(Chemija 8)

Ką nagrinėja chemija

Jūs pradedate mokytis naujo dalyko – chemijos.

Chèmija yra gamtos mokslas, tyrinėjantis medžiagas, jų savybes ir kitimus.

Su įvairiomis gamtos ar žmogaus sukurtomis medžiagomis: smėliu, dūmais, vandeniu, popieriumi, metalu, plastiku ir kt., susiduriame kasdien. Iš medžiagų yra sudaryti visi kūnai. Mes – taip pat. Mūsų organizme vyksta tūkstančiai medžiagų kitimų. Mūsų valgomas maistas virsta energija, kuri palaiko reikiamą kūno temperatūrą – taip užtikrinamas tinkamas medžiagų kitimas, kad galėtume kvėpuoti, judėti, mąstyti.

Visoms medžiagoms būdingas kitimas – cheminės sudėties ar agregatinės būsenos virsmas.

1.1.1 pav. Žmogaus sukurta medžiaga – stiklas.

1.1.2 pav. Gamtos sukurta medžiaga – pienas.

1.1.3 pav. Gamtoje randama medžiaga – druska.

1.1.4 pav. Žmogaus organizmas sudarytas iš įvairių medžiagų, daugiausia – net 70 % – iš vandens.

Tyrinėdama medžiagų savybes, jų kitimus, žmonija išmoko pasigaminti daug svarbių dalykų: buvo sukurtos statybinės medžiagos, išrastas parakas, popierius, stiklas. Nors žmones nuo senų senovės domino gamtos slėpiniai, kaip savarankiškas mokslas chemija susiformavo tik XVII amžiaus pabaigoje, įveikusi Viduramžiais klestėjusį alchèmijos – atkaklaus medžiagų tyrinėjimo ir bandymų – laikotarpį.

Tai įdomu!

Iš pradžių žinios apie medžiagas buvo labai padrikos. Jas tyrinėję alchemikai, pasitelkdami magiškus ritualus, tikėjosi išrasti filosofinį akmenį, kuriuo bet kokį metalą galima būtų paversti auksu. Taip pat bandė sukurti skystį, tirpinantį bet kokias medžiagas, vaistą nuo visų ligų, mėgintuvėlyje užauginti žmogų. Nors nė vienam alchemikui to nepavyko padaryti, jų atlikti medžiagų tyrinėjimai davė daug naudos chemijos mokslo pradžiai (1.1.5, 1.1.6 pav.).

1.1.5 pav. Vienas iš alchemikų nuopelnų – sukurti laboratoriniai indai ir įranga.

1.1.6 pav. Alchemiko laboratorija. Alchemikas pasitelkia magiją, siekdamas išrasti filosofinį akmenį.

Atrandant vis naujų medžiagų ir cheminių elementų, kilo poreikis turimas žinias susisteminti. Atskira mokslo šaka – chemija – buvo labai reikalinga ir medicinos studijoms.

Tai įdomu!

Lietuvojè chemija pradėta studijuoti nuo 1784 metų Vı̇̀lniaus universitete. Garsus Vilniaus universiteto profesorius Andrius Sniadeckis (Jędrzej Śniadecki, 1768–1838) chemiją dėstė labai įdomiai, perteikdamas pačias naujausias to meto žinias.

Jo iniciatyva Chemijos katedrai skirtas erdvesnis universiteto pastatas, įkurta ir didžiulė chemijos laboratorija. Per paskaitas buvo demonstruojami bandymai, kuriuos stebėdavo daug studentų. Tarp jų buvo ir žinomas lietuvių ir lenkų poetas Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz, 1798–1855). Dabar buvusios Chemijos katedros vietoje įsikūrusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (1.1.7 pav.).

1.1.7 pav. Lietuvõs švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastatas, kuriame XIX amžiuje veikė Vilniaus universiteto Chemijos katedra.

XIX amžiaus tyrinėjimai paskatino tikrą technologijų perversmą. Atsirado pirmosios mašinos, elektra ir kitų svarbių pasiekimų. XX amžiuje pradėti kurti nauji vaistai ir tokios medžiagos, kurių nebuvo gamtoje. Imta gilintis į gyvybės paslaptis, netgi keisti paveldimą informaciją. Atsirado naujas mokslas – genų inžinerija.

Kasmet mokslininkai pagamina arba išranda daugiau kaip milijoną naujų medžiagų. Dabar jų jau žinoma daugiau nei 200 milijonų. Tačiau šiuolaikinė chemija apima ne tik naujų medžiagų kūrimą. Chemijos mokslas glaudžiai susijęs tiek su biologija, tiek su fizika. Kartais net sunku pasakyti, kur yra vieno ar kito gamtos mokslo riba. Todėl chemijos mokslo pasiekimai dažnai tampa naujų fizikos, biologijos, technologijų, medicinos ir kitų mokslų atradimų pagrindu.

Klausimai ir užduotys

Ką nagrinėja chemijos mokslas? Kuo jis svarbus šiuolaikiniam žmogui?
Buityje naudojama daug įvairių cheminių medžiagų. Pabandykite savo virtuvėje ar vonios kambaryje rasti 5 cheminių medžiagų pavyzdžius. Trumpai apibūdinkite jų savybes.
XVII amžiuje Švèdijoje atrasta skruzdžių rūgštis. Tam skruzdėlės buvo sukištos į kolbą, užpiltos vandeniu ir užvirintos. Išsiskyrę garai buvo ataušinti, o rastoji rūgštis pavadinta skruzdžių rūgštimi. Paaiškinkite, kodėl negalima atlikti tokių eksperimentų. Dėl kokio požymio ši nauja medžiaga gavo tokį pavadinimą?
Naudodamiesi informacijos šaltiniais nustatykite, kuriais metais rasti šie elementai: vandenilis, deguonis, azotas, fosforas, chloras, arsenas, stibis. Kas buvo jų atradėjai (jei yra žinoma)? Kuriuos iš šių atradimų priskirtumėte alchemijos periodui?

Ko išmokome?

Chemija yra mokslas apie medžiagas ir jų kitimus.
Šiuolaikinė chemija pradėjo formuotis jau XVII amžiaus pabaigoje.
Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 milijonų medžiagų, jų skaičius nuolat auga.
Chemijos mokslas glaudžiai susijęs su fizikos, biologijos, medicinos ir kitais mokslais.

Ką nagrinėja chemija

More like this