Šioje temoje MES:
- sužinosime, kaip Vokietijos ir SSRS karo pradžioje elgėsi J. Stalinas;
- nurodysime žymiausius Vokietijos ir SSRS karo mūšius;
- nustatysime, kodėl iš pradžių Vokietijos ir SSRS kare sėkmė lydėjo Vokietiją, o įsibėgėjant karui – SSRS kariuomenę.
Vokietijos kariniai planai ruošiantis užpulti Sovietų Sąjungą
AKTUALU! Kaip A. Hitleris planavo nugalėti SSRS?
Dar 1940 m. gruodžio 12 d. A. Hitleris vokiečių generaliniam štabui įsakė slapta sukurti Soviẽtų Sąjungos puolimo planą. Jis buvo pavadintas Barbaròsos planù (pagal imperatoriaus Frydricho I Barbarosos vardą). Jį įgyvendinusi Vokietijà ketino per maždaug keturis mėnesius nugalėti Raudonąją armiją ir užimti teritoriją nuo Archangelsko iki Astrachanės, iki pat Uralo kalnų (22.1 pav.). Ties šia riba turėjo baigtis rytinė Trečiojo reicho siena. Pagal planą buvo numatytos trys pagrindinės puolimo kryptys: šiaurė (planuota užimti Leningradą (dab. Sankt Peterburgą), centras (taikinys buvo Maskvà) ir pietūs (paskutinis puolimo taškas – Krymas).
Remdamiesi žemėlapiu, padarykite dvi išvadas apie Vokietijos ir SSRS karo veiksmus.
Planuota greitomis tankų atakomis prasiveržti pro Raudonosios armijos linijas ir neleisti jos daliniams atsitraukti. Pãskui einančios armijos dalinių uždavinys – sunaikinti apsiaustą priešą. Pagrindinis pirmųjų atakų tikslas – apsupti Raudonosios armijos dalinius ir kuo daugiau jų sunaikinti. Ši užduotis turėjo būti vykdoma visoje fronto linijoje.
Antrosios atakos bangos kryptis buvo Sovietų Sąjungos šiaurė, o ne centras, kaip dažnai manoma: suplanuota užimti buvusias Báltijos valstybes, kontroliuoti Baltijos jūrą ir prieiti Leningradą; kairysis „Centro“ armijos sparnas turėjo būti pasiruošęs padėti „Šiaurei“. Pavykus tai padaryti, „Šiaurės“ armijų grupė turėjo pasitraukti į centrą ir su „Centro“ armija pulti sovietų sostinę Mãskvą. Apsisprendimas pulti SSRS A. Hitlerį išlaisvino „iš šios dvasinės kančios“ (1 šaltinis).
Klausimai ir užduotys
- Kokia Barbarosos plano esmė?
- Per kiek mėnesių Vokietija planavo pasiekti pergalę prieš SSRS?
Karo pradžia ir Josifo Stalino veiksmai
AKTUALU! Kaip J. Stalinas reagavo į Vokietijos pradėtą karą su SSRS?
1941 m. birželio 22 d. 3 val. ryte vokiečių kariuomenė įsiveržė į Sovietų Sąjungos teritoriją (22.2 pav.) ir užpuolė Bresto tvirtovę. Netrukus į šiaurę ir pietus nuo Bresto pajudėjo didelės vokiečių kareivių kolonos. Jau per pirmąsias savaites vermachto persvara buvo akivaizdi. Šarvuotieji priešakiniai būriai, keldami sumaištį ir įveikdami sovietų gynybą, veržėsi gilyn į Lietuvą, Baltarùsiją ir Ukrainą. Dėl neaiškių priežasčių Sovietų Sąjungos aukščiausioji karinė vadovybė nepasinaudojo turimais gynybiniais įtvirtinimais, netgi paliko 4-ajame dešimtmetyje statytą gynybinę J. Stalino liniją, daugumą savo karinių pajėgų išdėstė netoli sienos esančiose lengvai pažeidžiamose vietovėse (tiesiai ant kelio puolantiems vokiečiams).
Vokietijos puolimas J. Stalinui buvo netikėtas ir jis vis dar vylėsi, kad pavyks susitarti demokratinėmis priemonėmis. V. Molotovas mėgino prieštarauti: „Ne, tai karas ir dėl to jau nieko negalima padaryti!“ Dėl triuškinamo Raudonosios armijos pralaimėjimo pirmuosiuose mūšiuose J. Stalinas birželio 22-ąją atsisakė kreiptis į gyventojus ir pranešti, kad Vokietija užpuolė Soviẽtų Sąjungą. Todėl apie tai paskelbė jo pavaduotojas V. Molotovas (2 šaltinis).
Iš pradžių J. Stalinas ir jo aplinkos žmonės tikėjo, kad sovietų kariuomenei pavyks atsitiesti ir suduoti atkirtį vokiečiams. Spėjimai nepasitvirtino. Birželio 28 d. vokiečių kariuomenė apsupo 400 tūkst. raudonarmiečių ir užėmė Minską. Ši pergalė vokiečiams atvėrė kelią į Smolenską ir Maskvą.
Minsko praradimas J. Stalinui buvo pernelyg didelis smūgis. Liudytojai, matę J. Staliną tuo metu, tvirtino, kad „tautos vadas“ birželio 28–30 d. buvo taip prislėgtas ir sukrėstas, jog negalėjo tinkamai vadovauti. J. Stalinas esą net ėmęs kalbėti, kad nebegali toliau vadovauti valstybei ir turi atsistatydinti. J. Stalinas kelioms dienoms užsidarė savo viloje ir nieko nenorėjo nei matyti, nei girdėti. Kai atvyko septyni sovietų vadovybės nariai su V. Molotovu priešakyje, J. Stalinas buvo tikras, kad šie atvažiavo jo suimti. Tačiau politinio biuro narių tikslas buvo kitas – jie prašė vadovo sugrįžti. J. Stalinas sutiko ir vėl ėmėsi vadovauti naujai suformuotam valstybės gynybos komitetui.
Liepos 3 d. per radiją į Sovietų Sąjungos gyventojus kreipėsi pats J. Stalinas: jis paskelbė Didįjį Tėvynės karą ir ragino ginti „šventąją Rusiją“. Jis taip pat priminė, kad tėvynės išdavikai ir dezertyrai – asmenys, pabėgę iš kariuomenės arba pasislėpę nuo karo prievolės, – bus šaudomi vietoje (naujausiais duomenimis, 1941–1942 m. buvo nuteisti 994 tūkst. sovietų karių, iš jų 157 tūkst. sušaudyti).
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite SSRS padėtį Vokietijos ir SSRS karo pradžioje.
- Kodėl iš pradžių Vokietijos kariuomenei sekėsi kariauti su SSRS?
Tolesnė vokiečių ir sovietų karo eiga
AKTUALU! Kodėl Vokietijos kariuomenei nepavyko užimti Maskvos?
Karo fronte Raudonosios armijos padėtis buvo kritinė. Per tris pirmąsias savaites Soviẽtų Sąjunga neteko maždaug 2 mln. karių, 3 500 tankų ir daugiau nei 6 tūkst. lėktuvų. Liepos 10 d. vokiečiai pradėjo pulti Smolenską, jį užėmė po šešių dienų. Į vokiečių nelaisvę pateko dar apie 300 tūkst. raudonarmiečių. Liepos pabaigoje vokiečių vadovybė pergrupavo savo „Centro“ pajėgas. Pietuose vokiečiai artėjo prie Kýjivo, o šiaurėje – prie Leningrado. Užuot įsiklausęs į savo generolų pasiūlymus ir pagrindines jėgas nukreipęs į sostinę Maskvą, artimiausiu taikiniu A. Hitleris pasirinko Kýjivą. Po atkaklios kovos rugsėjo 18 d. vokiečių kariuomenė užėmė Kyjivą. Į vokiečių nelaisvę pateko daugiau nei 450 tūkst. sovietų karių. Tai buvo bene paskutinė svarbi vermachto pergalė.
1941 m. rugpjūčio 21 d. vokiečių armijų grupė „Šiaurė“ apsupo Leningradą ir, išskyrus Ladogos ežerą, atskyrė jį nuo Sovietų Sąjungos teritorijos. Kadangi nepavyko miesto užimti ginklu, rugsėjo 8 d. vokiečiai pradėjo Leningrado blokadą. Ji truko beveik 900 dienų. Miestas nebuvo užimtas, tačiau per blokadą žuvo nuo pusės milijono iki milijono žmonių.
1941 m. spalio mėn. vokiečių „Centro“ armijų grupė pradėjo Maskvõs puolimą. Tačiau dėl šalto klimato ir sovietų karių pasipriešinimo vokiečiai į priekį judėjo pamažu. Sovietų vadovybės gretose kilo panika: vadovybė jau ruošėsi pasitraukti į Kuibyševą (dab. Samarą), buvo užminuotos svarbiausios sostinės vietos (tarp jų ir J. Stalino vila), V. Molotovas netgi pranešė užsienio pasiuntiniams, kad šie išvyktų iš sostinės. Tačiau J. Stalinas, iš pradžių ketinęs palikti sostinę, staiga persigalvojo ir įsakė kariuomenės vadovybei gintis „iki paskutinio kraujo lašo“.
Kad ir kaip 1941 m. pabaigoje – 1942 m. pradžioje vokiečiai stengėsi užimti sostinę, sovietų kariuomenė atsilaikė. Į lemiamą mūšį sovietai nusiuntė ne mažiau kaip devynias naujas savo armijas, prievarta sudarytas iš Maskvos gyventojų ir gulago lagerių kalinių. Sovietams atsilaikyti padėjo tai, kad jie nuo Sovietų Sąjungos ir Japònijos sienos pasitraukė prie Maskvos, nes sovietų žvalgyba išsiaiškino, jog Japònija, kaip Vokietijos sąjungininkė, nesiruošia pulti Sovietų Sąjungos. Šis karinių dalinių permetimas iš Sibiro ir Tolimųjų Rytų, kurio vokiečiai nepastebėjo, buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios vokiečiams nepavyko užimti Maskvos. Iki 1942 m. sausio vidurio vokiečių karinės pajėgos buvo atstumtos iki linijos (22.1 pav.), nuo kurios prieš porą mėnesių buvo pradėjusios Maskvos puolimą.
1942 m. vasarą vermachtas vėl atnaujino puolimą: siekė užimti pietuose esančių stepių javų laukus ir Kaukazo naftos telkinius. Lemiamos kovos įvyko per Stalingrado mūšį (22.3 pav.), jį 1943 m. sausio pabaigoje laimėjo sovietų kariai. Vokiečių feldmaršalas Frydrichas Paulius (Friedrich Paulus, 1890–1957, 22.4 pav.) pasidavė į nelaisvę kartu su 90 tūkst. karių (tiek jų liko iš ketvirčio milijono), su kuriais jis pradėjo šį žygį. Permainingame Sovietų Sąjungos ir Vokietijos kare persvarą perėmė sovietai.
Padėties negelbėjo ir po Stalingrado pralaimėjimo Vokietijos propagandos ministro J. Gebelso paskelbtas totãlinis kãras, pasitelkta didžiulė propaganda, daranti įspūdį, kad vokiečių kariuomenė nenugalima. 1943 m. vasarą įvykusiame Kursko mūšyje – jis žinomas kaip didžiausias tankų mūšis per Antrąjį pasaulinį karą – pergalę šventė Raudonoji armija. Netrukus sovietų kariai atsiėmė Charkivą, Kyjivą. 1944 m. pradžioje nutraukta Leningrado blokada, vasarą – išvaduotas Minskas. Raudonoji armija ėmė stumti vokiečių kariuomenę iš savo teritorijos.
Klausimai ir užduotys
- Išskirkite didžiausius Vokietijos ir SSRS karo mūšius.
- Koks pagrindinis totalinio karo tikslas?
Antihitlerinės koalicijos sudarymas
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl JAV ir Vakarų valstybės delsė padėti SSRS kariauti prieš Vokietiją?
Nors per Antrąjį pasaulinį karą JAV teko svarbus vaidmuo nugalint Vokietiją ir jos sąjungininkes, amerikiečiai ne iš karto įsitraukė į karo įvykius. 1940 m. birželio 10 d., vokiečių kariuomenei baigiant sutriuškinti Prancūziją, JAV atsisakė nesikišimo politikos ir atvirai stojo į Didžiõsios Britãnijos pusę. Tačiau, nors JAV prezidentas F. D. Ruzveltas pažadėjo visapusišką paramą su vokiečių agresija kovojančioms šalims, amerikiečiai delsė stoti į karą. Kitų metų gegužės mėn. kreipdamasis per radiją, JAV prezidentas savo ilgoje kalboje paskelbė nepaprastąją padėtį ir patvirtino, kad Amèrika pasiryžusi kovoti dėl ekonominės ir socialinės pažangos. Pagal lendlizo planą JAV suteikė paramą SSRS ir kitoms valstybėms, kovojančioms prieš Vokietiją ir jos sąjungininkes.
1941 m. rugpjūčio mėn. JAV ir Didžióji Britãnija pasirašė Atlánto chártiją, ji skelbė, kad abi dokumentą pasirašiusios valstybės „nesiekia teritorinių ar kitų iškovojimų“, „jos nepritars jokiems teritoriniams pokyčiams, prieštaraujantiems laisvai išreikštiems suinteresuotų tautų norams“. Turint omenyje, kad po mėnesio Sovietų Sąjunga pareiškė pritarianti Atlanto chartijai, buvo galima tikėtis, jog, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Euròpos žemėlapyje bus atkurta iki karo pradžios buvusi tvarka. Pagal šią chartiją, 1942 m. sausio mėn. Vãšingtone buvo priimta Jungtinių Tautų deklaracija, kuria baigta kurti antihitlerinė koalicija.
Antra vertus, J. Stalinas reikalavo, kad Didžioji Britanija ir JAV pripažintų Soviẽtų Sąjungai sienas, kurias ji turėjo iki 1941 m. birželio 22 dienos. Didžioji Britanija, priešingai nei JAV, buvo linkusi nuolaidžiauti sovietams. Tačiau, laikui bėgant, JAV požiūris keitėsi Baltijos šalių nenaudai. Tam įtakos turėjo britų pozicija ir JAV valdžios požiūris į Sovietų Sąjungos vaidmenį palaikant saugumą Europoje bei pasaulyje nugalėjus Vokietiją ir jos sąjungininkes. Toks JAV požiūris buvo naudingas stiprinant jos ir šalių sąjungininkių santykius, kai JAV ir Didžioji Britanija vis dar delsė atidaryti antrąjį frontą Vakarų Europoje.
1942 m. pabaigoje, sovietų kariuomenei pradėjus kontrpuolimą prie Stalingrado, JAV valdžia padarė išvadą, kad jai būtina ir itin svarbu palaikyti draugiškus santykius su Soviẽtų Sąjunga. Abi valstybės turėjo bendrą priešą – Vokietiją. Be to, JAV valdžia matė Sovietų Sąjungą kaip savo sąjungininkę kare su Japònija. JAV valdžia suprato, kad po karo be Sovietų Sąjungos nebus įmanoma užtikrinti taikos.
1943 m. lapkričio 28 d. – gruodžio 1 d. Teheranè (22.5 pav.) įvyko pirmoji didžioji Antrojo pasaulinio karo konferencija, joje dalyvavo pagrindiniai sąjungininkių atstovai: J. Stalinas, F. D. Ruzveltas ir Vinstonas Čerčilis (1874–1965). Konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas karo veiksmams prieš Vokietiją suderinti. F. D. Ruzveltas ir V. Čerčilis įsipareigojo ne vėliau kaip iki 1944 m. gegužės Šiaurės Prancūzijoje atidaryti antrąjį frontą, o J. Stalinas pažadėjo po Vokietijos sutriuškinimo savo kariuomenę pasiųsti kariauti prieš Japòniją.
Iš tiesų JAV ir Didžioji Britanija neskubėjo Vakarų Europoje atidaryti antrojo fronto, nors jis galėjo pagreitinti Vokietijos sutriuškinimą. Laukta, kol Vokietija dar labiau nusilps, kad šalių sąjungininkių nuostoliai būtų kuo mažesni, kol pergalė jau bus ranka pasiekiama.
Teherano konferencijoje priimtas nutarimas Rytų Prūsiją (Karaliaučių ir jo apylinkes) atiduoti SSRS, o Lénkijai mainais už Vakarų Baltarusiją ir Vakarų Ukrainą perduoti Vokietijos žemes į rytus nuo Oderio upės. Apsikeista nuomonėmis dėl tarptautinės saugumo organizacijos įkūrimo ir Vokietijos suskaldymo pokariu, bet galutiniai sprendimai nebuvo priimti.
Klausimai ir užduotys
- Kokiu tikslu per Antrąjį pasaulinį karą buvo priimta Atlanto chartija?
- Nurodykite svarbiausius per Teherano konferenciją priimtus nutarimus.
JAV įsitraukimas į karą ir kariniai veiksmai už Europos
AKTUALU! Kodėl JAV į karą įstojo tik 1941 m. pabaigoje?
Antrasis pasaulinis karas neapsiribojo Europos žemynu. 1941 m. gruodžio 7 d. Japonija netikėtai užpuolė JAV karinę bazę Perl Harborą Ramiajame vandenyne ir sunaikino nemažą dalį ten esančio amerikiečių karinio laivyno (22.6 pav.). Atsakydama į tai, JAV valdžia paskelbė Japònijai karą. Gruodžio 11 d., laikydamasis trišalio susitarimo tarp Vokietijos, Japonijos ir Itãlijos, A. Hitleris paskelbė karą JAV.
1940 m. Italijos kariuomenė iš savo valdomos teritorijos pradėjo pulti Didžiosios Britanijos kolonijas: Kèniją, Somãlį, Sudãną, o iš Libijos – Egiptą. Italus rėmė vokiečiai, britus – Indijos, Austrãlijos, Naujõsios Zelándijos ir Pietų Ãfrikos divizijos, vadovaujamos britų generolo Bernardo Lo Montgomerio (Bernard Law Montgomery). 1942 m. spalio 23 d. jis smogė Ervino Romelio (Erwin Rommel) vadovaujamai vokiečių ir italų kariuomenei prie al Alameino (apie 100 km nuo Aleksandrijos).
Šiaurės Afrikoje vokiečių ir italų padėtis tapo kritinė, kai tų pačių metų lapkričio mėn. amerikiečių ir britų kariai, vadovaujami amerikiečių generolo D. Eizenhauerio, išsilaipino Marokè ir Alžyrè – jie buvo pavaldūs A. F. Peteno kolaborantinei Viši vyriausýbei. Į sąjungininkų pusę perėjo čia išdėstyti prancūzų kariai. Atsakydami į tai, vokiečiai okupavo visą Viši vyriausybės valdomą Prancūziją. Britų ir amerikiečių pastangomis 1943 m. pavasarį E. Romelio kariuomenė visam laikui pasitraukė iš Šiaurės Afrikos.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl JAV 1941 m. įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą?
- Apibūdinkite Italijos kariuomenės padėtį Šiaurės Afrikoje karo metu.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kodėl 1941 m. vasarą kilo karas tarp Vokietijos ir SSRS?
- Nurodykite įvykį, po kurio iniciatyvą Vokietijos ir SSRS kare perėmė sovietai.
- Kaip buvo sudaryta antihitlerinė koalicija?
- Dėl kokių priežasčių karą laimėjo SSRS ir jos sąjungininkės?
TYRINĖKITE!
Apklauskite gimines, artimuosius ir aprašykite, kaip jie prisimena (išgyveno) Vokietijos ir SSRS karą. Surinkta informacija pasidalykite su klasės draugais ir padiskutuokite, kuo ir kodėl artimųjų išgyventa patirtis panaši ar skirtinga.
Darbas su šaltiniais
1 šaltinis
Iš 1941 m. birželio 21 d. Adolfo Hitlerio laiško Benitui Musoliniui
Duče!
Rašau jums šį laišką akimirką, kai ilgus mėnesius trukę nerimastingi svarstymai ir nuolatinis nervus tampantis laukimas pasibaigė sunkiausiu mano gyvenime sprendimu. Tikiu – pamatęs naujausią Rùsijos padėties žemėlapį ir įvertinęs daugybę kitokių pranešimų, kad negaliu priimti atsakomybės laukti ilgiau, o svarbiausia – tikiu, kad nėra jokio kito būdo išvengti šios grėsmės, nebent laukti toliau, bet tai, žinoma, būtinai vestų prie katastrofos šiais ar vėliausiai kitais metais. <…>
Kalbant apie karą Rytuose, Duče, jis tikrai bus sunkus, bet aš nė kiek neabejoju jo didžiule sėkme. Pirmiausia tikiuosi, kad tada kurį laiką galėsime įtvirtinti bendrą maisto tiekimo bazę Ukrainoje, o tai suteiks tiek papildomų išteklių, kiek tik prireiks ateityje. <…> Kaip numanome, Rusija mėgins sunaikinti Rumùnijos naftos regioną. Mes sukūrėme gynybą, kuri užkirs – bent taip manau – kelią blogiausiam. Be to, mūsų kariuomenių pareiga yra kuo greičiau eliminuoti šią grėsmę.
Iki šios akimirkos delsiau, Duče, siųsti jums šią informaciją, nes galutinis sprendimas bus priimtas tik šį vakarą 7 valandą. <…>
Kad ir kas būtų, dabar, Duče, dėl šio žingsnio mūsų padėtis negali pasidaryti blogesnė; ji gali tik pagerėti. Net jei šių metų pabaigoje būčiau priverstas 60 ar 70 divizijų palikti Rùsijoje, tai tik dalis pajėgų, kurias dabar nuolat naudoju rytiniame fronte. <…>
Apibendrinant leiskite pasakyti vieną dalyką, Duče. Kadangi labai sunkiai priėmiau šį sprendimą, dabar vėl jaučiuosi dvasiškai laisvas. Partnerystė su Sovietų Sąjunga, nepaisant visiškai nuoširdžių pastangų, tikintis pasiekti galutinį susitaikymą, vis dėlto man dažnai buvo labai varginanti, nes atrodė, kad vienaip ar kitaip kertasi su pačia mano esme, mano idėjomis ir mano ankstesniais įsipareigojimais. Dabar džiaugiuosi, išsilaisvinęs iš šios dvasinės kančios.
Simon Sebag Montefiore, „Užrašyta istorija. Laiškai, pakeitę pasaulį“, Vilnius, 2021, p. 204–205, 209–210.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Koks laiško sukūrimo tikslas?
- Apibūdinkite laiško autoriaus emocinę būseną.
- Ką laiško autorius įvardijo kaip savo sunkiausią „gyvenimo sprendimą“?
- Kaip laiško autorius vertino Vokietijos ir SSRS santykius?
- Kodėl vis dėlto laiško autorius priėmė sprendimą pradėti karą Rytuose?
- Kurie A. Hitlerio laiške išsakyti faktai karo tarp Vokietijos ir SSRS metu pasitvirtino, o kurie nepasitvirtino?
2 šaltinis
Iš 1941 m. birželio 22 d. Viačeslavo Molotovo per radiją pasakytos kalbos
Tarybų Sąjungos piliečiai!
Tarybų Sąjungos vyriausybė ir jos vadovas draugas Stalinas įgaliojo mane pareikšti: šiandien 4.00 be jokių reikalavimų Tarybų Sąjungai ir be karo paskelbimo Vokietijos karinės pajėgos užpuolė mūsų šalį, daugelyje vietų atakavo mūsų pasienį ir bombardavo iš lėktuvų Žitomirą, Kijevą, Sevastopolį, Kaũną ir kitus miestus, žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 200 žmonių. <…>
Tai ne pirmas kartas, kai mūsų liaudžiai tenka atremti pasipūtusio priešo antpuolį. Kai Napoleonas įsiveržė į Rusiją, mūsų liaudis atsakė Tėvynės karu, Napoleonas patyrė pralaimėjimą ir žlugo.
Tas pats laukia ir Hitlerio, kuris iš pasipūtimo pradėjo prieš mūsų šalį naują žygį. Raudonoji armija ir visa mūsų liaudis vėl pakils į pergalingą Tėvynės karą už savo šalį, garbę ir laisvę. <…>
Vyriausybė kviečia jus, Tarybų Sąjungos piliečius, dar glaudžiau sutelkti savo gretas aplink šlovingąją bolševikų partiją, aplink Tarybų Sąjungos vyriausybę, aplink didįjį vadą draugą Staliną. Mūsų reikalas – teisingas. Priešas bus nugalėtas. Pergalė bus mūsų.
Simon Sebag Montefiore, „Užrašyta istorija. Laiškai, pakeitę pasaulį“, Vilnius, 2021, p. 104–105.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kokiu tikslu pasakyta ši kalba?
- Apibūdinkite SSRS padėtį aptariamuoju laikotarpiu.
- Kodėl kalbos autorius prisiminė Rusijos istoriją?
- Remdamiesi šaltiniu, nurodykite pagrindinę priežastį, kodėl Vokietija užpuolė SSRS.
- Kaip kalboje vertinami SSRS gyventojai, valdžia? Atsakymą pagrįskite šaltinio teiginiais.
Sąvokos
Atlánto chártija – 1941 m. rugpjūčio 14 d. JAV ir Didžiosios Britanijos susitarimas, kuriame buvo išdėstyti karo su Vokietijà ir jos sąjungininkėmis tikslai ir suformuluoti pokario valstybių tarpusavio santykių principai.
Barbaròsos plãnas – kodinis Vokietijos karo su SSRS plano pavadinimas.
Lendlizas – JAV sukurta ginkluotės, šaudmenų, strateginių žaliavų ir maisto tiekimo į antihitlerinės koalicijos šalis Antrojo pasaulinio karo metais sistema (1941 m. kovą – 1945 m. kovą suteikta 46 mlrd. dolerių parama, ja pasinaudojo 42 valstybės).
Totãlinis kãras – ginkluota kova su kita šalimi, kai visi valstybės ekonomikos ištekliai skiriami karo reikmėms.
Viši vyriausýbė – 1940 m. liepą – 1944 m. rugpjūtį Prancūzijoje gyvavęs prohitlerinis režimas; vyriausybė, veikianti Viši mieste, valdė apie pusę Prancūzijos teritorijos; ji buvo sudaryta, kai Vokietija 1940 m. okupavo Prancūziją.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"