys buvo ne tik atlikti žvalgybą, ištirti sukilimo galimybes, bet ir pradėti jį organizuoti.
1923 m. sausio 9-osios vakare sukilėlių traukinys pajudėjo iš Kaũno. Pakeliui kariai ir karininkai persirengė iš anksto parūpintais civilių drabužiais. Radviliškyje jie sutiko kitą traukinį, kuriuo kapitono Mykolo Kalmatavičiaus-Bajoro vadovaujama savanorių grupė važiavo iš Pãnevėžio Tauragės link. Po trumpo pasitarimo Budrio traukinys pasuko į Mažeikiùs, iš ten per Lãtvijos Priekulę pasiekė Skuõdą ir sustojo Kretingojè. Latviams buvo pasakyta, kad čia keliauja darbininkai į Šventõsios uosto statybas. Kaip netrukus paaiškėjo, pasirinkta taktika pasiteisino. 1923 m. sausio 10–15 d. vykdyta karinė operacija pasibaigė sėkmingai.
Operacijoje dalyvavo 621 Lietuvos kareivis, 41 karininkas, 887 šauliai (kartu su partizanais, kurie veikė pasienio teritorijoje ir struktūriškai buvo pavaldūs LŠS) ir 243 savanoriai iš Didžiosios Lietuvos.
Kaip ir buvo sutarta, vykstant Klaipėdos krašto karinei operacijai Vokietija liko pasyvi, o Sovietų Sąjunga pareiškė, kad Lietuvos sprendimas užimti Klaipėdos kraštą nėra priešiškas jos politikai. Lenkija, ketinusi prisijungti Klaipėdą ar iš dalies ją valdyti, svyravo ir nesiryžo pulti Lietuvos, nes Sovietų Sąjunga Lenkijos pasienyje pradėjo telkti Raudonąją armiją.
Klausimai ir užduotys
- Kaip 1923 m. pradžioje Klaipėdos krašte buvo nuversta Prancūzijos valdžia?
- Apibūdinkite Vokietijos požiūrį į Klaipėdos krašto karinę operaciją.
Vakarų valstybės ir Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos
AKTUALU! Kaip Lietuvos valdžia viešai aiškino 1923 m. pradžioje Klaipėdos krašte vykusius karinius įvykius?
Vakarų̃ Euròpos valstybės nenorėjo tikėti, kad Lietuva nesikišo į Klaipėdos įvykius, ir 1923 m. vasario 2 d. Lietuvai įteikė ultimatumą. Jame Lietuvos vyriausybė buvo kaltinama tiesiogiai prisidėjusi prie Klaipėdos sukilimo organizavimo. Vasario 6 d. Seimo posėdyje E. Galvanauskas atmetė Antantės ultimatume išdėstytus kaltinimus Lietuvai ir užtikrino, kad vyriausybė į Klaipėdos įvykius nesikišo. Po dviejų dienų Lietuva pateikė Antantei oficialų atsakymą į ultimatumą ir atmetė bet kokius jai išsakytus kaltinimus dėl Klaipėdos įvykių.
Šis Lietuvos valstybės žingsnis buvo drąsus ir rizikingas. Dėl jo Antantės valstybės bet kada galėjo imtis griežtų veiksmų prieš Lietuvą. Laimei, Antantės valstybės to daryti nesiryžo, ir Klaipėdos klausimas buvo išspręstas Lietuvos naudai. Pati Antantė 1923 m. vasario mėnesį Klaipėdos kraštą oficialiai pripažino Lietuvai. 1924 m. tarp Lietuvos ir Antantės valstybių pasirašyta Klaipėdos krašto konvencija – sutartis, kuria krašto valdymas galutinai pripažintas Lietuvai.
Klausimai ir užduotys
- Koks Vakarų valstybių 1923 m. pradžioje Lietuvai įteikto ultimatumo tikslas?
- Kodėl Lietuvai pavyko atsilaikyti prieš Vakarų valstybių spaudimą po Klaipėdos krašto karinės operacijos?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Apibūdinkite Klaipėdos krašto padėtį pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui.
- Kokį vaidmenį per Klaipėdos krašto karinę operaciją atliko vietos gyventojai?
- Kaip Vakarų valstybės vertino Klaipėdos krašto karinę operaciją?
- Nurodykite Klaipėdos krašto karinės operacijos padarinius.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu ir papildoma literatūra, pabandykite pateikti kelias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 1923 m. versijas. Kodėl atsirado kelios to paties istorinio įvykio versijos?
Darbas su šaltiniais
1 šaltinis
Iš istoriko Zenono Butkaus knygos „Tarp Trečiojo reicho ir Trečiosios Romos. Vokietijos ir Sovietų politikos poveikis Baltijos šalių tarptautinei ir vidaus padėčiai tarpukaryje“
1922 m. Lietuvos atstovui Berlýne buvo leista suprasti, kad Vokietija neprieštarautų, jei Lietuva prisijungtų Klaipėdą, iškrapštydama iš ten prancūzus. <…> Vokiečiai pažadą tesėjo – netrukdė sukilėliams užimti Klaipėdos, nors žinojo, kad jų diduma atvyko iš Lietuvos. <…>
Vis dėlto Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos politikoje dalyvaujantys vokiečiai tiek Vokietijoje, tiek Klaipėdoje traktavo kaip laikiną reiškinį, kaip mažiausią blogybę anuometinėmis sąlygomis. <…> Tikėtasi, jog Klaipėda, tapusi laisvąja valstybe, tvarkysis savarankiškai ir išliks vokiečių rankose. Tačiau įžvalgesni ir atsargesni vokiečių politikai baiminosi, kad nepavyks to pasiekti ir laisvoji valstybė galiausiai gali tapti Prancūzijos protektoratu. Daugiausia todėl ir nesipriešinta Lietuvos iniciatyvai. Iš viso ji netraktuota kaip stabili, ilgalaikė valstybė. <…>
SSRS irgi pritarė Klaipėdos prijungimui prie Lietuvos. <…> G. Čičerinas [Soviẽtų Rùsijos užsienio reikalų liaudies komisaras], be to, pažadėjo, kad SSRS neliks „neveikliu stebėtoju“, jei prijungimo metu Lenkija pakels ginklą prieš Lietuvą. <…>
Kai Lietuva sėkmingai užėmė Klaipėdos kraštą ir įsiplieskė jo ginčas su Antante, sovietai staigiai sukruto, suaktyvėjo. Jis ėmė raginti Lietuvos vadovybę jokiu būdu iš Klaipėdos nesitraukti, nepriimti Ambasadorių konferencijos reikalavimų. Žinoma, sovietai buvo suinteresuoti kuo labiau silpninti Vakarų valstybių pozicijas ir jų autoritetą. Diplomatiniuose dokumentuose SSRS pareigūnai pabrėždavo, jog, remdami Lietuvą Klaipėdos klausimu, pirmiausia jie siekia pakenkti Antantės prestižui ir tiesiog nutiesti antiantantišką Maskvos–Kauno–Klaipėdos–Berlyno tiltą.
Zenonas Butkus, „Tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos. Vokietijos ir Sovietų politikos poveikis Baltijos šalių tarptautinei ir vi daus padėčiai tarpukaryje“, Vilnius, 2019, p. 455–456, 458.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kodėl Vokietija nesipriešino Lietuvos valdžios įvykdytam Klaipėdos krašto prijungimui?
- Kaip Vokietija vertino Lietuvą? Kuo remiantis pagrįstas toks jos vertinimas?
- Kodėl SSRS rėmė Lietuvos veiksmus prijungiant Klaipėdos kraštą?
- Kaip suprantate šaltinyje minimą žodžių junginį „laisvoji valstybė“?
- Padarykite išvadą apie Vokietijos ir SSRS veiksmus Lietuvai prijungiant Klaipėdos kraštą.
2 šaltinis
Iš žurnale „Trimitas“ paskelbto straipsnio apie įvykius Klaipėdos krašte 1923 m. pradžioje
Sukilimui prasidėjus ne tik sukilėliai, bet pavieniai asmens valstiečiai vyrai ir moters dažnai parodo nepaprasto drąsumo apsireiškimą. Policijos žvalgyba čia buvo gana gerai pastatyta ir, nors buvo visiems aišku, kad didesnė dauguma policistų yra prieš didvokiečių režimą, bet vis tik pasitikėt nebuvo galima. Buvo atsitikimų, kad gyventojai prie kelio, kuriuo lakstė ginkluoti policistai, susirinkę būriais pas vieni kitus, giedodavo Lietuvos himną ir čia pat ginklavosi. Sukilėliams pavyko apstatyt visus miestelius daugiausia be šuvios, tai įvyko tik dėl to, kad dauguma valdininkų sukilimą entuziastiškai priėmė, o likusieji pavieniai vokiškieji policistai nubėgo į Klaipėdą. Dabar visas Kraštas pačių lietuvių rankose. Gyventojai tikis, kad jų šventą kovą už savo teises pripažins pasaulis, o jei ne, pasiryžę yra savo pajėgomis jas ginti. Klaipėdos apgulimas stiprėja iš dienos. Iš krašto gilumos dygte dygsta nauji būreliai sukilėlių savanorių, kurie skubiai traukia į frontą. <…> Šiandien pasklydo gandas, kad Klaipėdoj pasirodę lenkų partizanai, kurie krečia gyventojus.
„Klaipėdos krašte“, „Trimitas“, 1923, Nr. 123, p. 5.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kokia pagrindinė šaltinio mintis?
- Kokie asmenys šaltinyje minimi kaip sukilėliai?
- Kaip šaltinyje vertinami Klaipėdos krašto gyventojai lietuviai – didvokiečiai ir lenkai? Kodėl jie vertinami skirtingai?
- Padarykite išvadą apie to meto padėtį Klaipėdos krašte.
- Kuriais šaltinio teiginiais galima pasitikėti, o kuriais ne? Atsakymą argumentuokite.
Sąvokos
Ambasãdorių konfereñcija – tarptautinė institucija, kurią sudarė Didžiõsios Britãnijos, Itãlijos ir Japònijos ambasadoriai Parỹžiuje.
Direktòrija – Klaipėdos krašto vietos valdymo institucija, veikusi 1920–1939 metais.
Klaipėdiškiai – Vakarų Lietuvos gyventojų grupė, buvę Klaipėdos krašto gyventojai.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"